„Euforijos, kad kažkas padalins mums nemokamus pinigus, neturi būti. Nemokamų pietų nebus – reikės susimokėti. Tik tas mokėjimas yra atidedamas mūsų ateities kartoms“, – LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
– Artėja pandeminės Europos Sąjungos (ES) paramos dalybos. Lietuvai atiteks iki 7 milijardų eurų. Tai daug ar mažai, jei imtume visą paketą?
– Vienu sakiniu sunku atsakyti. Tai priklauso nuo to, kaip panaudosime (tas lėšas – LRT.lt) ir kiek už tai reikės sumokėti.
Šią sumą sudaro taip vadinami grantai – arti 4 mlrd. ir beveik 2,5 mlrd. paskolos. Tačiau visiškai nepasakyta, kiek už tai Lietuva turės mokėti. Šitie pinigai yra ne nemokami pinigai – tai skolintos lėšos. Reikia suprasti, kad ES skolinsis, o visos šalys atidavinės, tame tarpe ir Lietuva.
Nemokamų pietų nebus – reikės susimokėti. Tik tas mokėjimas yra atidedamas mūsų ateities kartoms.
Kai kurie šaltiniai, kurie yra mėginami pasiūlyti, kaip grąžinti tuos pinigus, tai bus nauji mokesčiai. Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai taip pat nėra taip paprasta. Yra siūloma įvesti taip vadinamą skaitmeninį mokestį „digital tax“, taip pat stambioms korporacijoms, o tai gali sudaryti geopolitines įtampas su kai kuriomis pasaulio šalimis, ir CO2 emisijos mokesčiai. Kol kas tokie mokesčiai yra nurodyti.
Visas šitas paskolas iki 2050 metų reikės grąžinti. Tai gi, nežinau, ar tai daug, ar mažai, tačiau žinau, kad tai yra skolintos lėšos ir jas reikės atiduoti. Todėl labai svarbu, kaip jas naudosime.
– Kaip vyksta derybos dėl ES paramos, Jūs žinote bene geriausiai. Tas paramos rezultatas, kiek jis priklauso nuo šalies ambicijų, nuo įdėto darbo?
– Labai daug priklauso. Tiek dėl septynerių metų ilgalaikio biudžeto, tiek dėl šio parmos paketo, kiekviena šalis yra „ir vienas lauke karys“, todėl kad turi balsą ir gali blokuoti viską. Reikia labai pasverti, kaip tuo balsu naudotis. Tam geriausia išsirinkti 2-3 prioritetus. Ne daugiau. (Tada reikia – LRT.lt) patiems proaktyviai siūlyti variantus, kaip kur galima apjungti regioninį interesą. Kur lieka šalis viena ir turi tik savo išskirtinį interesą, kaip mūsų, pavyzdžiui, Ignalinos (atominės elektrinės (AE) – LRT.lt) uždarymo lėšos, taip pat ir Astravo klausimas gali būti vienaip ar kitaip pristatytas bendrame pakete – mes turime ir savų interesų, kuriuos reiktų čia taip pat mėginti apginti.
Noriu visiems dar kartą priminti, kad mes skolinamės iš savo ateities: ar dabar iš valstybės lėšų, kurias Lietuva pasiskolino pati, ar iš bendros europinės skolos – vis tiek tai bus skolintos lėšos iš mūsų ateities kartų.
Lietuva turi labai daug svertų savo rankose, reikia juos tik labai protingai ir rezultatyviai panaudoti.
– Jūs kalbate būsimuoju laiku. Tai reiškia, kad mes dar galime bandyti išsiderėti didesnę paramą? Ne tik tuos septynis milijardus?
– Absoliučiai viskas yra mūsų rankose. Šalims reikės paruošti atsigavimo ir atsparumo planus. Nuo to, kaip Lietuva argumentuos, kam naudos, kiek jai reikia, labai daug kas priklauso. Čia yra tik pirminis pasiūlymas. Būti euforijoje, kad jis yra labai geras, per anksti. Turime galimybes ne tik didinti (paramą – LRT.lt), bet, kaip ir minėjau, reikės paruošti atsigavimo planus. Taip pat reikės įtikinti, kur ir kodėl tų lėšų mums reikia.
– Paramą verslui skiria ne tik Europos Komisija (EK), bet ir nacionalinės vyriausybės. Lietuvos Vyriausybė gana greitai sureagavo į pandemiją ir sudarė planus, kaip skirstyti pinigus. Bėda ta, kad iš tų šimtų milijonų eurų labai lėtai pinigai pasiekė verslą. Išdalinta kiek daugiau nei pusantro šimto milijono eurų per tris mėnesius. Ką galima padaryti, kad toks procesas truktų greičiau?
Jeigu mes dalinsime tiktai politikų keliukams tiesti, tai, turbūt, nereikia su tokiomis dalybomis labai skubėti.
– Tai yra administracinių gebėjimų klausimas, kuo ši Vyriausybė niekada nepasižymėjo. Administraciniai gebėjimai valstybės valdyme buvo silpnoji grandis. Tai yra ne tik administraciniai gebėjimai. Svarbu yra apsispręsti kam ir kur dalinti. Jeigu mes dalinsime tiktai politikų keliukams tiesti, tai, turbūt, nereikia su tokiomis dalybomis labai skubėti. Jeigu dalintume tikrai ten, kur konkretus verslas nukentėjo, tai galima būtų naudoti kitų šalių patirtį ir padalinti greičiau.
