Verslas

2020.02.12 05:30

Vieno diplomo lietuviams jau nepakanka, valdžia svarsto pasiryžusiuosius mokytis vėl skatinti ir mokestine lengvata

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.02.12 05:30

„Aš gerai žinojau, kodėl einu mokytis į profesinę mokyklą“, – sakė vilnietė Ana Savicka, kuri įgijusi universiteto diplomą ir jau turėdama darbinės patirties vėl suko mokytis – tąkart siuvėjos amato. Ji neslėpė, kad iš pradžių kamavo išankstinės nuostatos, o ir jautėsi kartais it mokinukė, kurią mokytojai ir pabarti gali, bet dabar žino – tai, ko jai reikėjo savo svajonei įgyvendinti, ji profesinėje mokykloje gavo.

Kai vilnietė A. Savicka, įgijusi žurnalisto diplomą Vilniaus universitete, sumanė imtis savo drabužių linijos „Undress“, suprato, kad jai stinga elementarių siuvimo įgūdžių, pradėjo ieškoti būdo, kaip jau užpildyti šią spragą.

Pažįstama Anai patarė stoti į profesinę mokyklą.

„Supratau, kad nesusikalbu su savo siuvėjomis. Jos man kalba apie apsiuvus, peltakius, paslėptus užtrauktukus, o aš nesuprantu. Gal būčiau ir be profesinės mokyklos išsivertusi, bet pačiai to mokytis iš kolegų būtų užtrukę“, – kas paskatino vėl, sulaukus 26 metų, imtis mokslų, pasakojo A. Savicka.

Drabužių kūrėja prisipažino, kad mokytis lengva nebuvo. Ji dešimt mėnesių kasdien nuo 8 iki 15 val. mokėsi siuvimo. Kaip pasakojo A. Savicka, mokytojai buvo griežti, reikėjo siūti ir vėl ardyti, kad darbas būtų nepriekaištingai atliktas.

„Iš mūsų buvo keli, kurie gerai žinojo, ko nori. Buvo ir tokių, kurie atėjo tik dėl stipendijos. Aš išmokau siūti, įgijau konstravimo, modeliavimo pagrindus. Visa tai, ko reikėjo, kad susikalbėčiau su siuvėjais“, – pasakojo A. Savicka.

Tiesa, anot jos, profesinio rengimo centrai turėtų keistis ir pagalvoti apie tas programas, kurių reikia rinkai. Tarkim, Anos akimis, stinga odininkų, juvelyrų rengimo programų.

Gavę diplomą mokosi iš naujo

Praėjusiais metais tarp įstojusiųjų į profesines mokyklas 7,1 proc. (1384 žmonės) buvo tų, kurie jau yra įgiję universitetinį, ir 5,3 proc. (1032) – koleginį išsilavinimą. Į tas pačias klases rinkosi ir 5,3 proc. (1065) baigusiųjų vos pradinę mokyklą.

Universitetų absolventai išmokti amato užsiimano vis dažniau. Vis dažniau jie siekia ir antrojo bakalauro ar magistro diplomo mokėdami už studijas. Tarkime, apie 250 kolegijų pirmakursiais pernai tapo tie, kurie jau turi universiteto diplomą, o apie pusantro šimto universitetų pirmakursių jau yra įgiję bakalauro laipsnį tokioje pat aukštojoje mokykloje.

Kai kurie ekspertai tikina, kad tai atskleidžia mūsų bėdas – neturime deramo profesinio orientavimo, tad jaunuoliai nesusivokia, kokius mokslus jie turėtų rinktis.

O Finansų ministerija, įgyvendindama Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendaciją – įgyvendinti papildomą finansinę paskatą mokytis visą gyvenimą, siūlo įvesti lengvatą siekiantiesiems išsilavinimo nebe pirmą kartą.

Vadinasi, tie, kas įgiję vieną diplomą nutars siekti kito aukštojoje mokykloje ar mokytis amato profesinėje mokykloje, bent jau dalį išlaidų galės susigrąžinti.

