Verslininkas Gediminas Žiemelis dėl savo artimų ryšių su Rusijos verslininkais ne kartą yra susilaukęs kritikos, o Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma užkirto kelią Zokniuose statyti lėktuvų aptarnavimo angarą. Tačiau verslininkas ir toliau lipdo verslo imperiją, vis stipriau orientuodamasis į Aziją. Interviu LRT.lt jis prasitarė į politiką sukti neketinantis, o ten pasukusius verslininkus vadina nemokančiais daryti verslo.
Verslininkas Gediminas Žiemelis – Lietuvoje kontroversiškai vertinama asmenybė. Kai kas jį kaltina, kad į bankrotą nuvarė „Lietuvos avialinijų“ kompaniją, prieš tai ją išskaidęs į keletą įmonių ir taip sugebėjęs pasipelnyti.
Vėliau verslininkui buvo baksnojama pirštu, kad 2016 metais „Avia Solutions Group“ su partnere „Rostec“ vykdė Maskvos Žukovskio oro uosto keleivių terminalo statybą, kadangi verslas buvo vystomas kartu su „Rostec“ vadovu Sergejumi Čemezovu, kuris pateko į JAV juodąjį sankcijų sąrašą dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
G. Žiemelio įmonei „FL Technics“ taip pat nebuvo leista Zokniuose statyti lėktuvų aptarnavimo terminalo, kadangi Valstybės saugumo departamentas nustatė jo ryšius su Vladimirui Putinui artimais verslininkais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.
Skandalas kilo ir po to, kai tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad iš G. Žiemelio įmonės išnuomotais lėktuvais į Siriją buvo skraidinami Rusijos samdiniai.
Nepaisydamas spaudimo dėl artimų ryšių su Rusijos įtakingais verslininkas, G. Žiemelis ir toliau plečią verslą. Tiesa, iš Rusijos jis iškelia koją ir žada visą dėmesį skirti Azijos ir Didžiosios Britanijos rinkoms. Tarptautinėje aviacijos konferencijoje „AIR Convention“ LRT.lt jis papasakojo artimiausius verslo planus.
– Jūsų atėjimo į aviacijos verslą pradžia yra siejama su skandalingu „flyLAL“ įsigijimu ir galimu įmonės nuvarymu į bankrotą. Kodėl nusprendėte pasukti į šią sudėtingą ir daug techninių žinių reikalaujančią sritį?
– Nuolat ieškojau nišų, kuo užsiimti. Jeigu pažiūrėtume į mūsų dabar esančios grupės įmones, dauguma jų buvo arba vadinamieji startuoliai, arba įmonės, kurios buvo sunkiai besiverčiančios.
Visada stebėjome privatizaciją. Tačiau didelės kompanijos jau buvo privatizuotos, kadangi man buvo dar nedaug metų. „flyLAL“ buvo leista privatizuoti. Čia buvo tokia avantiūra. Mąstymo logika buvo tokia: perki valstybinę įmonę, kadangi privačiai ji vis tiek bus valdoma geriau. Bet aviacijoje nieko panašaus nebuvo. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir pasikeitė žaidimo taisyklės.
„flyLAL“ aš vadinu savo brangiausiu akademiniu bilietu, kurį gavau.
„Lietuvos avialinijos“ sėkmingai bankrutavo, mums likus pagrindiniais kreditoriais. Daug įvairių kalbų buvo, bet faktai yra ant salo. Aš šiandien esu pats per visas savo bendroves 24,6 mln. eurų kreditorius. Apie 30 mln. eurų mes palaidojome „Lietuvos avialinijose“. Bet po 14 metų matome, kas iš viso to gimė.
– Tuomet, kada įsigijote „flyLAL“, buvote jaunuolis. Iš kur gavote pradinį kapitalą įmonei privatizuoti?
– Mano deklaruotas turtas jau 2006 metais buvo pakankamai didelis. Pirmąją bendrovę aš įkūriau dar 1999 metais ir ją pardaviau 2004 metais. Buvau „Hermis Capital“ akcininkas. Jas pardaviau 2006 metais. Po to prasidėjo įmonės griūtis. Aš jau 29 metų buvau labai pasiturintis jaunuolis.
Taip pat noriu pastebėti, kad „Lietuvos avialinijose“ visus pinigus, kuriuos aš uždirbau kurdamas įmones ir prekiaudamas nekilnojamuoju turtu, palaidojau.
– Kiek jums buvo metų, kada tapote milijonieriumi?
– Tuo metu man buvo 22 metai.
– Metų pradžioje minėjote, kad iki 2019 metų galo bandysite pasiekti, kad įmonių grupės akcijos būtų kotiruojamos Honkongo akcijų biržoje. Ar pavyks įgyvendinti šį planą?
– Visas procesas vis dar vyksta. Jungiame visas savo aviacines bendroves, kurios buvo išbarstytos, tiek lėktuvų nuomą, tiek „Avia Solution Group“. Vakar kaip tik įvyko akcininkų susitikimas Kipre. Patvirtintas bendrovės sujungimas. Yra planas, planuojame per spalio mėnesį jas sujungti.
