Veidai

2019.05.21 12:10

Grupės „Hiperbolė“ vokalistas Viktoras Prapras: mus norėjo išardyti

LRT TELEVIZIJOS laida „Vakaras su Edita“, LRT.lt2019.05.21 12:10

„Buvo schema, pagal kurią dirbome. Įrašydavome savo dainas į kasetes ir išsiųsdavome į kiekvieną miestelį“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vakaras su Edita“ pasakoja vienas grupės „Hiperbolė“ įkūrėjų, vokalistas, klavišininkas Viktoras Prapras. Taip jų muziką, leidžiamą kiekvienoje diskotekoje, išgirdo visa Lietuva – pasak muzikanto, kito būdo išpopuliarėti grojantiems roką nebuvo.

„Su Ričardu Bartusevičiumi velniškai norėjome groti“, – sako V. Prapras. Jiedu susipažino vienoje Vilniaus inžinerinio statybos instituto vakaronėje ir netrukus įkūrė grupę.

Pasak kurį laiką grupėje klavišiniais grojusio Arūno Gruzdžio, vėliau grupė tapo oficialiu Vilniaus inžinerinio statybos instituto vokaliniu-instrumentiniu ansambliu: „Kiekvienas institutas turėjo turėti kokį nors meno kolektyvą. Būtinai liaudies, o jaunimui be liaudies dar kažko reikia – tai [buvo įkurtas] vokalinis-instrumentinis ansamblis.“

Tapus oficialiu instituto ansambliu kasmet po du kartus tekdavo dalyvauti perklausose. „Sėdėdavo komisija, garbūs žmonės, kompozitoriai. Ir sakydavo: „Ką jūs grojat – visą laiką tas bukas ritmas!“ Taip sakydavo Makačinas“, – prisimena V. Prapras.

Nors anuomet roko „nebūdavo“, „Hiperbolei“ pavyko pramušti sieną. Tačiau cenzūra egzistavo, tad kartais dėl savo atliekamų dainų tekdavo aiškintis. „Kažkokiame festivalyje sugrojome vakarietiškos muzikos. Buvo kilęs noras mus išardyti. Tačiau mus užstojo kažkokios jėgos, galbūt pats rektorius“, – tikina V. Prapras.

Tarybiniam studentui nebuvo priimtini nei ilgi plaukai, nei džinsai, nei gitaros, ypač elektrinės, tačiau visas negandas padėdavo nugalėti labai didelis noras groti. Išpopuliarėti tuo metu nebuvo taip lengva – pasak dainininko Egidijaus Sipavičiaus, anuomet per radiją skambėjo tik oficialioji muzika – tai pripažintų, profesionalių LTSR kompozitorių, turinčių leidimus kurti dainas, muzika.

Tačiau „Hiperbolė“ buvo žmonių balsas, o tokį balsą užtildyti sunku. Jie išpopuliarėjo, tiksliau, išpopuliarino savo muziką netradiciniu būdu.

„Buvo schema, pagal kurią dirbome. Įrašydavome [savo dainas į] kasetes ir išsiųsdavome į kiekvieną miestelį. Ir diskotekose grodavo tą muziką, žmonės klausydavo“, – sako V. Prapras. Pasak jo, kitos išeities išpopuliarinti savo muziką tuo metu nebuvo, ir ši schema pasiteisino – „Hiperbolės“ kuriamas dainas išgirdo visa Lietuva.

Ir patiems atlikėjams buvo sunku suvokti, kaip stipriai jų muzika paveikė visuomenę – vasarą einant gatve „Hiperbolės“ atliekamos dainos skambėdavo pro kiekvieną atidarytą langą.

„Buvo kažkoks pamišimas“, – teigia V. Prapras. Jam antrina garso režisierius Rimas Kišonas – per koncertus minios gerbėjų šokdavo, dainuodavo kartu, net laužydavo suolus.

LRT popmuzikos vyriausiasis redaktorius Ramūnas Zilnys sako pirmą kartą „Hiperbolės“ kuriamą muziką išgirdęs būdamas vos ketverių ar penkerių metų.

„Man ji įstrigo iškart. Klausiausi jos būdamas dešimties, dvidešimties, trisdešimties, klausausi būdamas keturiasdešimties. Ten viskas yra labai tikra“, – tikina jis.

Anot R. Zilnio, „Hiperbolės“ dainos „prisikelia“ ciklais: „Kai man buvo 16 metų, mokykloje buvo daug bičiulių, kurie mėgo grupę „Foje“. Ji išleido albumą, kuriame įrašė dvi „Hiperbolės“ dainas – „Laužai“ ir „Sugrįžk“. Daugybė žmonių, kurie su „Hiperbole“ nebuvo taip gerai susipažinę, dėl šių dainų visiškai išėjo iš proto. Pusė jų nesuprato, kad jas parašė ne Mamontovas, pradėjo raustis, ieškoti [„Hiperbolės“] dainų.“

Vėliau „Hiperbolės“ dainos „Pamiršk mane“ versiją įrašė grupė „Lemon Joy“ – ši versija tapo milžinišku hitu visose Lietuvos radijo stotyse. Iki šiol daugybė atlikėjų perdainuoja legendinės grupės dainas, o pati grupė „Hiperbolė“ nebekoncertuoja jau 20 metų.

Kodėl E. Sipavičius pavydėjo grupei „Hiperbolė“? Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vakaras su Edita

 

article-block/article-gallery-thumb-list article-block/article-gallery-block-modal