Verslas

2019.12.10 16:09

Seimas nesiruošia nuolaidžiauti bankams, parlamentarai linkę pritarti jiems didinti pelno mokestį

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.10 16:09

Ilgą laiką siūlius apmokestinti bankų turtą, Seimas išsigando ir atsitraukė. Teigiama radus alternatyvą – iki 20 proc. padidinti bankų pelno mokestį. Tačiau Seimo narė Ingrida Šimonytė mano, kad pritarti tokiam siūlymui – „tiesiog nepadoru“.

Seime po svarstymo pritarta pasiūlymui nuo kitų metų didinti bankų pelnų mokestį. Už balsavo 71, prieš – 9, susilaikė – 18.

Siūlymą didinti pelno mokestį bankams praėjusią savaitę įregistravo „valstietis“ Valius Ąžuolas ir kiti parlamentarai. Tiesa, iš pradžių buvo siūloma kreditų įstaigų pelnus, viršijančius 2 mln. eurų apmokestinti 22 proc. tarifu vietoje dabartinio 15 proc. Tačiau pabūgus, kad tai bankų pelnų mokestį padarytų didesnį negu kaimyninėse šalyse, Seimo biudžeto ir finansų komitetas pakeitė siūlymą pelno mokestį didinti iki 20 proc.

Šiuo metu pelno mokestis kredito įstaigoms Lietuvoje siekia 15 proc. o įvedus 20 proc. tarifą, į biudžetą tikimasi surinkti apie 20 mln. eurų.

Seimo narė Ingrida Šimonytė Seimo rytinio posėdžio metu siūlė išbraukti klausimą dėl pelno mokesčio didinimo kredito įstaigoms, tačiau Seimas tam nepritarė.

Ragina pritarti siūlymui

Konservatorius Mykolas Majauskas teigia, kad siūlymas didinti bankų pelnų mokestį yra geras ir jį verta palaikyti.

„Dažnai kalbama, kad pelno mokestis nėra racionalus mokestis, o reikėtų apmokestinti vartojimą ir išsigryninimą. O pelną leisti palikti įmonėms toliau investuoti, kurti darbo vietas, o apmokestinti dividendus. Tačiau Švedijos bankai nemoka dividendų mokesčio Lietuvoje. (...) Jeigu norime apmokestinti skandinaviškus bankus, turime apmokestinti bankų pelnus“, – sako M. Majauskas

Bankų sektorius yra ypatingas, todėl ir kalbama apie vieno sektoriaus apmokestinimą. Parlamentaro teigimu, bankai veikia ribotos konkurencijos sąlygomis, kadangi šalyje yra vos 3 dideli bankai, o tai lemia, kad konkurencija yra maža, todėl paslaugos – brangios. Pavyzdžiui, būsto paskolų palūkanų norma 1,5 karto didesnė nei euro zonos vidurkis. Lietuvoje ji siekia 2,44 proc., o euro zonos vidurkis – 1,48 proc.

Parlamentaras kritikuoja ir didesnius nei Europos Sąjungoje bankų pelnus Lietuvoje.

„Bankų nuosavo kapitalo grąža Lietuvoje siekia 13,5 proc., kai ES – 7 proc., o euro zonos – 6 proc.“ – teigia M. Majauskas bei priduria, kad pelno mokesčio nebūtų galima išvengti, priešingai, negu siūlyto bankų aktyvų mokesčio.

Konservatorius skeptiškai vertina ir kritiką, jog tarifo padidinimas guls ant vartotojų pečių. Anot jo, tokio pasiūlymo poveikis vartotojams būtų mažesnis negu bankų aktyvų mokesčio. Jis taip pat priduria, kad pasiūlymą papildomai apmokestinti bankų pelnus pateikė netgi Lietuvos bankas, todėl tikėtina, kad papildomų išvadų dėl tokio siūlymo Europos centrinio banko – prašyti nereikės.

Įžvelgia daug trūkumų

Liberalas Simonas Gentvilas prieštarauja tokiam siūlymui. Jis mini, kad praėjusiais metais Lietuvos verslas uždirbo 9,2 mlrd. eurų pelno. Lietuvos bankai uždirbo 358 mln. eurų. O tai yra vos 4 proc. visų Lietuvos įmonių pelnui.

„Ar tai yra daug, kai Lietuvos bankai 2009 metais patyrė 1,072 mln. eurų nuostolius“, – retoriškai klausia S. Gentvilas.

Jis taip pat akcentuoja, kad bankų pelningumas prisideda prie ekonomikos stabilumo šalyje, o ištikus krizėms, pelningų bankų gelbėti valstybei nereikia. Todėl reikia siekti, kad bankai veiktų pelningai.

S. Gentvilą stebina ir M. Majausko pozicija palaikyti tarifo didinimą, todėl jis tikisi, kad konservatoriai turi ir kitokią nuomonę.

Su siūlomu mokesčiu nesutinka ir I. Šimonytė. Ji teigia, kad jai nėra suprantama, kodėl dalis finansų sektoriaus dalyvių nėra įtraukti į įstatymą. Taip pat, kodėl tik vienam sektoriui didėtų pelno mokesčio tarifas.

Reaguodama į teiginius, kad Lietuvoje veikiantys bankai pasižymi dideliu pelningumu, I. Šimonytė mini, jog Europos bankų mažas pelningumas yra didžiulė problema, todėl nereikia žavėtis, jog ES veikiančių bankų pelnai maži. Jos nuomone pritarti „valstiečių“ siūlymui – būtų „tiesiog nepadoru“.

Tačiau Seimo narys Tomas Tomilinas mano, kad dabartinis siūlymas – „geras kompromisas“. Anot jo, ūkininkai jau sumokėjo savo solidarumo kainą valstybėje, o dabar atėjo eilė naikinti kitą gyvulių ūkį – bankus.

Galutinį sprendimą dėl pelno mokesčio kredito įstaigoms didinimo Seimas priims kitą savaitę.