Reikia suprasti, kad vien dokumentų, kuriuos reikia paruošti, yra apie 200 tūkst. puslapių. Apie 20 žmonių yra įtraukti į šį procesą. Galvojame, kad iki akcijų biržos mums pavyks gauti „Moody`s“ B reitingą. Dar galvojame žengti į kapitalo skolinimo rinką. Tačiau tai vyks panašiu metu.
Noriu pastebėti, kad niekas nepasikeitė. Galbūt tik mąstymas apie Honkongą. Dabar ten vyksta neramumai. Rinka reaguoja į politinę situaciją. Turime dvi alternatyvas: arba Londonas, arba Honkongas. Galimybės kotiruoti savo akcijas Londono biržoje taip pat neatmetame.
Sujungę įmonių grupę 50 proc. pajamų gausime iš Jungtinės Karalystės. Vasarą „Avia Solutions Group“ įsigijo „Chapman Freeborn“, o ši įmonė šiemet sugeneruos daugiau nei 450 mln. eurų pajamų. Investiciniai bankai mus skatina, kad pagalvotume apie Londono akcijų biržą.
– Pastaruoju metu vykdote sparčią plėtrą Azijos rinkose. Kodėl verslui pasirinkote šį regioną?
– Aš esu matematikas. Į viską žiūriu per skaičius. Man nėra gražu ar negražu. Yra efektyvu arba neefektyvu. Šiame versle mes skaičiuojame, kiek žmonių keliauja tame regione. Keleivių skaičius priklauso nuo tos šalies BVP. Augant BVP, auga ir keleivių skaičius, tuomet yra užsakoma daugiau lėktuvų. Azijos šalyse jau daugelį metų pastebimas stabilus augimas. Taip yra, nes yra stabili valdžia, stabilūs makroekonominiai faktoriai. Ten yra didžiuliai lėktuvų užsakymai, tačiau visa lėktuvų aptarnavimo infrastruktūra – vėluoja. Lėktuvą užsisakyti ir įkurti aviakompaniją galima labai greitai. Tačiau infrastruktūra kuriasi dešimtmečius. Matome konkurencinį langą, kur mes ir einame.
Taip pat verta pažymėti, kad Europoje jau daugelį metų vienam žmogui tenka trys keleiviai. Azijoje – tik vienas.
– Vasarą Latvijoje įsigijote oro vežėją „Smartlynx Airlines“. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
– Reikia suprasti, kad Latvijos vežėjas net nėra vežėjas. Jis nuomoja savo lėktuvus kitoms aviakompanijoms.
Dėl didelio sezoniškumo Europoje yra poreikis, kad 6–7 mėnesiams aviakompanijos samdytųsi kitų aviakompanijų lėktuvus su įgula, draudimu ir techniniu palaikymu. Ant lėktuvo yra užklijuojamas kitos įmonės pavadinimas, jis yra naudojamas tuos 6–7 mėnesius ir vėliau grąžinamas. Tokių lėktuvų Europoje skraido apie 100.
Žiemą lėktuvai jau yra išsiunčiami į priešingo sezoniškumo zoną: Vietnamą, Indiją, Artimuosius Rytus.
„Smartlynx Airlines“ teikia savo lėktuvus kitoms aviakompanijoms. Jos įsigijimas mums užbaigė pridėtinių verčių grandinę, kadangi ji teikė mokymus, remonto bei lėktuvų nuomos paslaugas.
– 2016 metais „Avia Solutions Group“ su partnere „Rostec“ vykdė Maskvos Žukovskio oro uosto keleivių terminalo statybą. Dėl šio projekto buvote labai kritiškai vertinamas, kadangi projektą vystėte kartu su „Rostec“ vadovu Sergejumi Čemezovu, kuris pateko į JAV juodąjį sankcijų sąrašą dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. 2018 metų pabaigoje „Avia Solutions Group“ pardavė Žukovskio oro uosto akcijas. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
– Per didelis spaudimas buvo. Taip pat negali su dviem kojomis užimti trijų pozicijų. Taip natūraliai išėjo. Kada Žukovskio oro uostas pasiekė išsivystymo stadiją, kai jis jau turėjo visus reikalingus sertifikatus, mes jį pardavėme.
– Ar Maskvos Žukovskio oro uosto terminalo statybos projektas jums buvo nuostolingas?
– Ne, mes iš jo uždirbome, tačiau labai nedaug.
– Galimai dėl šio oro uosto terminalo statybos ir jūsų pažinčių su įtakingais rusų verslininkais jums nebuvo leista Zoknių oro uoste, kur dislokuoti NATO lėktuvai, statyti lėktuvų remonto terminalo. Šiaulių savivaldybė tokį sprendimą priėmė reaguodama į Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą. Ar projektas Maskvoje neatnešė daugiau žalos nei naudos?
– Žinote, man dabar eina žinutės telefone – čia Zokniai, čia Žukovskis. Nereikia sureikšminti. Kai darai daug, tik 2–3 proc. investicijų bus geros. Šiandien aš galvoju, kad gal ir gerai, kad neleido įsikurti Zokniuose.