Galėtų susigrąžinti dalį išlaidų

Valdžia vis garsiau kalba, o ir susitarimo su politinėmis partijomis projekte, nors jis ir sulaukė aštrios kritikos, užsibrėžė, kad būtų skatinamas mokymasis visą gyvenimą, taip pat įvardijamas ir siekis populiarinti profesinį mokymą.

Finansų ministerija (FM) pasiūlė, kaip paskatinti žmones mokytis.

FM siūlo, kad gyventojų pajamų mokestį (GPM) galėtų susigrąžinti visi besimokantys profesinėse ar aukštosiose mokyklose. Iki šiol tai padaryti galėjo tik pirmą kartą šiose mokyklose besimokantieji.

„Finansų ministerijos parengtos ir pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) pataisos yra susijusios su EBPO rekomendacijų – įgyvendinti papildomą finansinę paskatą mokytis visą gyvenimą – įgyvendinimu.

Minėtomis GPMĮ pataisomis siūloma suteikti (išplėsti) gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, nustatant galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą ar studijas, neatsižvelgiant į tai, kelintas atitinkamas aukštasis išsilavinimas įgyjamas ar suteikiama atitinkama kvalifikacija.

Pagal dabar galiojančias GPMĮ nuostatas tokia lengvata taikoma tik už įgytą atitinkamą pirmąjį išsilavinimą“, – paaiškino finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.

Skaičiuojma, kad, įsigaliojus įstatymo projekto nuostatoms, valstybės ir savivaldybių biudžetai, pirminiu vertinimu, netektų apie 2 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio per metus.

Kartais ir trijų kartų nepakanka

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sakė, kad padėtis, kai siekiama išsilavinimo antrą ar trečią kartą, jo nestebina. Mokytis toliau, jau įgijus diplomą ar net kelis, yra vis dažnėjanti praktika.

„Tai nėra joks stebuklas. Jau turintis bakalauro diplomą žmogus nutaria, kad jam reikalingas kitoks išsilavinimas, ir stoja iš naujo. Iš naujo mokytis ir siekti kitokio bakalauro laipsnio nusprendžia ir magistrai. Kai kurie baigę aukštąsias mokyklas nutaria esantys per silpni ir nutaria turėti aiškią specialybę.

Tad kai kuriems ir trijų išsilavinimų nepakaks, kad surastų save.

Be to, yra nominalių diplomų, tarkim, socialiniuose moksluose mokamose vietose nuolaidžiaujama, tad paskui, kai reikia eiti ir susirasti darbą, nelabai išdega.

Visame pasaulyje yra besiblaškančių asmenų. Bet yra ir tokių, kurie nuo septintos klasės žino, kuo bus, tuo ir tampa. O kitiems prireikia daug metų“, – kalbėjo P.Žiliukas.

Tiesa, tokie posūkiai neretai kainuoja.

„Jei žmogus įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį po bendrojo ugdymo mokyklos nesimokęs profesinio mokymo įstaigoje, profesinio mokymo įstaigoje jis gali įgyti profesinę kvalifikaciją nemokamai, bet tik formalaus tęstinio mokymo programoje, o pirminio mokymo programų rinktis negali.

Magistras už mokslus profesinėje mokykloje turi mokėti, jei studijavo valstybės finansuojamoje vietoje. Jei už studijas mokėjo pats, tuomet jam profesiniai mokslai nemokami“, – paaiškino P. Žiliukas.

Pirštu bedė į bėdas

Tai, kad nemaža dalis įstojusiųjų į profesines mokyklas – jau turintys aukštąjį išsilavinimą, neturėtų stebinti. Taip mano Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas. Tačiau jis tikras, kad tai rodo tai, kad turime rimtų problemų.

Anot jo, tai yra pasekmė to, kad praktiškai nesame įdiegę ugdymo karjerai (profesinio orientavimo) sistemos.

„Didelė dalis vaikų priima sprendimą, kur stoti, neturėdami supratimo, kokios tai studijos, ką galės veikti baigę jas. Sprendimams didelę įtaką turi tėvų, draugų nuomonė, visuomenėje susiformavę stereotipai.

Apklausdami absolventus matome, kad vos ne pusė, jeigu galėtų grįžti į praeitį, rinktųsi kitas studijas.

