Menininkė Neringa Rekašiūtė savo instagramo paskyroje pasidalijo nemalonia patirtimi – ketvirtadienį ėmė negaluoti jos šuo Spinoza. Nors veterinaras įtaria epilepsiją, N. Rekašiūtės kaimynystėje gyvenančios sekėjos ėmė jai rašyti, jog panašiu metu apsirgo ir jų augintiniai. N. Rekašiūtė atvira – nesinorėtų taip galvoti, bet kyla įtarimas, jog šunims galėjo pakenkti nuodai.
„Ryte palikau šuniuką ir išėjau į susitikimą. Grįžusi po poros valandų pastebėjau, kad jis neatbėgo prie durų, nors visada atbėga. Vėliau pamačiau, kad jis išvėmė viską, ką suvalgė.
Jis atrodė kaip girtas – sakyčiau, turbūt tai yra geriausias apibūdinimas, padedantis įsivaizduoti vizualiai. Jis nesuprato, kur aš esu, trankėsi į kampus, griuvinėjo“, – portalui LRT.lt pasakoja fotografė, rašytoja N. Rekašiūtė.
Nedelsdama augintinį ji nuvežė pas veterinarą, jis atliko šuns kraujo, skydliaukės ir kitus reikalingus tyrimus, taip pat nuramino susijaudinusią N. Rekašiūtę. Tyrimai parodė smarkiai nukritusį vieno skydliaukės hormono kiekį.
„Pirmiausia veterinaras įtarė epilepsiją. Spinoza nėra veislinis šuo, neturi dokumentų (N. Rekašiūtė augintinį priglaudė iš prieglaudos – LRT.lt), tačiau iš pažiūros matyti, kad jis turi spanielio ir retriverio veislių bruožų. Būtent šios veislės šunys epilepsija serga dažniau nei kitų veislių“, – kalba N. Rekašiūtė.
Visgi savo patirtimi instagrame pasidalijusiai beveik 35 tūkst. sekėjų turinčiai menininkei netrukus ėmė rašyti kaimynystėje gyvenantys sekėjai. Jie dalijosi panašia patirtimi – pastarosiomis dienomis ėmė negaluoti ir jų augintiniai.
Anot N. Rekašiūtės, nors ir nesinorėtų taip galvoti, kilo įtarimų, jog kaimynystėje kažkas gali būti pabėręs nuodų.
„Mano rajone gyvenančios sekėjos ėmė rašyti man žinutes, kad vienai vakar, kitai, rodos, užvakar, buvo visiškai tokia pati situacija. Šuniukams (vienas už Spinozą mažesnis, kitas – didesnis) prasidėjo tokie patys simptomai. Veterinaras visiems sakė ta patį – greičiausiai bus epilepsija.
Visgi pradėjome žiūrėti, kad visos gyvename panašioje vietoje, kad šuniukams tokie patys simptomai prasidėjo panašiu metu. Dar yra tokia šio rajono istorija, kad ši situacija nuolat pasikartoja.
Tiesa, klausėme veterinaro dėl apsinuodijimo, bet gydytojai negali to konkrečiai patvirtinti ir ištirti, kuo šuo būtų galėjęs apsinuodyti. Taigi, teigti negalime, mes čia labiau atlikome žurnalistinį tyrimą. Visgi tokia versija galima, nes susideda daug kintamųjų“, – komentuoja N. Rekašiūtė.
Penktadienį jos augintinio Spinozos laukia dar vienas vizitas pas veterinarą, tačiau šunelis jau jaučiasi geriau. „Man, žinoma, taip pat jau geriau“, – džiaugiasi N. Rekašiūtė.
Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ interneto puslapyje „Vaidos klinikos“ savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė komentuoja, kad augintinių apsinuodijimas žiurknuodžiais – neretas reiškinys, tiesa, keturkojai gali apsinuodyti ir kitomis medžiagomis.
„Tokių apsinuodijimų (žiurknuodžiais – LRT.lt) paprastai daugiau būna rudenį, kai žmonės nuodija iš laukų į namus lendančius miegoti graužikus, o šunys ar katės atsitiktinai suėda nuodus. Pasitaiko ir kai gyvūnai nuodijami specialiai.
Apsinuodyti gyvūnas gali daug kuo: katės dažnai apsinuodija kambariniais augalais ar paragavusios pamerktų puokščių su joms toksiškais augalais, šunys dažniau apsinuodija paragavę automobilių aušinimo skysčio, alkoholio, prisiėdę šokolado, sugraužę buitinės chemijos pakuotes ar „įsisukę“ į šeimininko vaistinėlę. Kartais augintinius apnuodija ir patys šeimininkai, bandydami savarankiškai gydyti gyvūną žmonėms skirtais vaistais“, – komentuoja V. Misiūnienė.
Anot jos, gyvūno apsinuodijimo požymius išduoda šie simptomai: apatija, vėmimas, viduriavimas, nenoras ėsti, koordinacijos praradimas, kartais ūmus paralyžius, kraujo krešėjimo sutrikimai. Pasirodžius šiems simptomams, svarbu kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką, nebandyti gydyti gyvūno pačiam, nes labai svarbus laiko tarpas nuo toksinių medžiagų patekimo į organizmą iki pirmos profesionalios pagalbos suteikimo.
„Šeimininkas gali tiesiog atimti, neleisti baigti ėsti įtariamai toksiško maisto ar preparatų, išvalyti ir išplauti gyvūno burną nuo jo likučių. Veterinarijos klinikoje pagalba bus suteikta pagal toksinio preparato rūšį. Dažnai yra plaunamas skrandis, jei gyvūnas atvežamas tuoj po suėdimo, jei vėliau gali tekti sukelti viduriavimą ar klizmuoti, kad medžiaga kuo greičiau būtų pašalinta iš organizmo. Gyvūnui gali būti statomos lašelinės infuzijos ar perpilamas kraujas. Jei yra, visada naudojami priešnuodžiai“, – nurodo organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kalbinta vet. gydytoja.
Beje, jei įtariate, kad jūsų augintinis gali būti apsinuodijęs, esant galimybei veterinarui nuvežkite suėsto pašaro, medžiagos ar tablečių pavyzdį – tai gydytojui padės nustatyti apsinuodijimo požymius bei pasekmes.
„Šunis būtina nuo mažens pratinti nerinkti lauke nuo žemės rastų ėdamų ar neėdamų daiktų. Jei to išmokyti šunį nepavyksta, reiktų dėti antsnukį su uždara priekine dalimi. Labai svarbu stebėti šunį vedžiojant – ką jis uosto, laižo, ar ima kažką nuo žemės. Šiais laikais žmonės daug laiko praleidžia žiūrėdami į mobilųjį telefoną ir nemato, ką tuo metu daro jų augintinis.
Atvykus į nepažįstamą kaimą, sodą ar sodybą, reikia pasiteirauti šeimininkų dėl galimai padėtų žiurknuodžių, apeiti ir apžiūrėti ar jų nėra, ar nėra lengvai prieinamų gyvūnams toksiškų augalų, buitinės chemijos, vaistų. Svarbiausia, kad žmonės į veterinarus kreiptųsi kuo greičiau ir nebandytų gydyti patys“, – akcentuoja gydytoja.
Jei pastebėjote primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtariate, kad jis gali būti apnuodytas, apie tai praneškite https://ggi.lt/pranesk/ arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
