Įtampa Trakų rajono Paluknio Longino Komolovskio mokykloje, vis dar turinčioje gimnazijos statusą, bet nebeturinčioje 11–12 klasės, neslūgsta. Mokyklos bendruomenė sako nenorinti tapti kitos mokyklos padaliniu, nors pripažįsta, kad mokinių smarkiai sumažėję, taip, kad pradinukų klases tenka jungti.
Lenkų kalba vaikus ugdantys mokytojai neslepia manantys, kad savivaldybė užsimojo prieš tautinę mažumą. Rudenį L. Komolovskio gimnazija, Trakų rajono savivaldybės sprendimu, taps Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos skyriumi.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pagal Trakų rajono savivaldybės planus, Paluknio L. Komolovskio gimnazija nuo rugsėjo taps Lentvario H. Senkevičiaus gimnazijos padaliniu.
- Mokyklos bendruomenė tam priešinosi teismuose, o ir dabar nenori prijungimo, sako, kad taip užsimota prieš ugdymą lenkų kalba.
- Paluknio mokiniai mokysis vietoje, o vienuoliktokų ir dvyliktokų ši gimnazija nebeturi kelerius metus, nes stigo vaikų.
- Savivaldybė sako sprendimą priėmusi pagal kokybinius ir kiekybinius rodiklius – tiesiog per mažai vaikų, o ugdymas lenkų kalba išlieka.
- Vicemeras pabrėžia, kad pertvarkytos ir mokyklos, kuriose ugdoma lietuviškai, tad visus kaltinimus atmeta.
Trakų rajono savivaldybės vicemeras Jonas Kietavičius kategoriškai atmeta priekaištus, esą užsimota prieš tautinę mažumą, ir pabrėžia, kad pertvarkos paveikė ir mokyklas, kur ugdymo kalba lietuvių, o planuodami pokyčius skaičiavo mokinius klasėse. L. Komolovskio mokykloje pusėje iš dešimties klasių vaikų per mažai. Dėl šios priežasties prieš kelerius metus sunyko vienuolikta ir dvylikta klasės.
Tiesa, L. Komolovskio gimnazijos direktorė Renata Krasowska mano, kad tautinių mažumų mokykloms taikomos išlygos per menkos, ir užsimena, kad vietoj 8 vaikų pagrindinio ugdymo klasėje turėtų būti nustatytas žemesnis reikalavimas – galbūt 6
mokiniai.
Išsaugotų ir kitą mokyklą
Trakų rajonas mokyklų tinklo pertvarką suplanavo 2022 metais. Pagal ją Paluknio L. Komolovskio gimnazijai numatyta tapti H. Senkevičiaus gimnazijos skyriumi.
Paluknio bendruomenės atstovai nuogąstauja, kad ilgainiui ugdymas lenkų kalba Paluknyje išvis sunyks, mat jei jau vyresnės atžalos lankys kitą mokyklą, tėvai ir mažuosius perkels, be to, sakė bendruomenės atstovai, jau ir iki šiol dalis mokinių pervilioti į mokyklą, ugdančią lietuvių kalba.
LRT.lt žurnalistei lankantis L. Komolovskio gimnazijoje į direktorės kabinetą sugužėjo keliolika pedagogių. Visos jos vienu balsu tikino, kad mokykla turėtų išlikti savarankiška, netapti skyriumi, o tai, kad vaikų per mažai, mokytojoms neatrodo pakankamas argumentas ugdymo įstaigai netekti savarankiškumo.
Trakų rajono vicemeras J. Kietavičius pabrėžia, kad jungtuvės taptų išeitimi dviem mokykloms, ugdančioms vaikus lenkų kalba.
Nors Lentvario H. Senkevičiaus gimnazijai, prie kurios bus jungiama L. Komolovskio mokykla, šiuo metu mokinių nestinga – jų yra 201, bet tokia padėtis, galvojant apie pastaraisiais metais negausiai gimusius vaikus, gali būti laikina, tad ir ši mokykla trauktųsi. Todėl savivaldybė kliaujasi tokia logika: prijungus mažėjančią L. Komolovskio gimnaziją sustiprėtų ir H. Senkevičiaus gimnazija, kurios mokinių rezultatai, Švietimo ministerijos duomenimis, ne vienus metus gerėja.
Pusėje klasių per mažai mokinių
Šiuo metu Paluknio L. Komolovskio gimnazijoje mokosi 103 mokiniai. Jau kelerius metus dėl tebesitęsiančių teisminių procesų mokykla yra išlaikiusi gimnazijos statusą, bet joje nebesimoko vienuoliktokai ir dvyliktokai, mat jų, vyriausiųjų mokinių, pagal tautinių mažumų mokykloms taikomas išimtis, klasėje turėtų būti bent 12. O tiek nebebuvo.
