Verslas

2020.07.01 22:41

Karantino metu išaugo bedarbių skaičius – kritikuojama „patogi“ pašalpų politika

Irma Janauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.07.01 22:41

Darbo rinkai ši vasara visiškai kitokia nei ankstesnės. Darbo dabar neturi kas aštuntas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas. Registruotų bedarbių skaičius staiga išaugo per karantiną ir sezoniškumas, skirtingai nei visuomet, jų nemažina. Bet darbdaviai skundžiasi nerandantys žmonių, kurie norėtų dirbti.

Ekonomistai sako, kad bėda sena, o epidemija ją pagilino: iš valstybės dosniai siūlomos alternatyvos – įvairių išmokų, daliai žmonių pragyventi lengviau nei iš atlyginimo. Bet atlyginimai pastebimai kilti negali, nes prekių ir paslaugų pirkėjų yra tiek, kiek yra. Iš didmiesčių didžiausias nedarbas Panevėžyje.

Darbo rankų Panevėžyje trūksta. Tiesiami takai, tvarkoma visa teritorija. Viešbučio „Bistrampolio dvaras“ direktorius sako, dirba 34 žmonės ir mielai priimtų dar, bet neatsiranda norinčių, net ir siūlant tūkstantį eurų į rankas.

Viešbučio valdytojas kaltina valdžią esą bandydama išlaikyti darbo vietas per karantiną ir jam pasibaigus, ji skatino tinginiauti.

„Norim per karantiną pasitvarkyti, reikia iš laukų surinkti akmenis, atvežti čia. Žmogus paskaičiuoja, kad jis, rinkdamas akmenis į dieną gaus 34 eurus, o sėdėdamas prastovoj jis gaus 23 eurus. Pratęsta ta vadinama pašalpinių politika – gauni pašalpą ir gerai gyveni“, – aiškina Rimantas Gudelis.

Už į prastovas išleistus darbuotojus mokamos subsidijos. Ieškantiems darbo – išmoka. Dar yra socialinės pašalpos, numatytos vienkartinės sumos vaikams ir pensininkams. Kai kurie darbo neturintys žmonės prisipažįsta, kad gaunamos pašalpos užtenka.

„Pavyksta ir susitaupyt netgi. Senoje darbovietėje buvo geras atlyginimas, tai va tas ir gelbsti. Buvo ten keli pasiūlymai, bet ir darbo sąlygos labai jau kenksmingos. Ir į valandą tik trys eurai mokama tiktais darbuotojams, tai čia kaip ir žiauru būtų. Man ir darbo biržoje sakė, pabūkit, pailsėkite“, – pasakoja panevėžietė Diana.

„Prekybos centruose daugiau gal šešiasdešimt eurų uždirbdavau, tai čia žinokit labai skirtumo nėra“, – apie nedarbingumą kalba panevėžietis Jonas.

Ekonomistė Genytė-Pikčienė sako, kad pašalpų gavėjų gausa – dešimtmečių problema.

„Mes esame ketvirta valstybė Europos Sąjungoje pagal aukščiausius nedarbo spąstus. Ir tai reiškia, kad patys darbuotojai, kurie dirbę ir vėliau netekę darbo, pašalpų ir įvairių išmokų dėka, jie nėra suinteresuoti grįžti į darbo rinką“, – teigia ekonomistė.

Bedarbiais Lietuvoje dabar užsiregistravę 209 tūkst. žmonių. Tai 12 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, arba maždaug kas aštuntas. Iš didmiesčių lyderis Panevėžys – nedarbas čia beveik 13 proc.

„Prieš savaitę, tarkime, vienodas buvo tiek Kaune, tiek Panevėžyje. Šią savaitę Panevėžys aplenkė... Ko gero, įtakos tam turėjo, kad verslų Panevėžyje aplamai mažiau, daugiau smulkesnio verslo, kuris, sakykim, labiau reagavo į tuos pokyčius, kuriam sunkiau išsilaikyti yra“, – situaciją analizuoja Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Audronė Butkienė.

Panevėžio savivaldybės teigimu, nedarbas mieste išaugo, nes bedarbiais registruojasi iki karantino savarankiškai dirbę žmonės. Be to, be darbo liko įmonės, kurių darbuotojai dirbdavo užsienyje, pvz., statybose.

„Buvo daugiau komandiruojami į kitas šalis dirbti, tai tie, matyt, kuriam laikui yra nedarbingume arba atostogose, bet viskas grįžta atgal į vėžias. Ir aš manau, kad laikui bėgant visi išsiderės sau palankias sąlygas ir grįš, ir tęs darbą“, – nurodo Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Nedarbą esą mažintų gerokai didesnės algos, bet kelti jų, ekonomistai sako, regionuose, tarp kurių ir Panevėžys, nėra iš ko. Regionuose vyrauja smulkūs verslai, o jie iki karantino neišgalėjo sukaupti finansinių rezervų.

„Kaip žinia, pastaraisiais metais gyventojų skaičius mažėjo, smulkūs, į vidaus rinką orientuoti verslai natūraliai turėjo vis mažiau ir mažiau galimybių uždirbti. Ir iš kitos pusės juos spaudė darbo kaštai – buvo keliama minimali mėnesinė alga“, – pabrėžia Indrė. Genytė-Pikčienė.

Vyriausybė skelbia, kad ekonomikos skatinimo priemonės duoda efektą: prognozės gerėja, vartotojų pasitikėjimo rodiklis auga. Tačiau Užimtumo tarnyba sako, registruojamų naujų darbo vietų visoje Lietuvoje mažėja, o tai reiškia, kad įmonės neplanuoja plėtros.

Ekonomistės teigimu, pinigų valdžia turėtų skirti ne momentiniam vartojimui skatinti, o struktūrinėms darbo rinkos problemoms spręsti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.