Antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) aptarti investicinio gyvybės draudimo platinimo reguliavimo pokyčiai. Lietuvos banko (LB) 2023 m. atliktas slaptojo pirkimo tyrimas parodė, kad investicinis gyvybės draudimas (IGD) yra mažiausiai suprantamas draudimo produktas – tik 17 proc. respondentų nurodė, kad jie supranta šį produktą.
Visgi, nepaisant menko išmanymo, šį produktą yra įsigiję daugiau nei 430 tūkst. gyventojų, pastaraisiais metais kasmet sudaroma po 29–50 tūkst. naujų sutarčių.
2023 m. atliktas slaptojo pirkimo tyrimas taip pat parodė, kad 39 proc. atvejų slaptiesiems pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis IGD produktas.
„Pagrindinė priežastis iš esmės yra tai, kad šį produktą lėmė ne paklausa, o pasiūla – aktyvus investicinio gyvybės draudimo platintojų skatinimas įsigyti šį produktą“, – Seimo BFK posėdyje teigė LB atstovė Justina Šalčiuvienė.
Statistika byloja, kad platinant IGD produktus dominuoja agentų darbas – per juos yra sudaroma apie 67–70 proc. naujų IGD sutarčių, o pagrindinis agentų atlygio šaltinis yra komisinis mokestis už sudarytą sutartį.
„Jis yra nemažas, gali siekti ir 700 eurų už vieną sutartį. Visa tai lemia didelį interesų konfliktą, nes agentai yra suinteresuoti rasti klientą, pasiūlyti sudaryti sutartį ir už tai gauti atlygį, nes jis iš jo gyvena“, – kalbėjo LB atstovė.
Priduriama, kad IGD komisinis atlygis Lietuvoje beveik keturis kartus viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
Draudikai, kurių IGD produktai yra brangiausi rinkoje, sudaro daugiausia IGD sutarčių.
„Jeigu vartotojas pasirenka brangiausią rinkoje IGD produktą, gyventojo sukaupta suma po 30 m. gali būti trečdaliu mažesnė, nei palyginti su pigiausiu rinkoje esančiu IGD produktu, tačiau matome, kad žmonės nėra linkę ieškoti, jie pasitiki agentais“, – sakė J. Šalčiuvienė.
LB Finansų ministerijai dar 2023 m. pateikė siūlymus keisti Draudimo įstatymą, siekiant riboti mokėti atlygį draudimo produktų platintojui, kurio mokėjimas ar jo dydis yra tiesiogiai susijęs su šiam platintojui tarpininkaujant sudarytų, pakeistų ar pratęstų IGD sutarčių skaičiumi, taip pat siūloma įtvirtinti privalomą produkto tinkamumo vertinimą ir rekomendacijos teikimą parduodant IGD produktus.
Ministerija siūlys sprendimus
Finansų viceministras Lukas Jablonskis kalbėjo, kad reikia įvertinti, kaip šie siūlymai paveiks ir verslo atstovus.
„Įsišaknijusi praktika veikti per agentus, tam tikra prasme pakenktume verslui šiais siūlymais“, – antradienį Seimo BFK posėdyje kalbėjo L. Jablonskis.
Jis pridūrė, kad Finansų ministerija išnagrinės klausimą ir pateiks siūlymus.
„Kadangi Finansų ministerija bet kokiu atveju bus ir atpirkimo ožys, ir nugalėtojas, noriu girdėti jūsų aiškesnę poziciją, nes jūsų pasakymas, kad tai kenkia verslui, tai mes, politikai, ir turime užtikrinti ir vartotojų teises. <...> Reikėtų reaguoti greičiau, o ne daryti kažkokias darbo grupes ir dar ilgai svarstyti“, – paragino Seimo BFK pirmininkas Algirdas Sysas.
EK įvesti draudimo nesiryžo
Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys teigė palaikantis iniciatyvas, kurių ėmėsi LB.
„Produktas yra platinamas tikrai suteikiant daugiau paskatų agentams iškišti klientams tai, kas nebūtinai jiems yra geriausia“, – kalbėjo K. Kupšys.
Pasak jo, norint iš pagrindų išspręsti problemą, reikėtų įkurti nepriklausomų finansų patarėjų tinklą ar tarnybą, kuri galėtų pateikti tinkamus ir nepriklausomus nuo išorinio spaudimo patarimus klientams.
Ekspertas taip pat pridūrė, kad klausimas nagrinėjamas ir sprendžiamas tarptautiniu mastu.
„Komisinių už pardavimą uždraudimas buvo Europos Komisijos (EK) darbotvarkėje, kai ji siūlė mažmeninių investicijų strategiją, bet tuo metu lobistų, atstovaujančių finansų įstaigoms, balsas buvo toks stiprus, kad Komisija nesiryžo įvesti panašaus draudimo. Tad, jei Lietuva surastų bent jau kelią, kaip užkirsti pardavimus pačio brangiausio, pačio nepalankiausio produkto savo piliečiams, tai jau būtų labai rimtas žingsnis“, – svarstė K. Kupšys.
