Vasario 2 d., sekmadienį, LRT PLIUS pradedama rodyti atsinaujinusi Mindaugo Sėjūno vedama laida „Lietuva mūsų lūpose“.
Šiemet žiūrovų laukia ne tik lingvistinės naujienos, istoriniai baltistikos tyrinėjimai, bet ir vaidybiniai epizodai. Aktoriai Gabija Jaraminaitė ir Rimantas Bagdzevičius įkūnys mokytojos Ritos ir jos vyro Virgio personažus, kurie savo pavyzdžiu mokys žiūrovus kalbėti be kalbos klaidų.
Į laidos kūrėjų akiratį paklius ir jaunieji Lietuvos kūrėjai, menininkai, aktoriai ir dramaturgai. Šį sekmadienį žiūrovai laidoje išgirs apie unikalų aktorių Balio Ivanausko ir Artūro Dubako projektą – du jauni vyrai pėsčiomis keliavo per Lietuvą, nuo Vilniaus iki Klaipėdos, ir skaitė Gintaro Grajausko eiles. Pasirodymus jaunuoliai rengė miestelių bendruomenėms, praeiviams ir kitiems gyvo žodžio pasiilgusiems žmonėms. Svarbiausia, pasak jaunuolių, yra tai, kad per visą kelionę nesutiko nė vieno abejingo klausytojo.
„Lietuva mūsų lūpose“ žiūrovams atskleis ir naujų, įdomių faktų apie Lietuvos valstybės veikėjus. Šį sekmadienį laida nukels į dvidešimtojo amžiaus pradžios Lietuvą – tuomet miestuose lietuviškos kalbos beveik nesigirdėjo. Miestų seimeliai posėdžiaudavo penkiomis kalbomis, gatvių užrašai buvo rašomi trimis kalbomis. Didelė dalis valstybės tarnautojų kalbėjo lenkiškai, rusiškai, tačiau save vadino lietuviais. Spausdintas žodis buvo kupinas svetimybių ir barbarizmų, reikėjo sukurti bendrinę mokslinę, politinę terminiją. Darbų ėmėsi ne tik žinomi Lietuvos kalbininkai, bet ir prezidentas Antanas Smetona, daug jėgų skyręs švietimui. A. Smetona buvo įsitraukęs į žodžių norminimo veiklą, parašė matematikos vadovėlių mokykloms.
Laidos kūrėjai primins, kokia anuomet buvo marga tiek kanceliarinė, tiek kasdienė kalba ir raštas, tiek viešoji kalba. Pavyzdžiui, savaitės dienas mūsų protėviai vadino: ponedelia, utarnikas, sereda, četvergas, petnyčia, subata, nedelia. Tik po gero dešimtmečio bendrinė kalba tapo norminė, Lietuvos valstybė atsistojo ant tautinio, lietuvių kalba pastatyto pamato.
Laidos kūrėjai taip pat žada papasakoti, kaip ir kur plito baltiški etnonimai, kur ir kada įsitvirtino baltiški hidronimai, kaip mūsų protėviai bendravo su kaimyninėmis tautomis, kaip kito kalba, kokie skoliniai kartojasi lietuvių, germanų, slavų ir finougrų kalbose.
„Lietuva mūsų lūpose“ palies ir šiandienos aktualias temas – modernią, kintančią jaunimo gyvąją kalbą ir bendravimą socialiniuose tinkluose, plintančius naujadarus ir jų įtaka bendrinei kalbai, kt.
Laida „Lietuva mūsų lūpose“ – kiekvieną sekmadienį nuo 10.30 per LRT PLIUS.
