Verslas

2019.06.25 11:04

Lietuva didžiausių ekonomikos iššūkių vis dar neįveikė: kapstomės iš skurdo, atskirties ir demografinių problemų

atnaujinta 11.35
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.25 11:04

Lietuvos ekonomika išlieka stipri ir pasiruošusi sunkmečiui, tačiau ji iki šiol susiduria su tais pačiais iššūkiais – skurdu ir didele atskirtimi. Taip spaudos konferencijoje teigė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Lietuvai Borja Gracia. Paklaustas apie Lietuvoje nustatytą mėnesinę minimalią algą (MMA), B. Gracia tvirtino – čia problema taip pat išlieka ta pati, nes anksčiau MMA buvo pakelta per staigiai.

„Lietuvos ekonomika išlieka stipri ir tai yra neįtikėtina, kai tarptautinė finansinė aplinka nestabili. Manome, kad atsigavimas po ekonominės krizės būtų lengvesnis, lyginant su praeitimi. Tai Lietuvą pastato į geresnę poziciją, jeigu ateityje tektų susidurti su sunkumais. Manome, kad tai svarbus pasiekimas“, – nurodė B. Gracia.

Jo aiškinimu, esminiais faktoriais išlieka Lietuvos fiskalinė, makroprudencinė politika ir lanksti darbo rinka. B. Gracia priduria – tai išliks svarbiais aspektais ir ateityje, todėl Lietuva turėtų išlaikyti dėmesį šioms sritims.

„Tuo pat metu manome, kad ilgalaikiai iššūkiai išlieka dideli. Jie ypač susiję su demografine dinamika ir socialine atskirtimi bei skurdu. Mūsų rekomendacijos – atkreipti dėmesį į įstatymus, kurie didintų produktyvumą ir ekonomikos augimą paremtų tvariu būdu“, – atkreipė dėmesį TVF atstovas.

Jo teigimu, didelės įtakos čia turi švietimo ir sveikatos sistemų reformos. Optimizavus neefektyvius tinklus, būtų suteiktos lygios galimybės ir pagerėtų švietimo sistemos kokybė.

Paklaustas apie MMA dydį Lietuvoje, B. Gracia teigė, kad šioje srityje keblumai taip pat kilo ne šiais metais.

„MMA pernai išanalizavome, šiemet iš esmės niekas nepasikeitė. [...] Manome, kad per pastaruosius metus atliktas padidinimas buvo per didelis. [...] Kai žiūrėjome į MMA pernai, mums susirūpinimą kėlė algų skirtumai regionuose ir tarp kai kurių darbuotojų grupių“, – sakė B. Gracia.

Pasak jo, kai kuriems regionams ir kai kurioms bendrovėms, darbuotojams staigus MMA didinimas galėjo sukelti didelių keblumų.

Kalbėdamas apie mokesčių sistemą, B. Gracia taip pat teigė, kad rekomendacijos šioje srityje per pastaruosius kelerius metus nepasikeitė: „Manome, kad mokesčių sistema galėtų būti efektyvesnė, jeigu dalis mokesčių naštos būtų perkelta ant kapitalo, prabangos, nekilnojamojo turto ar su aplinkosauga susijusių mokesčių.“

Vis dėlto B. Gracia pridėjo, kad TVF neturi tikslo nurodyti valstybėms, kokiu socialiniu modeliu derėtų vadovautis. Tačiau B. Gracia teigimu, socialinės išlaidos turi didinti efektyvumą ir būti nukreiptos į tikslines grupes, užtikrinant, kad tokios priemonės, kaip vaiko pinigai, netaptų paskata nedirbti.

Finansų ministerija įžvelgia tas pačias problemas

Finansų ministras Vilius Šapoka nurodė, kad TVF misijos išvados visiškai sutampa su Finansų ministerijos vertinimu. Kaip tvirtino ministras, bene didžiausią džiaugsmą kelia atsakinga fiskalinė politika, kryptingos makroprudencinės politikos priemonės, mokesčių ir pensijų reformos kryptys, finansinių technologijų (fintech) plėtra.

„Kur turėtume priimti ryžtingesnius sprendimus? Vienas iš svarbiausių žodžių, ką paminėjo kolega, tai produktyvumas – švietimo ir sveikatos tinklo pertvarka, kryptinga inovacijų politika“, – teigė V. Šapoka.

V. Vasiliauskas: sunkumams esame pasiruošę geriau nei prieš dešimtmetį

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad misijos išvados rodo, jog Lietuva ekonominiams sunkumams yra pasiruošusi geriau nei 2008 m., tačiau iššūkių kelia lėtėjanti ekonomika.

„Pridėčiau nesenas EK rekomendacijas. Namų darbų visada turime ir tai turbūt yra natūralu atvirai, mažai ekonomikai, nuo kurios mažai kas priklauso pasauliniame ekonominiame cikle. [...] Kalbant apie finansų sistemą, požiūriai sutampa – sistema stabili, bankai kapitalizuoti“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, misija atkreipė dėmesį ir į finansinių technologijų (fintech) keliamas grėsmes. Kaip teigia Lietuvos banko vadovas, Lietuva taip pat į galimas grėsmes reaguoja.

„Atkreiptas dėmesys į fintech ir su tuo susijusias rizikas. Mes visą laiką sakėme, kad pinigų plovimo prevencijos aspektai, terorizmo prevencijos aspektai yra aktualūs. Pridėčiau galimus incidentus, susijusius su informacinėmis technologijomis. [...] Mano išvada – reikia būti visą laiką viskam pasiruošusiems“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Lietuvoje nuo birželio 12 d. dirbę TVF ekspertai analizavo bendrą šalies makroekonominę situaciją, padėtį finansų sektoriuje, struktūrinių reformų įgyvendinimą. 

Lietuva TVF nare tapo 1992 m. Kiekvienais metais šio fondo atstovai lankosi mūsų šalyje, vertina jos ekonominę padėtį ir  vystymosi tendencijas pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį. Šis straipsnis įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir globalų finansinį ir ekonominį stabilumą.