Bet kokiu atveju, net ir dabartinės lėšos, kurias dalina Vyriausybė, yra skolintos lėšos. Noriu visiems dar kartą priminti, kad mes skolinamės iš savo ateities: ar dabar iš valstybės lėšų, kurias Lietuva pasiskolino pati, ar iš bendros europinės skolos – vis tiek tai bus skolintos lėšos iš mūsų ateities kartų. Aktualu ne lėšų dydis, o kaip mes tas lėšas panaudosime. Čia yra svarbiausia.
Ką dabar matau prieš rinkimus, tai ir šešėlio, ir korupcinių apraiškų atsigavimą. Ir tai įgyja pagreitį.
– Čia atsiveria ir nauji veiklos horizontai. Paramos dalybos yra puiki proga įsisavinti naujas veiklos sritis. Ar turime mes tam potencialo?
– Mes turime potencialo, jei jis nebus užgožtas pasisavinimu. Vietoj įsisavinimo. Vietoj investicijų į mūsų ateitį. Jeigu tai bus pasisavinta korupciniams interesams arba savanaudiškiems interesams, tai tikrai bus blogai. Ką dabar matau prieš rinkimus, tai ir šešėlio, ir korupcinių apraiškų atsigavimą. Ir tai įgyja pagreitį. Ypač prieš rinkimus.
Mes dar nežinome koeficiento, kiek iš tų 750 mlrd. Lietuvai reikės įdėti, kad padėti kitoms šalims, kurios netgi turtingesnės yra nei šiandien Lietuva.
Jeigu iššvaistysime, ką dabar skolinamės ir ką gausime iš europinės paramos, tai mes tikrai užkrausime ateities kartoms (didelę naštą – LRT.lt). Gerovės valstybės tikrai nesukursime, nes permesime skolos naštą ant kitų. Jei nesugebam gerai panaudoti, tai gal nereikia ir imti? Nereikia įsipareigoti, nes mes dar nežinome koeficiento, kiek iš tų 750 mlrd. Lietuvai reikės įdėti, kad padėti kitoms šalims, kurios netgi turtingesnės yra nei šiandien Lietuva. Euforijos, kad kažkas padalins mums nemokamus pinigus, neturi būti. Nemokamų pietų nebus – reikės susimokėti. Tik tas mokėjimas yra atidedamas mūsų ateities kartoms.
– Jūsų manymu, ar ši valdžia gali pasirašyti tokį nacionalinį susitarimą, apie kurį kalbate, ar čia jau bus būsimos valdžios rūpestis?
– Pradėti kalbėti reikėtų jau dabar, bet po rinkimų būtų geriausia proga naujai Vyriausybei ar prezidentui imtis tokios iniciatyvos dėl tokių prioritetų nusistatymo. Tai labai ilgalaikis laikotarpis, kurio metu reikės panaudoti tas skolintas lėšas. Būtų gera proga tokį nacionalinį susitarimą pasiekti, ruošiant atsigavimo ir atsparumo planus.
Renkamo politiko pareiga yra prisiimti atsakomybę ir spręsti klausimus.
– Kaip Jūs apskritai vertinate visuomenės nuotaikas dabar po pandemijos? Karantinas iškėlė naujus politinius lyderius. Smuko pasitikėjimas prezidentu.
– Tokios perturbacijos visada iškelia tuos, kurie sugeba prisiimti atsakomybę bet kurioje situacijoje. Lyderiais tampa tie, kurie prisiima atsakomybę. Ir jie yra vertinami geriau. Tačiau tai yra ir rizika, nes žmonės gali būti nepatenkinti ir viskas baigtis blogiau. Bet kokiu atveju, renkamo politiko pareiga yra prisiimti atsakomybę ir spręsti klausimus. Žmonės tai vertina ir mes matome to rezultatus.
– Vieni ekonomistai prognozuoja, kad staigus ekonomikos atsigavimas išsilaikys, o štai kiti tikisi labai prasto rudens. Kuri prognozė yra labiau tikėtina Jūsų akimis? Tolygus, staigus atsigavimas ar, vis dėl to, visas pasekmes pamatysime rudenį?
– Dabar toks mėginimas spėlioti, kaip atsigaus Lietuva, būtų bergždžias. Lietuva labai priklauso nuo geopolitinės situacijos. Ypač nuo situacijos Europoje. Matome tą banguojantį pandemijos svyravimą, ta ekonomikos atsigavimo svyravimą. Vis tik yra daug šansų, kad stagnacijos elementai tikrai bus, kad bus U raidės atsigavimas. U gali būti ilgas ir su dideliu dugnu. Tačiau tiek pandemija, tiek ir ekonomika reaguos banguotai. Kadangi tai yra geopolitiniai procesai, mes esame labai priklausomi nuo kitų šalių. Mūsų ekonomika ir prekyba ypač priklauso nuo Europos situacijos.
Spėlioti neverta. Reikia viską daryti, kad kuo greičiau atstatyti tai, kas įmanoma. Tačiau reikia nepamiršti ir to, kad mes kol kas viską atstatinėjame skolintomis lėšomis. O tai reiškia, kad ir toliau brendame į skolų liūną, balą, duobę – kaip norime, taip galime tai įvardinti. Kaip jau ir sakiau, džiūgauti, kad yra pinigai, nereikėtų. Reikėtų labai atsakingai juos naudoti.
Parengė Vismantas Žuklevičius
