Verslas

2020.01.20 15:47

Valstybės duomenys – vis dar po užraktu, nors Lietuvos ekonomika galėtų išaugti beveik milijardu

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.01.20 15:47

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad Lietuvos ekonomika galėtų išaugti beveik milijardu eurų, jei valstybės institucijos įgyvendintų Europos Sąjungos rekomendacijas bei atvertų turimus duomenis verslui. Tikslą tai padaryti Lietuva užsibrėžė dar 2011–aisiais, tačiau per 8 metus beveik nepasistūmėjo į priekį, ir pagal atvirų duomenų prieinamumo statistiką yra tarp paskutiniųjų Europos Sąjungoje.

800 milijonų eurų. Tiek netenka Lietuvos ekonomika, valstybei nesidalijant sukauptais duomenimis su verslu ir piliečiais. Tai valstybės kontrolės skaičiavimai. Atviri duomenys gerokai palengvintų ir paspartintų startuolių darbą.

„Problema ta, kad labai daug duomenų yra uždari. Ir mūsų veiklai būtų labai naudinga, tarkim, žemės sklypų duomenis turėti atvertus“, – sako „Citify“ įkūrėjass Edmundas Jankauskas.

Sklypus, kur vystomi nauji projektai, žemėlapyje tenka braižyti iš akies – net ir informacija apie sklypų ribas yra po valstybės užraktu.

Žinios. Paslaptingas koronavirusas plinta: Kinijoje per 2 dienas užfiksuota apie 140 naujų susirgimų

„Europos Komisijos tyrimai rodo, kad Lietuva pagal atvirų duomenų rodiklį 2019–aisiais užima tik 24 vietą Europos Sąjungoje“, – teigia valstybės kontrolės atstovė Asta Riukienė.

Dar tūkstantmečio pradžioje Europos Sąjunga nutarė – valstybės narės turi atverti duomenis ir taip kurti pridėtinę socialinę bei ekonominę vertę. Lietuva pasižadėjo tai padaryti prieš aštuonerius metus. Per tą laiką, pavyko vos trims procentams valdžios institucijų. Ir tai netobulai.

„Registrų centras atvėrė duomenis, bet nėra adresų sklypų. Tai ką su tais duomenimis daryti, jeigu negali identifikuoti, kur tas sklypas yra?“ – klausia R. Jankauskas.

Iš Registrų centro norint praktiškai panaudojamų duomenų, reikia mokėti. Viešų registrų stoka – ir skaidrumo problema.

„Ypač duomenys, kurių Lietuva dabar neturi, apie galutinius naudos gavėjus – t. y. įmonių savininkus, labai padėtų sumažinti korupcijos terpę. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad apie 70 proc. korupcijos rizikų susiję būtent su anoniminėmis įmonėmis“, – aiškina „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ieva Dunčikaitė.

Atvirų duomenų politiką formuojanti ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad Lietuvos teisė valdžios duomenų atvėrimui visiškai pritaikyta, tačiau pripažįsta: įstatymai rezultato neatnešė.

„Jie yra suformuluoti kaip įgalinantys. Bet kol neskiri baudų, turbūt niekas motyvacijos neatranda. Du trikdžiai – tai yra duomenų raštingumas. Tai yra institucijų suvokimas, ką su tais duomenimis galima daryti, kokią naudą pasiekti, kaip tai jiems būtų naudinga“, – pasakoja ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis.

Atviri duomenys sumanyti kaip dinamiška ekosistema, veikianti be žmogaus įsikišimo. Duomenys viešinami taip, kad juos iškart galėtų nuskaityti ir panaudoti kiti kompiuteriai, ir visa tai vyksta automatiškai. Tačiau Lietuvoje valdžios įstaigose trūksta skaitmeninio raštingumo, dažnai griebiamasi kopijavimo aparato, ir galima ekonominė nauda išgaruoja.

„Labai dažnai tenka matyti, kai duomenys atveriami nuskenuotais PDF dokumentais. Tai tokių duomenų negalima niekaip automatiškai panaudoti, juos gali perskaityti, nusirašyti, atsiminti, ir viskas“, – sako E. Jankauskas.

Daugiausia duomenų Europoje iki šiol atvėrė Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.