Verslas

2020.03.24 16:58

Apsukruoliai internete jau siūlo įsigyti greituosius koronaviruso testus, bet Čaplinskas ragina būti atidžius

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.03.24 16:58

Nors greitųjų koronaviruso testų šalies vaistinėse įsigyti dar nėra įmanoma, o kai kuriose šalyse jie net uždrausti, apsukrūs pardavėjai internetinių skelbimų portaluose jau siūlo tokius testus įsigyti už 9 eurus, nors oficialaus leidimo juos parduoti Lietuvoje nėra. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. dr. Saulius Čaplinskas greitųjų koronaviruso testų rezultatus siūlo vertinti itin atsargiai.

Internete jau galima rasti skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti greitųjų viruso SARS–CoV–2 nustatymo testų.

Viename iš skelbimų įdėtos nuotraukos su dėžutėmis, ant kurių parašyta „SARS–CoV–2 lgM/lgG“, o kiek žemiau rašoma, kad tai yra antikūnų tyrimo rinkinys koloidinio aukso metodu.

Pardavėjo skelbime pažymima, kad tai yra koronaviruso greitieji testai, kurie turi „CE“ sertifikatus, o už 1 koronaviruso testą prašoma 9 eurų.

LRT.lt susisiekti su minėto skelbimo autoriumi nepavyko, tačiau panašių skelbimų internete galima rasti ir daugiau.

Kuo skiriasi molekuliniai testai nuo greitųjų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. dr. Saulius Čaplinskas LRT.lt teigia negalintis patvirtinti, ar skelbime minimi testai yra veiksmingi, tačiau pažymi, kad greitieji koronaviruso testai iš tikrųjų egzistuoja.

Profesorius aiškina, kad yra 2 būdai nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs infekcine liga. Pirmas, kai ieškomas ligos sukėlėjas (virusas) ir kiek jo yra organizme. Toks būdas vadinamas kiekybiniu (molekuliniu arba PGR) metodu ir būtent jis naudojamas Lietuvoje diagnozuojant koronaviruso atvejus.

„Darant kiekybinius (molekulinius) tyrimus, ieškoma pačio sukėlėjo – viruso arba jo nukleininių rūgščių. Tokie tyrimai yra sudėtingi, reikalinga laboratorinė įranga ir jie nustato, ar žmogus yra užsikrėtęs ir ar jis yra užkrečiamas, t. y. išsiskiria virusus į aplinką ir taip gali užkrėsti kitą asmenį“, – aiškina profesorius S. Čaplinskas.

Kiekybinių tyrimų privalumas yra dar ir tas, aiškina profesorius, kad jie geba nustatyti, ar žmogus užsikrėtęs virusu, jam pradėjus daugintis organizme dar inkubaciniame laikotarpyje – tai yra maždaug 24 val. prieš atsirandant simptomams. Tačiau tokie tyrimai yra brangesni, jų atlikimas užtrunka ilgiau ir jie atliekami tik specializuotose laboratorijose.

Antrasis būdas – kai siekiama ieškoti organizmo atsako į sukėlėją, t. y. ieškoma antikūnų žmogaus kraujyje. Tokie tyrimai vadinami kokybiniais tyrimais ir juos galima atlikti naudojant greituosius testus. Būtent tokius testus ir siūloma įsigyti skelbimų svetainėje.

„Tyrimai greitaisiais testais gali atsakyti į į kitus klausimus. Jie atsako, ar žmogus iš viso buvo susidūręs su sukėlėju (virusu), nes pas visus žmones, susidūrus su sukėlėju (virusu), pradeda gamintis antikūnai. Būtent antikūnus ir nustato tyrimai greitaisiais testais. Tačiau tyrimai greitaisiais testais ne atsako į klausimą, ar žmogus yra užkrečiamas šiuo metu“, – tikina prof. dr. S. Čaplinskas.

Profesorius sako, kad kokybiniai tyrimo metodai greitaisiais testais yra daug paprastesni, pigesni. Vienus greituosius testus gali atlikti sveikatos priežiūros darbuotojai, o kitus – pats žmogus (jie vadinami savikontrolės).