Jaunesnėms klasėms taikoma kitokia išlyga – klasėje gali mokytis 8 vaikai, tiesa, net ir šią kartelę perkopia ne visos klasės. Iki šiol tokias klases iš dalies finansuodavo savivaldybė.
Kaip pasakoja L. Komolovskio gimnazijos direktorė R. Krasowska, šie metai pirmi, kai teko jungti pradinukus, tad iš keturių komplektų yra du. Mokyklos duomenimis, pirmokų šioje Paluknio gimnazijoje yra 5, antrokų – 7, trečiokų – 6, ketvirtokų – 11.
Pagrindinio ugdymo grandyje vaikų gretos taip pat negausios. Penktokų – 8, šeštokų – 16, septintokų – 11, aštuntokų – 6, devintokų – 8, dešimtokų – 7. Po mokyklos stogu ugdomi ir 5 priešmokyklinukai bei 13 ikimokyklinukų.
Paluknio L. Komolovskio gimnazijoje, kaip sako direktorė, dirba 23 mokytojai. Oficialūs duomenys rodo, kad vienam mokytojui tenka 5,38 mokinio, o Lietuvoje apskritai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, – 12 vaikų.
„Norėčiau pabrėžti, kad mes esame tautinės mažumos mokykla ir lenkų tautybės žmonių čia gyvena daugiausia. Jei mes tautinė mažuma, kodėl toks pat slenkstis taikomas ir lietuviškoms mokykloms? Ir mokykloms, kur mokoma lietuvių kalba, – 8 mokiniai, ir mums – aštuoni. Mes esame tautinė mažuma, tad vertėtų peržiūrėti valstybės lygmeniu“, – kalbėjo R. Krasowska.
Pasak jos, pagrindinio ugdymo grandyje tautinėms mažumoms turėtų galioti 6 mokinių kartelė, kai valstybė finansuoja visą ugdymą, o savivaldybei nebereikia prisidėti prie ugdymo išlaidų.
Skaičiuoja, kiek atsieina ugdyti vieną vaiką
„Blogai vertinu, kad mokykla taps skyriumi. O diskusijos su vietos bendruomene niekada nebuvo“, – tikina L. Komolovskio gimnazijos tėvų atstovė Jolanta Rainska.
Tiesa, Trakų rajono savivaldybės vicemeras J. Kietavičius su tuo nesutinka.
„Savivaldybė su mumis nekomunikuoja. Nesuprantu, dėl kokių priežasčių, bet jaučiame tokią neapykantą“, – pridūrė J. Rainska.
Ji tikra, kad mažos klasės yra geriau, o tai, kad valstybei ir savivaldai tai didelės išlaidos, jai neatrodo deramas argumentas.
„Vicemero, kuris sakė, kad didelė mokykla geriau vaikams, klausiau: ar jūs tikras, kad klasė, kurioje 30 moksleivių, yra geresnė už tą, kurioje dešimt. Kas geriau? Patyčios? Jau žinome, kokį lygį pasiekė ir kokios pasekmės. Narkotinių medžiagų vartojimas? Juk tų grėsmių atsiras. Kaimo vaikai juk kitokie. Tų grėsmių neįvardija niekas“, – kalbėjo J. Rainska.
Ją pykdo ir viešai nuskambėję skaičiavimai, kad vieno vaiko ugdymas Paluknio L. Komolovskio gimnazijoje atsieina labai brangiai. J. Rainska sako, kad tai nepagrįsta, ji ragina skaičiuojant atsižvelgti į tai, kad L. Komolovskio mokykla įsikūrusi tame pačiame pastate su „Medeinos“ gimnazija, kurioje vaikai ugdomi lietuvių kalba. Beje, J. Rainska sakė, kad dalis vietos mokinių pasirinko lankyti šią gimnaziją neatsispyrę vilionėms.
„Savivaldybė sako, kad mūsų mokyklos išlaikymas kainuoja 1,09 mln. eurų, bet nepasivargina paaiškinti, kad mes su „Medeinos“ mokykla esame po vienu stogu, mūsų komunalinis ūkis bendras, katilinė – lenkiškos mokyklos balanse.
Kuro sąnaudos įeina į šitą milijoną, kurį moka šita mokykla. Elektros apskaita – mūsų pusėje, vanduo, valgyklos yra mūsų. Ir išeina, kad mūsų vaikas vienas brangiausių Lietuvoje, beveik 10 tūkst. eurų. Tai neteisybė“, – sakė J. Rainska.
Mokyklos direktorė R. Krasowska pateikia skaičiavimą, kad, atėmus kaimyninės mokyklos išlaidas, vienam L. Komolovskio gimnazijos vaikui tektų 7,9 tūkst. eurų. Vidurkis, 2026 metais tekęs vienam šalies mokiniui, ŠMSM duomenimis, vidutiniškai
siekė 4 175 eurus – tai tik valstybės biudžeto skiriamos lėšos, neįskaičiuojant savivaldybių skiriamų sumų.
„Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad konkreti ugdymo lėšų suma priklauso nuo keleto veiksnių: klasės dydžio, ar klasėje mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ir pan.“, – pateikdama skaičius pabrėžė ministerija.
J. Rainska abejoja, ar mokyklą pavertus skyriumi pavyktų sutaupyti, mat tektų vaikus vežti iki kitos mokyklos.
O vicemeras J. Kietavičius nedvejoja, kad būtų sutaupoma. Pasak jo, tai jau parodė kitų mokyklų jungtuvės – sumenko administracijos išlaidos.
Vicemeras: rėmėmės kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais
Trakų rajono vicemeras J. Kietavičius sako suprantąs bendruomenės emocijas, bet pabrėžia, kad vykdant pertvarką remiamasi racionaliais skaičiavimais.
2022 metais Trakų rajono savivaldybė parengė mokyklų tinklo pertvarkos planą. Kaip sako vicemeras, pagal šį planą, apimantį ketverius metus, buvo pertvarkytos kelios mokyklos. Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla reorganizuota į
progimnaziją, Onuškio gimnazija reorganizuota į Onuškio pagrindinę mokyklą, Onuškio vaikų lopšelis-darželis prijungtas prie naujai suformuotos Onuškio pagrindinės mokyklos, panaikintas jo juridinis statusas, taip pat Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla pertvarkyta į Senųjų Trakų gimnazijos A. Stelmachovskio progimnazijos skyrių.
O L. Komolovskio gimnazija turėjo pagal planą tapti Lentvario H. Senkevičiaus gimnazijos progimnazijos skyriumi, paliekant galimybę mokytis tautinės mažumos kalba Paluknyje.
„Bet dėl užsitęsusių teisminių ginčų tai nebuvo įgyvendinta. Tiesa, paskutinis teismo sprendimas leido savivaldybei toliau įgyvendinti patvirtintą planą“, – apie pastarąją pertvarką sakė J. Kietavičius.
Pasak jo, pertvarkos planas tuomet, 2022 metais, buvo grindžiamas ir kokybiniais, ir kiekybiniais rodikliais.
„Mokinių skaičius klasėje tam tikru metu svyravo iki 7, tai neatitiko ŠMSM patvirtintų rodiklių ir buvo daromos išimtys. Pagrindinio ugdymo klasėje turėtų būti bent 8 mokiniai, o vidurinėse klasėse – 12. L. Komolovskio mokykla iki šiol turi gimnazijos statusą pavadinime, nors ketvirti metai neturi vienuoliktų, dvyliktų klasių, nes niekaip neatitiko prašomo 12 mokinių skaičiaus“, – sakė J. Kietavičius.
Dabar, pabrėžė jis, iš 10 likusių klasių komplektų pusė yra nepilnos.
Pasak J. Kietavičiaus, atsižvelgiant į protingumo argumentą ir tautinės bendruomenės interesus, buvo pasiūlyta, kad 10 klasių liktų mokytis Paluknyje, bet ji taptų kitos mokyklos, esančios arčiausiai ir ugdančios lenkų kalba, skyriumi. Taip ir buvo pasirinkta H. Senkevičiaus gimnazija kaip ta, prie kurios būtų jungiama mokykla.
„Visos tvarkos, reglamentuojančios tam tikrų investicijų gavimą valstybės mastu, t. y. kompiuteriai, IT priemonės, kitos priemonės, kurios ateina per NŠA, yra skiriamos mokykloms, kurios turi 200 mokinių. O H. Senkevičiaus gimnazija Lentvaryje balansuoja ties šia riba“, – pabrėžė J. Kietavičius.
Tad, anot vicemero, tai taptų išeitimi susitraukusiai L. Komolovskio mokyklai ir ties gimnazijos riba balansuojančiai ugdymo lenkų kalba įstaigai Lentvaryje.
J. Kietavičius kategoriškai neigia priekaištus, esą Trakų savivaldybė užsimojo sunaikinti mokyklas, kuriose mokoma lenkų kalba. Mokyklų tinklo pertvarka jau įvykdyta ir mokyklose, kuriose ugdoma lietuvių kalba.
„Mūsų pozicija, kad vaikai liktų mokytis vietoje, išlikusi, tai parašyta visuose raštuose“, – apie jaunesnius L. Komolovskio mokyklos mokinius kalbėjo vicemeras.
Jis pabrėžė, kad mokyklos nyksta dėl prastėjančios demografinės padėties visoje šalyje. Vicemero duomenimis, Paluknyje 2025 metais gimė keturi vaikai.
