Verslas

2019.12.05 13:19

Seime netikėtas pasiūlymas dėl bankų mokesčio – turto nebelies, žada papildomai apmokestinti pelną

atnaujinta 14:30
Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.12.05 13:19

Seime pateiktas naujas siūlymas, vietoje kritikuojamo bankų aktyvų mokesčio, siūloma kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui, viršijančiam 2 mln. eurų, taikyti papildomą 7 proc. kredito įstaigų pelno mokestį. Į biudžetą tai padėtų papildomai surinkti apie 24 mln. eurų

Jeigu Seime būtų pritarta kredito įstaigoms taikyti papildomą 7 proc. mokesčio tarifą pelnui, jis didėtų iki 22 proc. Šiuo metu Lietuvoje galioja 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Planuojama, kad įstatymas įsigaliotų jau nuo 2020 metų sausio 1 dienos, o į biudžetą būtų surinka apie 24 mln. eurų, LRT.lt sakė projektą užregistravęs „valstietis“ Valius Ąžuolas.

Jis mini, kad naujas pasiūlymas būtų mažiau žalingas. „Turėjome klausymus, darbo grupes, susitikimus, tiek su Finansų ministerija, tiek su Lietuvos banku. Nagrinėjome kitų šalių pavyzdžius. (...) Šiuo metu pats neutraliausias būdas apmokestinti bankus būtų pelno mokesčio didinimas.

Tai nereiškia, kad atsitraukiame nuo bankų aktyvo mokesčio. Tai reiškia, kad radome vieną iš mažiau skausmingų būdų. Jis toks neutralesnis ir užgesinantis labai daug baimių“, – sako V. Ąžuolas.

Anot jo, naujasis siūlymas neturėtų įtakos paslaugų bei paskolų brangimui ar mažesniam palūkanų mokėjimui. „Jeigu bankai dirba pelningai, jie susimoka pelno mokestį. Jeigu būtų sudėtingesnis metas ir pelno būtų mažiau, tai jie ir mažiau mokėtų“, – mano V. Ąžuolas.

Vis dėlto Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad toks mokestis viena ar kita forma guls ant vartotojų pečių, tačiau V. Ąžuolas teigia, kad taip sakyti nekorektiška.

„Mes jų užklausėme, kaip manytų, kokia forma tas mokestis galėtų ateiti į valstybės biudžetą. Jie netgi patys sakė, kad pelno mokesčio didinimas galėtų būti daug kartų geresnis ir švelnesnis, negu visi kiti pateikti mokesčiai“, – pokalbį su M. Zalatoriumi prisimena V. Ąžuolas.

Opozicija pritartų

Konservatorius M. Majauskas teigia, kad pavyko tik labai trumpai susipažinti su nauju pasiūlymu, tačiau, anot jo, tokia įstatymo pataisa būtų palankesnė negu prieš tai siūlytas bankų aktyvų mokestis.

„Kaip suprantu, kredito įstaigoms siūloma didinti pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc. Lenkijoje ir Latvijoje jis yra apie 20 proc., todėl tas skirtumas nėra didelis.

Taip pat žinant, kad Lietuvoje bankai veikia oligopolinėmis sąlygomis – labai ribotos konkurencijos sąlygomis, matant, kad jų pelningumas Lietuvoje yra daugiau nei dvigubai didesnis nei euro zonos šalyse veikiančių bankų, akivaizdu, kad bankai turi resursų ir gali papildomai prisidėti prie valstybės gerovės“, – pasiūlymą komentuoja M. Majauskas.

Anot jo, tai turėtų mažiau žalos gyventojams negu bankų aktyvų mokestis, apie kurį buvo kalbama anksčiau. Taip pat tokio mokesčio būtų sunkiau išvengti negu bankų aktyvų mokesčio.