„Jų privalumas yra tas, kad nereikia jokios aparatūros. Yra speciali plokštelė, kaip ir nėštumo teste. Ant tos plokštelės yra užlašinamas kraujo lašas, paimtas iš žmogaus piršto. Kažkur po 15 minučių testas parodo, ar žmogus gali būti užsikrėtęs. Trūkumas, kaip ir kitų testų, yra tas, kad dėl ligos inkubacinio periodo galimas klaidingai teigiamas ar klaidingai neigiamas rezultatas. Todėl vėliau tokių tyrimų greitaisiais testais rezultatai turi būti patikrinami kiekybiniais metodais (PGR), ar žmogus tikrai turi virusą“, – aiškina S. Čaplinskas.

Jis taip pat pastebi, kad atrankiniai (kokybiniai) tyrimai greitaisiais testais, jau ketvirtą parą po užsikrėtimo 80 proc. žmonių parodo teigiamą rezultatą, o po 11 dienų – turėtų suveikti jau 90 proc. asmenų (jeigu nėra imuniteto sutrikimų).

Vaistinėse testų nerasite

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Dangutė Mikutienė LRT.lt teigė, kad vaistinėse šiuo metu negalima įsigyti greitųjų koronaviruso testų, kadangi tokio leidimo nėra suteikusi Sveikatos apsaugos ministerija.

„Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija leistų juos pardavinėti vaistinėse, mes ieškosime galimybių tuos testus įsigyti pagal galimybę“ – sako D. Mikutienė.

Sveikatos apsaugos ministerija nekomentuoja situacijos dėl greitųjų koronaviruso testų, kada juos bus galima pamatyti vaistinėse bei ar juos rekomenduojama naudoti gyventojams.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijos metu, antradienį, dar kartą pažymėjo, kad valstybė yra užsisakiusi 500 tūkst. greitųjų koronaviruso testų. Užsakymo, anot jo, nežadama atšaukti, tačiau vis dar tariamasi dėl greitųjų testų veiksmingumo bei koks geriausias būdas būtų juos naudoti.

„Mano žiniomis, testai leidžia labiau nustatyti persirgtą ligą, todėl tokie testai galėtų būti naudojami vertinant epidemiologinę situaciją ir kitus aspektus. Greitieji testai bus panaudoti pagal paskirtį, tačiau ne staigiam užsikrėtimui išsiaiškinti, o daugiau persirgimo dinamikos nustatymui“, – sako A. Veryga.

Siūlo tikrinti kiekvieną grįžusį

Profesorius S. Čaplinskas mini, kad kiekybiniai tyrimai nėra labai patogūs atlikti, jie yra brangūs, o norint gauti rezultatą – reikia ilgai laukti. Todėl profesorius siūlo vietoje kiekybinių, kiekvienam į Lietuvą iš užsienio atvykusiam asmeniui pirmiausia pasiūlyti pasidaryti kokybinį tyrimą greituoju testu ir sužinoti, ar iš viso žmogus buvo susidūręs su virusu.

Gavus teigiamą atsakymą, anot S. Čaplinsko, būtina atlikti kiekybinį tyrimą. Visuomenės sveikatos prevencijos tikslais tokia testavimo strategija neabejotinai yra produktyvesnė bei racionalesnė.

„Dabar į Lietuvą atvažiuos keli tūkstančiai žmonių. Nekyla abejonių, kad dalis jų bus susidūrę su virusu patys to nežinodami. Jeigu mes juos visus laikysime vienoje vietoje, tai sudarysime sąlygas, kad tie, kas dar nėra užsikrėtę – užsikrėstų“, – aiškina S. Čaplinskas.

Todėl, anot jo, atrankiniai tyrimai greitaisiais testais nustatant antikūnus prieš virusą būtų labai svarbi priemonė nustatant, ar iš užsienio atvykę asmenys gali turėti koronavirusą.

Tiesa, profesorius mini, kad tyrimai greitaisiais testais turėtų būti ne prievartiniai, o žmogus galėtų rinktis, ar nori jį atlikti. Tai būtų savanoriški tyrimai.

„Per prievartą nieko daryti negalime, tačiau žmonėms be jokios abejonės būtų gerai pasiūlyti tokią galimybę ir nuimti dalį panikos. Reikia pabrėžti 2 dalykus. Pirma, kad testui parodžius neigiamą rezultatą, asmuo neskubėtų daryti išvadų, nes testas gali rodyti klaidingai neigiamą rezultatą, ypač jei nuo galimo užsikrėtimo momento praėjo labai nedaug laiko. Antra, kad nustačius teigiamą rezultatą, asmuo nebūtų stigmatizuojamas ir jam turi būti nedelsiant atliekamas kitas, molekulinis patvirtinamasis tyrimas“, – tikina profesorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt