Verslas

2019.07.01 12:37

Dveji metai su pakeistu Darbo kodeksu: darbuotojai pastebi ne vieną trūkumą, darbdaviai rado, kaip apeiti

atnaujinta 13.08
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.07.01 12:37

Prieš dvejus metus priimtas pakeistas Darbo kodeksas kol kas neatnešė tų rezultatų, kurių buvo tikimasi: darbdaviai nebesinaudoja savo, kaip stipresniojo, pozicija, daugiau darbo vietų nebuvo sukurta, o minimali alga kvalifikuotiems darbuotojams padidėjo simboliškai. Taip sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija situaciją mato kitaip.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė atkreipia dėmesį – įvedus nuostatą, kad minimali mėnesinė alga (MMA) gali būti mokama tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims, pastebėtas darbo užmokesčių kilimas.

„Žinoma, tai, kad darbo užmokestis auga – ne tik Darbo kodekso nuopelnas, bet visos ekonomikos. Bet manome, kad nemažos įtakos turėjo ir Darbo kodeksas. [...] Galime tikrai pasidžiaugti, nes prieš priimant darbo kodeksą 11 proc. žmonių dirbo visą darbo dieną ir gavo MMA. Kiti dirbo ne visą darbo dieną. Turėjome daugiau kaip 20 proc. žmonių, kurie gavo minimalias pajamas“, – sako E. Radišauskienė.

Anot jos, dabar šis rodiklis siekia apie 2,5 proc. Jos pastebėjimu, anksčiau buvo kilę daug diskusijų, kad minėta nuostata praktikoje neveiks ir bus sunku atskirti, kas yra nekvalifikuotas darbas.

Tačiau, teigia E. Radišauskienė, „Sodros“ atlikta apžvalga rodo, kad vidutiniškai darbo užmokestis žmonėms, anksčiau gavusiems MMA, padidėjo apie 100 eurų.

Viceministrės vertinimu, taip pat neblogai įsitvirtino Darbo kodekso pakeitimai, susiję su sutartimis. Ikisutartinių darbo sąlygų laikymasis, nurodo E. Radišauskienė, drausmina ne tik darbdavį, bet ir darbuotojus, o kai kurios naujos sutarčių rūšys rado savo vietą darbo rinkoje.

„Pateikėme pasiūlymą dėl naujų sutarčių rūšių. Kilo daug diskusijų, ar to reikia. [...] Matome, kad iš tiesų tai veikia. Taip, kai kurios sutartys nėra populiarios“, – pripažįsta E. Radišauskienė, tačiau priduria, kad projektinės ir pameistrystės darbo sutartys tapo bene populiariausios.

„Šios sutartys nepakeitė normalių darbo sutarčių, kur mes matėme labai didelę riziką. [...] Vis dėlto Lietuvoje kultūra tokia, kad mes esame labiau linkę derėtis, susiderėti ir turėti savo darbo sutartį“, – teigia E. Radišauskienė.

Jos pastebėjimu, prieš dvejus metus daug diskusijų sukėlė ir socialinių partnerių pasiūlymas įsteigti ilgalaikio darbo išmokų fondą. Viceministrės aiškinimu, net ir per ekonominę krizę išsiskyrė tendenciją, kad didžioji dalis žmonių buvo atleisti savo noru. Įsteigus fondą, tokios praktikos siekiama išvengti.

Įsigaliojus Darbo kodeksui daugiau galių gavo ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri nuo 2017 m. liepos 1 d. gali spręsti platesnį darbo ginčų spektrą.

„Darbo ginčų tikrai atsirado gana daug, bet galime pasidžiaugti, kad žmonės teisine tvarka išsisprendžia tuos reikalus“, – sako E. Radišauskienė.

Pasak jos, pastebėtina, kad didžioji dalis darbo ginčų kyla dėl darbo užmokesčio dydžio arba darbo laiko apskaitos.

Tokios didelės naudos neįžvelgia: darbdaviai rado būdų nuostatas apeiti

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė su viceministrės vertinimu vis dėlto nesutinka. Kaip sako konfederacijos pirmininkė, tokio darbo rinkos lankstumo, kokio norėjo tiek darbdaviai, tiek vyriausybė, pasiekti nepavyko.

„Neatsirado daugiau kitų sutarčių, ko tikėjosi ir Darbo kodekso rengėjai. Pameistrystės, projektinių darbo sutarčių padaugėjo, bet labai negausiai. Tai buvo ir mūsų noras, kad atsirastų šios sutartis, [...] tačiau vis dėlto populiariausios išlieka darbo sutartys, neterminuotos darbo sutartys. Padaugėjo įmonių, kurios naudojasi proga ir sudaro terminuotas darbo sutartis“, – sako I. Ruginienė.

Jos teigimu, vertinant atleidimo aplinkybes stebuklų taip pat nematyti: „Dėl atleidimo pagrindo stebuklo neįvyko. [...] Deja, statistika nepasikeitė. Matome, kad vyrauja atleidimas savo noru ir procentas išlieka toks pats. Iš praktikos matome, kad darbuotojų derybų galia nepadidėjo“, – tvirtina I. Ruginienė.

Jos aiškinimu, išlieka tendencija, kad darbdavys ir toliau gali naudotis savo, kaip stipresniojo, padėtimi, todėl dažnai darbuotojas yra priverstas prašyti atleidimo savo noru. Kaip sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, pasitaiko net ir tokių atvejų, kai atleidimo prašymą žmogus atsineša įsidarbindamas.

Vertindama Darbo kodekso pokyčius, susijusius su MMA, I. Ruginienė taip pat teigia, kad darbdaviai net ir šioje vietoje atrado būdą, kaip apeiti Darbo kodekso reikalavimą MMA mokėti tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims.