Žinant, kad Lietuvoje bankai veikia oligopolinėmis sąlygomis – labai blogos konkurencijos sąlygomis, matant, kad jų pelningumas Lietuvoje yra daugiau ne dvigubai didesnis nei euro zonos šalyse veikiančių bankų, akivaizdu, kad bankai turi resursų ir gali papildomai prisidėti prie valstybės gerovės.

„Vienintelis dalykas, kuris man kelia nerimą, siūloma, kad įstatymas įsigaliotų jau nuo sausio 1 dienos ir būtų atliekami avansiniai mokėjimai. Tai reiškia, kad jau nuo kitų metų bankai turėtų mokėti. Tai prieštarauja mokesčio administravimo įstatymo nuostatoms, kurios sako, kad nuo mokestinio įstatymo paskelbimo iki jo įsigaliojimo turi būti praėję 6 mėnesiai“, – pastebi M. Majauskas.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad nuo kitų metų bankai bus apmokestinti viena ar kita forma, M. Majauskas teigė, kad bankai neišvengiamai turės prisidėti prie valstybės gerovės.

„Kokia forma, čia yra diskusijų klausimas. Gerai, kad yra diskutuojama ir ieškoma kompromiso. Tokio sprendimo, kuris turėtų mažiausią žalą tiek visuomenei, tiek verslui, ekonomikai“, – sako M. Majauskas.

Bankų sektorius praras konkurencingumą

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad naujas pasiūlymas rodo, jog Seimas pagaliau suprato, kokią žalą gali atnešti bankų aktyvų mokestis.

Tačiau ir naujas projektas didinti pelno mokestį iki 22 proc. kelia papildomų klausimų. „Kodėl ir toliau einama sektorinio apmokestinimo keliu. Dar daugiau, išskiriama tik dalis finansų sektoriaus. Vien toks išskyrimas gali būti prieštaraujantis Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui“, – LBA poziciją vardija M. Zalatorius.

Jis taip pat mano, kad, padidinusi pelno mokestį bankų sektoriui, valdžia galimai atvers kelią didinti pelno mokesčius ir kituose sektoriuose.

M. Zalatorius nesupranta, kodėl siūloma įstatymo įsigaliojimo data paskelbti sausio 1 d., nors šis pasiūlymas nėra įtrauktas į biudžeto projektą.

„Tokie paskutinės minutės mokesčiai yra labai ydingi, nes jų apsvarstymui nelieka net ir 2 savaičių“, – sako M. Zalatorius.

Jis pažymi, kad naujas mokestis, tikėtina, atsilieps vartotojams, o dėl to, banko paslaugų įkainiai galėtų didėti. Taip pat šiuo metu Latvijoje ir Estijoje taikomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas, tad Lietuva su 15 proc. mokesčiu yra pranašesnė. 22 proc. pelno mokesčio tarifas mažins mūsų finansų sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje aplinkoje ir Lietuvos, kaip šalies verslui steigti, patrauklumą.

Didžiuliai bankų pelnai

Įstatymo projekte, kurį pateikė „valstietis“ V. Ąžuolas bei dar keletas parlamentarų, rašoma, kad pastaruoju metu bankų veiklos rodikliai pastebimai gerėjo. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 metais uždirbo 357,9 mln. eurų pelno (palyginti su 2017 metais, pelnas padidėjo 118,2 mln. eurų (49,3 proc.) ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 metų ekonomikos nuosmukio laikų. Pelno mokesčio deklaracijų duomenys rodo, kad krizės metu sukauptų nuostolių sumos iš esmės jau yra padengtos.

„Tačiau bankams vis dar taikoma palanki apmokestinimo tvarka – finansinės paslaugos iš esmės neapmokestinamos PVM, be to, sudarytos palankios sąlygos apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną pelno mokestį“, – rašoma įstatymo projekte.

Todėl, siekiant, kad bankų sektorius labiau prisidėtų prie socialinių ir kitų valstybės įsipareigojimų įgyvendinimo, siūloma kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui taikyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį jį didinant 7 proc. iki 22 proc.