LRT laida „Aštuonkojis“ analizuoja, kokie geopolitiniai procesai slypi už Izraelio ir „Hamas“ konflikto, praneša LRT. Kodėl pasaulio žiniasklaidos dėmesys sutelktas į įvykius Artimuosiuose Rytuose, kai tuo metu karai Afrikoje, pavyzdžiui, šiuo metu vykstantis pilietinis karas Sudane, kuriame jau žuvo apie 150 000 civilių gyventojų ir 10 milijonų virto pabėgėliais, beveik neaptarinėjami?
Nors Gazos ir Izraelio konfliktas pristatomas kaip vietinės reikšmės karas tarp Izraelio ir „Hamas“, už jo slypi daug platesnė geopolitinė schema. Kas iš tiesų suinteresuotas šiuo karu? Kaip į jį įsipainiojusios didžiosios pasaulio galios, tokios kaip Iranas, Rusija, Kinija?
Izraelio užsienio reikalų ministerijos specialiosios pasiuntinės Fler Hasan-Nahum teigimu, prieš kelias savaites paskelbtos paliaubos turėjo būti taikos pradžia. Tačiau kol kas, galima sakyti, ji popierinė. „Teroristinė grupė „Hamas“ neįvykdė paliaubų įsipareigojimų. Praėjusią naktį jie grąžino 2 kūnus. Jie turėjo grąžinti visus gyvus ir mirusius įkaitus per 72 valandas po taikos, po taikos susitarimo, pasirašyto ir sutarto su prezidento Donaldo Trumpo pagalba“, – teigia Izraelio atstovė.
Pasak VDU profesoriaus Egdūno Račiaus, „už šių procesų slypi užsienio jėgos, Irano įtaka, Rusijos šešėlis, o kartais ir kitų valstybių interesai“.
Už pagrindinių regiono žaidėjų nugarų tūno Kinijos ir Rusijos atstovų šešėliai. Nors Kinija šiame konflikte tiesiogiai nedalyvauja, ji tyliai stiprina naftos prekybos ryšius su Iranu ir Saudo Arabija. Interesas, kaip ir Rusijos, – nafta. Regione išgaunama apie 30 proc. pasaulinio juodojo aukso. Rusija yra OPEC+ narė, kartu su Saudo Arabija ji veikia pasaulinę naftos gavybą ir kainas. OPEC šalys kartu su Rusija ir jos partneriais kartu išgauna apie 40 proc. pasaulinės naftos, todėl jų koordinuota politika tiesiogiai veikia pasaulines kainas. Rusija – per OPEC, įsitraukus Kinijai, turint vieną didžiausių naftos pumpuotųjų Iraną – tampa juodojo aukso karaliais. Chaosas ir karai regione naudingi tiems, kas pelnosi iš kylančių naftos kainų. Po 2023 m. „Hamas“ įvykdyto teroro akto Rusija ir Saudo Arabija sumažino gavybą iki 500 000 barelių per dieną, nes siekė išlaikyti kainas virš 85 dolerių už barelį. Aukštos naftos kainos – pajamos į Maskvos biudžetą. 2024 m. Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų sudarė apie 45 proc. viso valstybės biudžeto.
Pasak laidos svečio Alfonso Eidinto, kuris 2002–2006 m. buvo Lietuvos ambasadorius Izraelyje, nepaisant besitęsiančių konfliktų, Izraelio santykiai su arabų valstybėmis vystėsi gana pozityviai, tačiau viską sugriovė „Hamas“ įsiveržimas į Izraelį 2023 spalio 7 d. Ambasadorius apgailestauja, tačiau nemato taikaus konflikto sprendimo būdo artimiausiu metu.
Iranas, Rusija ir jų sąjungininkai, pavyzdžiui, „Hamas“ Gazoje ar „Hezbollah“ Libane, naudoja šį konfliktą kaip įtakos instrumentą. Iranas šį konfliktą laiko savo galios ir pasipriešinimo Vakarams simboliu. Irano remiami ginklų srautai per Siriją ir Libaną pasiekia ir „Hamas“, ir „Hezbollah“. Rusijos ir „Hezbollah“ santykiai sutvirtėjo per Sirijos karą kaip daugiaplanis karinis ir finansinis bendradarbiavimas. Rusija mato „Hezbollah“ kaip įrankį savo įtakos plėtrai. Rusija, „Hezbollah“ ir Iranas veikė bendrose karinėse operacijose Sirijoje.
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininko Aurimo Navio teigimu, Rusija naudoja teroristines metodikas mūšiuose dėl Pokrovsko, kai į miestą prasiskverbia civiliais persirengę kariškiai ir atidengia ugnį. Nors mieste situacija sudėtinga, ukrainiečiai ir toliau siekia sunaikinti kuo daugiau priešo gyvosios jėgos ir technikos. Praėjusią naktį Ukraina sėkmingai atakavo vieną didžiausių Rusijos elektrinių Kostromos srityje Volgorečenske.
„Aštuonkojis“ šį ketvirtadienį, pusvalandis iki „Panoramos“. Laidą veda Nemira Pumprickaitė.