„Padidėjo skaičius tų darbuotojų, kurie gauna 10 ar 50 eurų prie MMA. Tokiu būdu darbdavių buvo išspręsta problema, kai jie negali mokėti MMA. Jiems užtenka pridėti kelis eurus ir jie įvykdo Darbo kodekso sąlygą“, – nurodo I. Ruginienė.

Su Darbo kodeksu buvo įvesta ir nuostata įtvirtinti darbo tarybas darbo vietose, kuriose yra daugiau kaip 20 darbuotojų. Vis dėlto, sako I. Ruginienė, pastebėtina, kad daugeliu atveju tai tėra didesnė našta, nes nei patys darbuotojai, nei darbdaviai nežino, ką šios tarybos turėtų veikti ir kaip darbdaviai su jomis turėtų bendradarbiauti.

„Nežinau, kodėl darbdaviai to dar nesuprato, bet man tai atrodo kaip papildoma našta darbdaviams. [...] Tas atstovavimas nėra 100 proc. toks, koks turėtų būti“, – apibendrina I. Ruginienė.

Darbo kodekso rengėjai, pastebi konfederacijos vadovė, žadėjo ir didėsiantį darbo vietų skaičių, tačiau praėjus dvejiems metams statistika to nerodo.

„DK rengėjai žadėjo, kad, jeigu atsiras naujas, lankstesnis Darbo kodeksas, staiga pasipils naujai sukurtos darbo vietos. Buvo skaičiuojama šimtais tūkstančių. Deja, neatsirado. Mes iš karto sakėme, kad dokumentas negali sukurti darbo vietų. Kad darbo vietos atsirastų, reikalingos ir kitos sąlygos, daug daugiau ir daug įvairesnės“, – sako I. Ruginienė.

Ji priduria – ne visos Darbo kodekso nuostatos nepasiteisino ar yra vertinamos neigiamai. Anot I. Ruginienės, itin pasiteisino Darbo ginčų komisijos pareigų išplėtimas: „Visada buvau palaikytoja šio organo. [...] Dabar, kai su naujuoju Darbo kodeksu atsirado daugiau funkcijų galimybių spręsti bylas, praplėstos ribos, tai tikrai yra nauja ir pažangu.“

Turintys sukauptų atostogų jas privalo išnaudoti iki 2020 m. liepos

2017 m. liepos 1 d. priimtame Darbo kodekse buvo numatytas naujas atostogų skaičiavimas – vietoje 28 kalendorinių kasmetinių atostogų dienų per metus darbuotojai turi 20 darbo dienų, jeigu jie dirba penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas, jeigu jie dirba šešias darbo dienas per savaitę.

Iki Darbo kodekso įsigaliojimo nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus turintys darbuotojai turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. sausio 1 d.

Taip pat naujuoju Darbo kodeksu buvo liberalizuotos terminuotos darbo sutartis, leidžiant tokias sutartis sudaryti neterminuoto pobūdžio darbui.

Be to, atsirado naujų darbo sutarčių rūšių, pavyzdžiui, projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis ir kt.

Numatyta, kad minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, o juo laikas toks darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai reikalavimai.

Su naujojo Darbo kodekso įsigaliojimu sutrumpėjo ir įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai, kai darbuotojas atleidžiamas nesant jo kaltės. Jeigu darbo santykiai trunka mažiau nei metus, darbuotoją įspėti užtenka prieš dvi savaites. Jeigu darbo santykiai trunka ilgiau – prieš mėnesį.

Kitokios sąlygos taikomos, jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos liko mažiau nei metai, jeigu darbuotojas augina vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalią iki 18 metų. Taip pat nuo atleidimo saugomos nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys.

Naujuoju darbo kodeksu buvo sumažintos išeitinės išmokos, kai darbo sutartį darbuotojas nutraukia savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

Advokatas: naujumo ne buvo tiek daug, baimių buvo daugiau

Darbo teisės advokatas, daktaras Tomas Bagdanskis  taip pat pastebi, kad 2017 m. priimate Darbo kodekse naujovių nebuvo tiek daug, kiek buvo tikimasi: „To naujumo nebuvo tiek daug. Baimės, kaip visada, buvo daugiau. Bet balansas tikrai daugiau ar mažiau pasiektas. [...] Antra įžvalga – jeigu pažiūrėtume į darbuotojų pusę, Darbo inspekcijos, kuri prižiūri Darbo kodekso veikimą, pusę, pamatytute, kad daugiausia pažeidimų randama poilsio ir laiko režime.“

Kaip nurodo advokatas, tokia situacija susidaro, nes Lietuva nepasiekia darbo efektyvumo vidurkio, nes darbo užmokestis ir didėja: „Manau, turime atsidurti Lietuvos kontekste ir mes sakome, kad, deja, nepasiekiame mūsų darbo efektyvumo vidurkio – algos kyla daugiau, nei mes nuveikiame. Paprastas gyvenimiškas dalykas – jeigu noriu daugiau pinigų, aš dirbu daugiau.“

Kaip ir kiti ekspertai, T. Bagdanskis pripažįsta, kad bene teigiamiausias Darbo kodekso pokytis – Darbo ginčų komisija, kuri garantuoja du dalykus – neatlygintinas šalių išlaidas ir sprendimą per terminuotą laiką.

Kaip sako advokatas, tai lemia, kad darbdaviai ir darbuotojai yra užtikrinti, jog kreipęsi į Darbo ginčų komisiją ir būdami neteisūs jie neturės atlyginti kitos šalies patirtų išlaidų ir ginčas bus išnagrinėtas per tam tikrą laiką.

Dėl šios priežasties, sako R. Bagdanskis, didelė dalis ginčų baigiasi taikos sutartimis.