– Metų pradžioje minėjote, kad per artimiausius penkerius metus žadate įsigyti NBA komandą. Ar vis dar turite tokių planų?
– Tikrai turiu ir kryptingai dirbu link to. Čia svarbus aspektas net ne pinigai, o patikra. Reikia ją pereiti, būti su krepšiniu susijusiu žmogumi. Reikia būti krepšinio mecenatu ir domėtis ta sritimi. NBA nenori, kad būtų įsileistas kvailas akcininkas, kuris nežino, kokius žaidėjus įsigyti ir kaip nustatyti klubo kryptį.
Mes ir toliau planuojame skraidinti krepšinio klubą „Kauno Žalgiris“ bei „Olimpia Milano“. Tai yra mūsų naujas klientas.
Kaip ir minėjau, laikotarpis nesikeičia – 5 metų laikotarpis. Visų pirma, turi įvykti mūsų įmonių grupės kotiravimas akcijų biržoje ir tada jau turėsime kapitalo.
Mes net ir su Arvydu Saboniu apie NBA klubą esame sutarę, ką daryti.
– Ką sutarėte?
– Kad jis bus klubo prezidentu.
– Viename interviu minėjote, kad futbolininkai, Cristiano Ronaldo skraido jūsų lėktuvu, ar tai tiesa?
– Negalėjau to minėti, kadangi tai yra konfidenciali informacija. Tačiau su mūsų „Klasjet“ lėktuvais yra skraidžiusios beveik visos aukščiausios žvaigždės. Tiek futbolo, tiek ir krepšinio.
– Jeigu norėčiau užsisakyti privatų lėktuvą „Bombardier CRJ200“ vieną dieną nuskristi iki Londono ir kitą dieną sugrįžti į Lietuvą. Kiek man tai kainuotų?
– 65–70 tūkst. eurų.
– Jūsų bendrovės teikia orlaivių tvarkymo paslaugas. Kokią didžiausią sąskaitą esate išrašę įmonei už lėktuvo tvarkymą?
– 6,5 mln. JAV dolerių. Tai buvo „Airbus A320“ orlaivis. Lėktuvas buvo pasiųstas į planinę 12 metų patikrą. Lėktuvo paviršius nebuvo padengtas papildomais antikoroziniais dažais ir skraidė šaltoje bei drėgnoje zonoje. Dėl to jam buvo labai didžiulė korozija. Visą kėbulą reikėjo tvirtinti.
Planinis 12 metų patikrinimas kainuoja vidutiniškai apie 1,5 mln. JAV dolerių.
– Žurnalo „Alfa“ sudarytuose turtingiausių Lietuvos žmonių reitinguose užimate 16 vietą. Ar turite ambicijų atsidurti pirmoje vietoje?
– Aš manau, kad ne 16.
– Esate aukščiau?
– Ten yra neteisingi duomenys.
– Nuo antradienio „Avia Solutions Group“ buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas pradeda eiti direktorių tarybos nario pareigas. Ar jis surado jūsų įmonę, ar jūs jį?
– V. Ušackas buvo vienas iš tų žmonių, kurie neskirstė verslininkų į gerus ir blogus, sėdėjo prie vieno stalo ir Lubys, ir Mockus, ir Žiemelis. Per 15 metų – tiek, kiek jį pažįstu, jis visada atsiliepdavo.
Su juo susipažinau Londone. Jis sugeba sukurti gerą įvaizdį. Mūsų įmonė turi 66 biurus. Tarptautinė veikla įmonei yra labai svarbi. Turime netgi įvedę specialų protokolą ir mums yra reikalingas žmogus, kuris dirbs toje aplinkoje.
„Boeing“ naujas prezidentas seras Michaelas Anthony Arthuras taip pat yra buvęs diplomatas. Beje, V. Ušackas jį gerai pažįsta.
– Minėjote, kad su politika nenorite turėti nieko bendro. Galbūt dabar atsirado tokių minčių? Juo labiau kad jūsų komandą papildė buvęs politinis veikėjas.
– Manau, kad į politiką eina tie, kuriems nėra gerai su verslu. Aš turiu labai daug ambicijų. Pas mus versle po susijungimų dirba apie 10 tūkst. darbuotojų. Planuojame ateityje įsigyti nemažai bendrovių. Pagal darbuotojų skaičių kažkada prilygsime Monakui. Kam eiti į politiką, jei turi savo visą infrastruktūrą.
– Minite, kad turite labai daug ambicijų plėsti verslą. Kodėl visa tai darote?
– Adrenalinas vyrams prailgina gyvenimą. Vyras pasijaučia gerai ir suserga. Verslas nėra pinigai. Tai yra gyvenimo būdas. Mano visa aplinka ir laisvalaikio praleidimas, jei toks yra, –svečių namai, infrastruktūra, automobiliai, biuras – tai man yra gyvenimo dalis. Negali sakyti, kad dabar daug dirbsiu ir turėsiu pinigų. Vartotojiškas mąstymas stabdo riziką. Tada pradėsi galvoti, ar nusipirkti daiktą, ar įsigyti biurą. Aš pirkčiau biurą.