Viena vertus, džiaugiamės, kad esame vieni iš lyderių pasaulyje pagal jaunimo, įgijusio aukštąjį išsilavinimą, dalį, tačiau gebėjimai, įgyti bendrajame ugdyme, nespindi, ir yra aišku, kad didelė dalis įstojusiųjų nėra pasirengę studijuoti“, – vardijo G. Jakštas.

Be to, jis mano, kad ir darbo rinkos struktūra neatitinka pasiskirstymo tarp studijų krypčių, tad galiausiai turime situaciją, kad kas trečias baigęs studijas dirba darbą, kuriam nereikia aukštojo išsilavinimo, dalis nueina mokytis į profesinę mokyklą, o darbdaviai susiduria su problemomis ieškodami aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Pozityvu yra bent tai, kad baigusiems aukštąsias studijas nėra užkertamas kelias mokytis profesinėse mokyklose.

Tačiau, mano nuomone, ignoravimas būtinybės investuoti į profesinį orientavimą valstybei kainuoja brangiau, o ir absolventai lieka su neišpildytais lūkesčiais, baigus studijas turėti galimybę darbo vietoje realizuoti įgytas žinias ir gebėjimus.

Jei vertintume asmeninę finansinę grąžą į išsilavinimą, situacija, kai 12 metų mokomasi mokykloje, 4 metus bakalauro studijose, o tada dar porą metų profesinėje mokykloje, užuot profesinį išsilavinimą įgijus kartu su viduriniu, nėra labai efektyvi“, – kritikavo STRATA atstovas.

Dažnu atveju teks susimokėti

Kaip paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, valstybė finansuoja 20 tūkst. vietų profesinėse mokyklose.

Profesinio mokymo paslaugų kaina gali apimti profesinio mokymo, ūkio ir kitas lėšas, būtinas išlaidoms, patiriamoms teikiant minėtas paslaugas, padengti.

Reikšmingą kainos dalį sudaro profesinio mokymo lėšos. Jos apima tiesiogiai švietimo procesui būtinas lėšas, kurios padengia mokytojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo, įmokų į Ilgalaikio darbo išmokų fondą ir Garantinį fondą, ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, švietimo pagalbos, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymo priemonių įsigijimo išlaidas.

Šios lėšos apskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodiką. Ji grįsta kreditais. Vieno kredito kaina sukasi tarp 30 ir 50 eurų.

Tenka susimokėti ir jei diplomą įgijęs žmogus rengiasi siekti dar vieno to paties laipsnio diplomo aukštojoje mokykloje. Tuomet studijos jam atsieina ir pusantro, ir kelis tūkstančius eurus kasmet.

Kai tenka mokėti, labiau vertina

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė priminė, kad jau dabar apmokestinamąsias pajamas galima sumažinti už pirmąsias studijas ir profesinį mokymąsi.

„Bet tai nesuteikdavo galimybių pasinaudoti šia mokesčio susigrąžinimo taisykle tiems, kurie nori savarankiškai tobulinti savo kvalifikaciją ar įgyti naują.

Mokymosi visą gyvenimą poreikis vis didėja ir dėl besikeičiančios darbo rinkos, kai dalis darbo vietų yra automatizuojamos, ir dėl ilgėjančio pensinio amžiaus, kai žmonės vis vėliau išeis į pensiją, o tą patį darbą dirbti galbūt neleis sveikata ar kitos priežastys.

Be to, persikvalifikavimas – tai galimybė ne tik pereiti į perspektyvesnę profesinę sritį, bet ir pradėti savarankišką verslą“, – vardijo E. Maslauskaitė.

Anot jos, tai daug geresnis sprendimas nei tiesioginis mokymo įstaigų ar perkvalifikavimo mechanizmų, kurių efektyvumas ir taiklumas kelia daug klausimų, finansavimas.

„Patirdami tiesiogiai mokymosi išlaidas, net jei dalį lėšų susigrąžins, žmonės atsakingiau rinksis tiek mokymosi kryptį, tiek mokymo įstaigą. Tai didins mokymosi įstaigų motyvaciją siūlyti kokybę, norint pritraukti pinigus, o žmones – reikalauti iš mokymosi įstaigų geresnės kokybės studijų“, – mano LLRI laikinoji vadovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt