Verslas

2019.12.06 10:11

Bankai prisitaikytų, jei jų pelnas būtų apmokestintas daugiau

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.06 10:11

Konservatorius Mykolas Majauskas pažymi, kad Lietuvos bankų pelningumas yra dvigubai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, todėl jie turi solidariau prisidėti prie šalies biudžeto. Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad 7 proc. pelno mokesčio tarifų didinimui bankai nepritartų, bet prisitaikytų prie 5 proc. didesnio tarifo.

M. Zalatorius dalyvaudamas Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdyje penktadienį sakė, kad jį nerimina, jog vos prieš 20 valandų atsirado pasiūlymas padidinti vieno sektoriaus pelno mokestį net 7 proc. iki 22 proc., kai kitiems rinkos dalyviams yra taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

„Aš girdžiu jūsų mintis, kad iš tikrųjų reikėtų suharmonizuoti mokestines bazes taip, kaip yra Latvijoje ir Estijoje. Tačiau biudžetas nėra derybos. Jūs, gerbiami komiteto nariai, sprendžiat, ką daryti. Mes galime tik jums parodyti rizikas ir pasakyti, kas yra nelogiška. Kalbant apie 5 proc. mokesčio tarifo didinimą, mes galime pasakyti, kad sektorius kažkaip prie to prisitaikytų“, – sako M. Zalatorius.

Jis priduria, kad kol kas negalima padaryti analizės, ant kieno pečių guls didesnis mokestis, tačiau stebisi, kad į biudžetą būtų surinkta vos 24 mln. eurų.

„Norėčiau, jog pagalvotumėte, ar prieš keliant rankas, dėl kažkokio pragmatiško sprendimo, mes nepaminame savo vertybių, kas yra Konstitucija“, – pažymi M. Zalatorius.

Jis sako, kad jeigu Seimas pritartų 7 proc. papildomam pelno mokesčio tarifo didinimui, tai padarytų Lietuvą nekonkurencingą kaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau bankai iš dalies prisitaikytų prie papildomo 5 proc. pelno mokesčio tarifo didinimo.

Vis dėlto M. Zalatorius mano, kad bet koks papildomas mokestis užkirstų kelią naujų bankų atėjimui į Lietuvą. Taip pat yra didelė baimė, kad vienam sektoriui įvedus papildomus mokesčius, vėliau būtų apmokestinami ir kiti sektoriai.

Baiminamasi dėl konkurencijos

Seimo biudžetų ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sako, kad yra nuogąstaujama, kad kaimyninėse šalyse pelno mokestis siekia 20 proc. todėl reikia pasvarstyti, kaip rasti aukso vidurį ir galbūt pasiūlytą 7 proc. pelno mokesčio tarifo didinimą sumažinti iki 5 proc.

Konservatorius M. Majauskas pažymi, išskirti vieną rinkos dalyvį ir jį apmokestinti – nėra gerai. Tačiau daug alternatyvų neturime.

„Problema yra, kad Lietuvoje turime kelias sritis, kurios veikia oligopolinėmis, ribotos konkurencijos sąlygomis. Jos rodo išskirtinai didelį pelningumą, dėl ribotos konkurencijos“, – sako M. Majauskas.

Jis pažymi, kad bankų pelningumas yra dvigubai didesnis nei kitose ES šalyse, o paskolų palūkanos 1,5 karto didesnės. „Tačiau turime didinti (pelno mokestį – LRT.lt) labai atsargiai, kad neprarastume konkurencingumo. Turime labai aiškiai susidėlioti, kad nebūtų pažeisti teisėkūros pagrindai, jog sprendimai, kurie įsigalioja, neįsigaliotų taip sparčiai“, – ragina M. Majauskas.

Liberalas Simonas Gentvilas pastebi, kad bankai po krizės turėjo prisiimti milijonus siekiančius nuostolius, o jų Lietuvos valstybei gelbėti nereikėjo. Todėl klausia, ar bankai tikrai priklauso išskirtiniam sektoriui, kur uždirbami išskirtiniai pelnai.

M. Majauskas atsako, kad bankų pelningumas Lietuvoje yra 13,5 proc., o ES vidurkis siekia – 7 proc. didžiųjų bankų pelningumas Euro zonoje – 6 proc.

Tačiau finansų ministras Vilius Šapoka pažymi, kad Lietuva vis dar yra konverguojanti šalis, todėl natūralu, kad pelningumas yra didesnis. Tačiau nežinia, kiek bankų pelningumą lemia oligopolinė sistema ar efektyvumas.

„Sakyti, kad didesnis pelnas ir grąžą yra sukelta vien tik oligopolinės sistemos, nėra teisinga. Tarptautinis valiutos fondas analizavo šitą klausimą. Jie nėjo labai giliai, tačiau anot jų, tai yra dėl didesnio efektyvumo“, – sako V. Šapoka.

Finansų ministras vertina palankiai

Finansų ministras V. Šapoka nors iš dalies ir pritaria pasiūlytam pelno mokesčio didinimui, nerimauja, kad būtų papildomai pamokestinamas tik vienas sektorius. Tačiau ir pats sektorius yra išskirtinis.

„Galbūt ta sąsaja, kuri numatyta pasiūlyme, ji ir yra prasmingai. Buvo paminėtas ir konkurencingumo elementas. Lyginant su Latvija ir Estija, ten pelno mokestis yra 20 proc. Užsienio investuotojams renkantis jurisdikciją, turi įtaką ne dividendų, bet pelno mokestis. Į šį aspektą reikėtų atsižvelgti“, – sako V. Šapoka bei siūlo pagalvoti apie lėtesnį pelno mokesčio tarifo didinimą.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko atstovas pažymi, kad pasiūlyta alternatyva, yra baudžiamasis tarifas bankams. Tačiau kol kas negalima pasakyti, kiek tai iškraipytų rinką.

Ekspertą neramina ir 2 mln. eurų riba, nuo kurios būtų pradėtas taikyti didesnis tarifas. „Trūksta man tokio paaiškinimo, kodėl yra tokia riba. Gali būti labai mažas rinkos dalyvis uždirbti 1,5 mln. eurų pelno su didele grąža, tačiau jam mokesčio mokėti nereikės“, – sako Lietuvos banko atstovas.

Jis taip pat rekomenduoja, kad dėl šio mokesčio reikėtų konsultuotis su Europos centriniu banku.

Seimo biudžetų ir finansų komitetas pritarė 5 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą bankams jau nuo kitų metų sausio 1 dienos. 7 balsavo už, susilaikė – 1, prieš – 1.