Verslas

2019.12.11 16:44

Planas apmokestinti bankų pelną ir vėl netenkina: bankai tvirtina, kad vis tiek galiausiai sumokės klientai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.11 16:44

Net ir pakeistas bankų mokestis, kuriuo siūloma ne apmokestinti bankų aktyvus, o papildomai apmokestinti jų pelną, galiausiai bus mokamas ne iš bankų, o iš klientų kišenių. Apie tai perspėja LRT.lt kalbinti finansų ekspertai. Tiesa, tokio rezultato priežastis jie įvardija kiek skirtingas.

Idėjos apmokestinti bankus nepalaiko nei klientų teises ginančios, nei bankų asociacijos vadovai. Anot asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, Lietuvoje bankų konkurencija tokia menka, kad vartotojai neturi priemonių, kaip jai padaryt įtaką.

Bankų asociaicjos vadovas Mantas Zalatorius vis dėlto mokesčio perkėlimą grindžia argumentu „negyvi daiktai mokesčių nemoka“. Kaip paaiškina M. Zalatorius, bet kokie padidinti mokesčiai lemia padidėjusius kaštus, kurie įtraukiami į paslaugos ar prekės kainą, o už tau galiausiai susimoka tas, kas tą prekę ar paslaugą perka.

Nesutaria, kas pasiūlė apmokestinti pelną

Pateikus idėją apmokestinti bankų pelną papildomais 7 proc., Lietuvos bankų asociacijos vadovas M. Zalatorius LRT.lt ją kritikavo, sakydamas, kad tai kelia papildomų klausimų.

Vis dėlto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad būtent pats M. Zalatorius ir pasiūlį apmokestinti planą.

„Mes jų užklausėme, kaip manytų, kokia forma tas mokestis galėtų ateiti į valstybės biudžetą. Jie netgi patys sakė, kad pelno mokesčio didinimas galėtų būti daug kartų geresnis ir švelnesnis, negu visi kiti pateikti mokesčiai“, – pokalbį su M. Zalatoriumi prisimena V. Ąžuolas.

Vėliau tai tvirtino ir kita komiteto narė Vida Ačienė.

Taip pat skaitykite

Paklaustas apie tai M. Zalatorius komiteto narius ragino prisiminti, kas kokius pasiūlymus darbo grupėse pateikia. Anot jo, darbo grupėje buvo iš karto pasakyta, kad toks pasiūlymas kenkia valstybei ir jos žmonėms

„Pirmas dalykas, kas darbo grupėje buvo labai aiškiai pasakyta, yra tai, kad siūlomas turto apmokestinimas yra antivalstybiškas, nes jis kenkia tiek žmonėms, tiek įmonėms, tiek verslui, tiek pačiai valstybei. Kai manęs klausė, o ką daryti, mano atsakymas labai paprastas – jūs leidžiate mokesčius, jūs leidžiate įstatymus, mes tik nurodome, kokie gali būti tokių mokesčių padariniai.

Todėl taip teigti, kad mes kažką pasiūlėme, yra daugiau nei absurdiška. Jei po vieno absurdo yra siūlomas kitas absurdas, tai tegu turi užtektinai drąsos už tokius dalykus prisiimti ir atsakomybę. Tai, kad mes kalbame, kad diskutuojame, manau, yra tikrai svarbu. Panašu, kad be pokalbio ši valdžia gali dar ne tokių malkų priskaldyti“, – sakė M. Zalatorius.

M. Zalatorius: nereikia skubėti, čia niekas nedega

Jis atkreipė dėmesį, kad siūlydami įvairius pakeitimus parlamentarai itin skuba ir net ne visada įvertina galimą rezultatą ir pasekmes.

„Kažkaip man vis nesueina šios valdžios logikos galai. Mes žinome, kad negyvi daiktai mokesčių nemoka. Man atrodo, kad tai yra aišku. Kita aksioma yra tokia – bet kokie mokesčiai ilgainiui gula į kaštus. Kaštai ilgainiui visą laiką gula į kainą, o kainą moka tas, kas perka paslaugas“, – atkreipia dėmesį M. Zalatorius.

Po pasiūlymo M. Zalatorius teigė nesantis įsitikinęs, ar pasiūlymo autoriai į šiuos ir kitus galimus padarinius atsižvelgė ir ar apskritai atliko analizę, kokią įtaką toks sprendimas turės tiek vartotojams, tiek visai Lietuvos ekonomikai.

„Kartojama ta pati klaida iš tos pačios skubos. Nereikia skubėti. Čia niekas nedega. Reikia diskutuoti, pasižiūrėti. Iš tikrųjų galbūt tai yra geras variantas, tai reikia apsvarstyti“, – tvirtino M. Zalatorius.

Pirmadienį per svarstymą Seime vis dėlto buvo nubalsuota dėl kiek žemesnės ribos – bankų pelną papildomai apmoketinti norima ne 7 proc., o 5 proc. Toks pasiūlymas buvo anksčiau iškeltas Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Taip pat skaitykite

Ragina kovoti su šešėliu, o ne apmokestinti bankus

M. Zalatorius įvertino, kad pasiūlymas apmokestinti bankų pelną, skirtingai nei idėja apmokestinti bankų aktyvus, nekelia grėsmės finansiniam stabilumui.

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad politikai suka neteisinga linkme – derėtų ne apmokestinti ir taip bene daugiausiai mokesčių sumokantį bankų sektorių, o kovoti su šešėliu.

„Bankai gali ir padėti, ir prisidėti prie kovos su šešėliu. Bet vietoje to, kad kartu surastume būdų, kaip kovoti su šešėliu, iš tų pilkųjų ir juodųjų zonų, kažkodėl vis tiek Seimo nariai nori apmokestinti įmones, kuriose nėra nė lašo šešėlio ir kurios jau dabar Lietuvoje sumoka bene daugiausiai mokesčių“, – teigė M. Zalatorius.

Rezultatą lemia rinkos konkurencija

Klientų teises ginančios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys bankams siūlomų mokesčių taip pat nepalaiko.

Anot jo, tai lemia paprastas faktas – Lietuvoje bankų sektorius itin koncentruotas, todėl galiausiai bankams pritaikyti mokesčiai, tikėtina, guls ant klientų pečių.

„Jeigu būtų konkurencinga rinka, labiau tikėtina, kad nepadidintų arba padidintų nežymiai. Jeigu yra nekonkurencinga rinka, yra labai didelė tikimybė, kad padidintų gerokai, t. y., kad visą mokesčio sumą perkeltų į vartotojo pusę ir vartotojui galiausiai tektų sumokėti tą mokestį. (...) Aš labiau tikėčiau bankų skaičiavimais, nes jie yra už vairo, jie būtų tie, kurie nuspaudžia mygtuką padidinti“, – sakė K. Kupšys.

Jis nėra linkęs nurodyti, kaip konkrečiai bankų apmokestinimas galėtų paveikti klientus, nes, kaip sako pašnekovas, ekonomika nepasiduoda konkretiems skaičiavimas – jai įtaką vis dėlto darbo žmonių sprendimai.

Netiki, kad mokestis gali atnešti realios naudos

Nepaisant to K. Kupšys vertina, kad valdžios noras apmokestinti bankus kyla iš noro pasipinigauti ir tokiu būdu papildyti valstybės biudžetą.

„Visi variantai krypsta į pasipinigavimą, nes [valdžia] mato problemą per biudžeto papildymo prizmę. Reikia pinigų kažkokioms rinkiminėms 2020 m. akcijoms paremti ir ieško tam finansų. (...) Mes jaučiame, kad tai atsigręš prieš mus pačius. Net ir tą mokesčio pelnui padidinimą vertinu kaip tą patį, tik per kitą pusę“, – tvirtino K. Kupšys.

Jis teigė sutinkantis, kad didelė už paslaugas sumokamų pinigų dalis galiausiai nugula į bankų pelną, tačiau nurodė, kad toks apmokestinimas realios naudos visuomenei neatneš.

„Turėtume įvairiomis finansinėmis priemonėmis, nebūtinai mokestinėmis, bet priemonėmis ar paskatomis, ar draudimais reguliuoti, kaip bankai investuoja, kaip jie elgiasi mūsų visuomenėje, kokia yra socialinė atsakomybė. Tam yra kiti instrumentai, kai kalbama apie tvarius finansus“, – sakė K. Kupšys.

K. Kupšys: bus daug triukšmo ir nulinis rezultatas

Jis pastebi, kad valstybė neturi susiformavusi tikslo, kokį bankų sektorių šalyje norima matyti.

„Kaip valstybė esame bankų sektorių pasistatę, apžiūrinėjame iš visų pusių ir sakome – čia pinigų karvė, numelžkime ją. Tai – nerimtas kelias, jis niekur neveda. 60, 100 ar 200 mln. eurų eilinių biudžeto pajamų nieko neišspręs, jeigu mes nepriversime bankų sektoriaus iš principo elgtis kitaip“, – įsitikinęs K. Kupšys.

Jo vertinimu, pasiūlymas papildomai apmokestinti bankų pelną sukelia ir dar vieną problemą – bankai pagrėstai gali kelti klausimą dėl sektorinio apmokestinimo ir, teigė K. Kupšys, tikėtina, kad kovą teisme jie laimėtų.

„Bus tiesiog daug triukšmo ir nulinis rezultatas. Kitas dalykas, kad jie tą pelną vis tiek pasiims. Lendame į labai nepatogią teritoriją, jeigu pradedame privačių įstaigų pelną kaip nors nusavinti. Tai jau yra toks su pačiais rinkos principais truputį besikertantis planas. Jie pagrįstai galės sakyti – kodėl būtent mūsų verslui uždedamas papildomas pelno mokestis? Ir jie turbūt laimės ginčą prieš valstybę“, – sakė K. Kupšys.

Įvežlgia nebe ekonominį, o politnį klausimą

Idėją apmokestinti bankų pelną, o ne aktyvus pozityviai vertina ekonomistas Vaidotas Navickas: „Man atrodo, kad artėjančios Kalėdos ir laimingesnis metų galas ganėtinai pataisė tą bankų mokestį. Dabar jau jis nebus toks neraštingas. Pirma problema buvo finansinio stabilumo problema, nes bankų aktyvai būtų apmokestinti, nepaisant to, ar tas bankas veikia pelningai, ar nuostolingai.“

Kaip paaiškino ekonomistas, ankstesnis pasiūlymas būtų reiškęs, kad net ir nepelningai veikiantys bankai turėtų mokėti mokestį, kas juos priverstų prie bankroto.

Nepaisant to, V. Navickas akcentuoja, kad dabar lieka išspręsti politinį klausimą – ar svarbiau didinti konkurenciją bankų rinkoje, ar padidinti biudžeto pajamas.

Pirmuoju atveju sprendimas gali atbaidyti užsienio investuotojus, kurie norėtų ateiti į Lietuvą. Antruoju atveju, nurodo V. Navickas, tai gali būti neblogas pajamų šaltinis.

„Dabar tai jau daugiau politinis, o ne ekonominis klausimas, kas yra mums svarbiau ir kurį tikslą bandome pasiekti šiuo mokesčiu“, – tvirtina V. Navickas.

V. Navickas: pelno mokestis kaštų nepadidina

Paklaustas, ar apmokestinus bankų pelną šis mokestis galėtų galiausiai būti mokamas iš klientų kišenės, V. Navickas teigė, kad tokį mokestį perkelti klientams gerokai sudėtingiau nei banko aktyvų mokestį.

„Jeigu mes sakome, kad jiems bus paprasta perkelti tą mokestį vartotojams, tai mes sakome, kad rinka yra monopolizuota, kad jie gali pasirinkti tokį pelną, kokį jie nori užsidirbti, o tada susikelti palūkanas ir įkainius ir tą pelną užsidirbti“, – sakė V. Navickas.

Atkreipus dėmesį, kad tiek M. Zalatorius, tiek K. Kupšys beveik neabejoja, kad net ir pelno mokestis bus perkeltas ant klientų pečių, V. Navickas teigia su tuo sutinkantis, jeigu tokio teiginiu argumentas – maža konkurencija rinkoje.

Tačiau paaiškina, kad to jokiu būdu negalima argumentuoti padidėjusiais kaštais: „Pelnas yra, kai paimi įplaukas ir atimi kaštus. Tada lieka pelnas. Bankų aktyvų mokestis iš tiesų padidintų kaštus, o pelno mokestis kaštų nepadidina.“

V. Navickas priduria – jeigu K. Kupšys yra teisus ir bankų rinka Lietuvoje itin koncentruota, pelno mokestis labiausiai būtų perkeltas vidurinei klasei ir verslui.