Žmonės, dirbantys mokytojais, tačiau neturintys pedagogo kvalifikacijos, skundžiasi, kad ją įgyti sudėtinga ir brangu. Pasak jų, valstybė skiria per mažai finansuojamų vietų universitetuose.
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos majoras Šarūnas Žagaras jau ketverius metus dirba fizinio ugdymo mokytoju ir auklėtoju Vilniaus rajone esančioje Melkio mokykloje. Vyras sako norintis įgyti pedagogo kvalifikaciją, tačiau antrus metus iš eilės nepatenka į valstybės finansuojamas studijas – jo stojamasis balas per mažas, o fizinis ugdymas nėra prioritetinė kryptis.
„Aš dvejus metus noriu mokytis ir realiai antri metai tik ten ir stoju, nes tik ten ir noriu. Niekur kitur, tik fizinį ugdymą, nes tai yra tai, kuo gyvenu. Nesinori čia kažkaip verkšlenti, verkti, aišku, bet man tai šiek tiek kerta per motyvaciją. Ir šiaip aš nesuprantu valstybės pozicijos – vienais metais trūksta tiek, kitais tiek, čia per penkerius metus išvis vos ne 5000 pedagogų trūks. Ir tiek daug norinčiųjų, stojančių yra iš tikrųjų. Jeigu neklystu, fizinis ugdymas, dailė, teatras, ekonomika, verslumas, visuomenės saugumas ir krašto gynyba – į tas specialybes, jeigu neklystu, yra dešimt norinčiųjų į vieną valstybės finansuojamą vietą“, – kalba mokytojas.
Š. Žagaras pasakoja, kad šiemet pasirašė studijų sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, tačiau kol kas nežino, kaip sumokės už mokslą.
„Tie 8000 eurų per dvejus metus tikrai yra pakankamai dideli pinigai man, kaip pedagogui, nes ir aš pedagogas, ir mano žmona pedagogė – mes tiesiog pedagogų šeima, daugiavaikė šeima. Turiu bakalauro ir magistro diplomus, taip pat profesinį išsilavinimą, tačiau jie nesusiję nei su pedagogika, nei su fiziniu ugdymu.
Anot vyro, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent profesinėms pedagogikos studijoms, nes čia ateina žmonės, jau turintys kitų sričių diplomus ir apsisprendę, kad nori būti pedagogais.
„Manau, valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio būtent šiai sričiai“, – pažymi atsargos majoras, fizinio ugdymo mokytojas Š. Žagaras.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė teigia, kad profesinės pedagogikos studijos dažniausiai trunka vienus–dvejus metus, priklausomai nuo to, ar įgyjama tik pedagogo kvalifikacija, ar ir mokomojo dalyko kompetencija. Pasak jos, norinčiųjų persikvalifikuoti daugėja, o didžioji dalis įstojusiųjų už studijas, kainuojančias apie 4000 eurų per metus, pasiryžta mokėti patys.
„Šiais metais tikrai sulaukėme anšlago – turėjome rekordinį paraiškų skaičių, beveik 600 kandidatų, o valstybės finansuojamų vietų turime tik 130, taigi konkursas tikrai labai didelis. Muzikos, dailės ir fizinio ugdymo studijoms valstybės finansuojamų vietų šiame krepšelyje skirta dar mažiau – dažniausiai apie dešimt“, – teigia L. Kaminskienė.
Anot jos, yra diskutuojama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad jų galėtų būti daugiau, nes į šias studijas ateina ir tokių dalykų mokytojai, kurių vis labiau reikia, pavyzdžiui, ekonomikos ir verslumo.
„Šis dalykas mokyklose tampa vis populiaresnis, jį renkasi vis daugiau mokinių“, – pastebi L. Kaminskienė.
Vilniaus universiteto Priėmimo skyriaus vadovas Artūras Šaltis sako, kad prieš dvejus metus atsiradus galimybei keisti kvalifikaciją profesinės pedagogikos studijos sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau valstybės finansuojamų vietų labai trūksta.
„Susikoncentravome tik į dvejų metų studijas, pavyzdžiui, matematikos ir lietuvių kalbos, nes valstybė nurodo, kad šių specialistų trūksta. Vien į matematikos krypties dvejų metų studijas Šiaulių akademijoje priėmėme 30 studentų, nors poreikis buvo maždaug dvigubai didesnis. Deja, viso poreikio patenkinti negalime. Ne visi gali mokėti už studijas, dalis siekia patekti į valstybės finansuojamas vietas. Po dviejų priėmimo etapų jau esame priėmę 204 studentus, iš jų 154 – į valstybės finansuojamas vietas“, – sako A. Šaltis.
Kaip teigia Vilniaus universiteto Priėmimo skyriaus vadovas, fizinio ugdymo, muzikos, dailės ar ekonomikos mokytojų ugdymo vietų skaičius ribotas.
„Tuomet savivaldybės arba patys specialistai moka už savo studijas, ir mes čia nieko negalime padaryti. Nors sakoma, kad trūksta pedagogų, valstybės finansuojamų vietų skaičius nėra pakankamas. Čia jau reikėtų diskusijos su ministerija“, – priduria A. Šaltis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius nustatomas pagal poreikį.
„Žinau, kad norinčiųjų yra apie 600, tačiau tai nėra pagrindinis pedagogo kvalifikacijos įgijimo kelias. Turime ir bakalauro studijas, kurioms skiriamos prioritetinės stipendijos, taip pat yra savivaldybių parama. Žinoma, ši sritis labai svarbi, tačiau kiekvienais metais vertiname, kiek pedagogų trūksta ir kokį poreikį galime finansuoti. Šiais metais skiriama tiek vietų, kiek leidžia galimybės, o rengiant kitų metų biudžetą šį klausimą svarstysime pagal finansines galimybes“, – teigia ministrė.
Šiemet profesinėms pedagogikos studijoms skirta 400 valstybės finansuojamų vietų.
