Europą sudrebino jau seniai nematyti masiniai protestai, kuriuose socialines problemas ir taikius žmonių reikalavimus užgožė riaušės, plėšikavimai ir vandalizmo aktai. Smurtas ritosi per Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją ir kitas šalis. Tačiau protestai retai kada prasideda nuo riaušių – skelbiama LRT pranešime žiniasklaidai. LRT laida „Aštuonkojis“ šįkart aiškinasi, kas išėjo į Europos gatves, kur baigiasi spontaniškas maištas ir prasideda organizuota veikla bei kam suirutė Europoje naudinga.
Paryžiaus katalikiškojo instituto docentė Emilija Pundziūtė-Gallois tvirtina, kad šimtai tūkstančių žmonių Prancūzijoje išėjo į gatves ne vitrinų daužyti, o dėl prastos švietimo sistemos, sunkiai pakeliamų kainų ir mažų atlyginimų. Tačiau protestais pasinaudojo „juodasis blokas“ – kaukėti, agresyvūs jaunuoliai, kurie niokojo viską, kas pasitaikė po ranka.
„Tai yra žmonės, nusiteikę prieš bet kokią galios struktūrą, prieš valstybę, prieš kapitalizmą, prieš turtinguosius. Tokių nedidelių grupelių yra visoje Prancūzijoje. Per socialinius tinklus pasklido žinia, kad štai vyks demonstracijos ir mes galime pasinaudoti ta proga“, – teigia docentė.
Laidos svečias, buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas, atsargos generolas Ričardas Pocius pabrėžia, kad riaušės niekada nekyla spontaniškai. „Socialinės, ekonominės, politinės, nepasitenkinimo riaušės yra organizuojamos arba provokuojamos. Minioje visada veikia pavieniai provokatoriai, kurie jau būna išanalizavę minią, išsidėsto joje ir išprovokuoja atvirą konfliktą. Minioje būna ir stebėtojų, tačiau daliai žmonių įsijungia bandos jausmas ir traukinys pajuda“, – aiškina R. Pocius.
Tačiau vos prasidėjus riaušėms, socialiniuose tinkluose ypač plito mintis, kad dėl visko kalti migrantai – esą Europa dega, nes pati įsileido milijonus atvykėlių, kurie dabar plėšia ir niokoja miestus. Vis dėlto Prancūzijos teisėsauga riaušių su kitataučiais nesieja. Pasak atsargos pulkininko Aurimo Navio, net jei konkretus nusikaltėlis yra atvykėlis, tai dar nepaverčia visų protestų migrantų sukilimu.
„Manipuliacija pasireiškia, kai sudėtingai situacijai pasiūlomas vienas kaltininkas: štai jūsų priešas, dėl jo neturite saugumo, pinigų ir ateities. Sukeliamos stiprios emocijos – baimė ir pyktis, racionalus mąstymas išjungiamas. Be to, migrantas, imigrantų kilmės pilietis ir musulmonas tokioje komunikacijoje dažnai suplakami į vieną tariamai ar tikrai pavojingą kategoriją“, – tvirtina A. Navys.
Laidos žurnalistų kalbintas „Sciences Po“ universiteto dezinformacijos tyrėjas Davidas Colonas įžvelgia ir priešiškų užsienio šalių interesus kurstant neramumus Prancūzijoje bei kitose šalyse. „Protestai Prancūzijoje yra teisėti ir kyla iš pagrįsto kai kurių mūsų piliečių nepasitenkinimo, tačiau juos sustiprino užsienio veikėjai, ypač Rusija ir Iranas, siekdami sėti susiskaldymą ir nepasitikėjimą, aštrinti įtampą gatvėse“, – įsitikinęs prancūzų ekspertas.
Dar 2018 m., per „Geltonųjų liemenių“ protestus Prancūzijoje, britų tyrėjai aprašė apie 200 su Rusija siejamų paskyrų, kurios per dieną paskelbdavo maždaug 1 600 įrašų. 2022 m. „Meta“ pašalino daugiau kaip 1 600 „Facebook“ paskyrų, priklausiusių Rusijos informacinių operacijų tinklui. O pernai Prancūzijos informacinių grėsmių stebėsenos tarnyba VIGINUM paskelbė tyrimą apie su Rusijos karine žvalgyba GRU siejamą „Storm-1516“ tinklą ir 77 dokumentuotas dezinformacijos operacijas.
„Matant visą vaizdą daugelyje Europos šalių, akivaizdžiai ryškėja orkestrui diriguojanti ranka. Kremliaus ranka. Žvalgybos ir kitos tarnybos privalo glaudžiai koordinuoti veiksmus ir labai rimtai tirti visoje Europoje vykstančių riaušių finansavimą, ryšius, užduotis ir koordinavimą. Milijoninis pasiekiamumas yra grėsmingas sklaidos rodiklis. Jis padeda Rusijos įtakos agentams surasti vis daugiau vykdytojų, nesvarbu, ar jie tai daro iš idėjos, ar dėl pinigų“, – grėsmes vardija atsargos karininkas A. Navys.
Tuo metu politologas Gintas Karalius atkreipia dėmesį, kad artėjant Prancūzijos prezidento rinkimams neramumus šalyje išnaudoja ir kraštutinės partijos: „Pavyzdžiui, kraštutinės kairės lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas stengiasi mobilizuoti jauną elektoratą nuo 18 iki 25 metų – tuos, kurie balsuoti ateis pirmą kartą. Taigi jie ugdosi sau elektoratą. Protestus kurstyti naudinga ir kraštutinei dešinei. Su lydere Marine Le Pen priešakyje jie siekia, kad neramumai tęstųsi ir tada visi, norėdami tvarkos, balsuotų už juos“, – tvirtina politologas.