Su kritika nesutinka
Gyvybės draudimo asociacijos valdybos pirmininkė bei bendrovės „Allianz“ Lietuvoje vadovė Asta Grabinskė kalbėjo, kad iš regiono šalių Lietuva reguliavimu neišsiskiria.
„Mūsų produktai tikrai nėra nei brangiausi, nei komisiniai didžiausi, tikrai kitose šalyse yra dosnesnis dalykas“, – poziciją gynė A. Grabinskė.
Anot jos, gyvybės draudimo produktus dažniausiai platina daugiau regione gyvenantys žmonės.
„80 proc. jų – moterys, auginančios vaikus, galbūt dirbančios namų ūkyje, žmonės, grįžę iš emigracijos, iš bankrutavusių įmonių, pareigūnai, išėję į pensiją – mes daug dirbame, mokome žmones, perkvalifikuojame ir jie imasi šio darbo savo bendruomenėse. <...> Tai žmonės, dirbantys nuoširdžiai, atsakingai ir kai tu dirbi su artimais žmonėmis, kaimynais, draugais, buvusiais kolegomis, tu negali būti nesąžiningas ir neatsakingas, kažkur dingti ar siūlyti netinkamo produkto. <...> Taip, jie gauna atlygį, bet vidutinis atlyginimas neviršija Lietuvos vidutinio atlyginimo – šiek tiek virš 2000 eurų“, – kalbėjo Gyvybės draudimo asociacijos valdybos pirmininkė.
Ji taip pat pridūrė, kad LB nustatęs itin griežtus reikalavimus, o pardavimo procesas trunka kelias valandas, išnagrinėjus žmogaus finansinę padėtį, poreikius, be to, dažnai tokios bendrovės yra vienintelė galimybė regionuose gyvenantiems žmonėms susitikti ir gyvai pabendrauti su specialistais, nes mažesnėse gyvenvietėse fizinių bankų padalinių nėra.
„Galbūt kažkada buvo kažkokių lengvabūdiškų dalykų, bet dabar, kiek yra LB, priežiūros tarnyba yra sureguliavusi, kokie reikalavimai, kaip griežtai jie mus tikrina ir prižiūri, sakyti, kad čia yra kažkokia netvarka ir produktai ne pagal poreikius, aš negaliu sutikti“, – emocijų neslėpė A. Grabinskė.
Ne visi pakeitimai įsigaliojo
Lietuvos gyvybės draudimo asociacijos prezidentas Giedrius Rimša teigė, jog reikėtų atsižvelgti į tai, kad sprendimai priimami remiantis ketverių metų senumo duomenimis.
„Per ketverius metus daug kas pasikeitė, gyventojų finansinis raštingumas augo, žmonės labiau vertina rinkoje esančias priemones, labiau geba suprasti, kur investuoja“, – svarstė G. Rimša.
Pasak jo, per pastaruosius kelerius metus kartu su LB pritarimu buvo patvirtintos gyvybės draudimo produktų platinimo gairės, kurios suvienodina platinimo praktiką, atsižvelgia į esamus trūkumus rinkoje ir padeda juos spręsti.
„Gairės įsigaliojo nuo praėjusių metų liepos, jos dar tikrai nėra tiek galiojančios, kad būtų galima vertinti, kiek jos duoda efekto ir naudos, bet tikrai matome“, – aiškino G. Rimša.
Pasak jo, taip pat buvo su LB suderinti ir patvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai produktų platintojams, taip pat pasitelkimo trečiųjų asmenų iš rinkos, kad būtų vertinama kvalifikacija.
„Šie pasikeitimai įsigaliojo nuo šių metų sausio, įtraukimas dar kitų subjektų į kvalifikacijos vertinimą įsigalios nuo kitų metų sausio. Įsigaliojo dar ne visos priemonės, negalime vertinti viso paveikslo, kiek tai darys įtaką geresniam produktų platinimui, bet tikimės, kad darys įtaką, nes tie sprendimai, kurie įsigaliojo, jau duoda rezultatų“, – kalbėjo G. Rimša.
Jis pridūrė, kad praeitų metų rudenį Lietuvos bankas iškėlė produkto vertės vartotojui klausimą, jį aptarė su įmonėmis ir asociacija, o šiandien jau yra priimti sprendimai bei pateikti nurodymai dėl konkrečių produktų tobulinimo klientų naudai.
„Daug kas yra padaryta, bet dar ne viskas galioja, kas buvo padaryta arba kas buvo priimta, arba ne viskas įvertinta, kokie buvo priimti sprendimai. Mūsų prašymas yra dar kartą atsižvelgti į tai, ką mes rašėme LB, Finansų ministerijai, kad tie mūsų siūlymai sulauktų savo laiko dėl rezultatų, kurie bus įsigaliojus visiems pakeitimams“, – apibendrino Lietuvos gyvybės draudimo asociacijos prezidentas.
