Lietuvos švietimo taryba (LŠT) penktadienį pristatė šešis scenarijus, kaip būtų galima keisti valstybinių brandos egzaminų vykdymą ateityje. Tarp siūlymų – dalį egzaminų vykdyti vienos dalies, o ne dviejų, siūloma ir visus egzaminus vykdyti vienos dalies, ir palikti, kaip yra dabar. Pagal vieną scenarijų siūloma išvis atsisakyti egzaminų.
„Tai yra diskusijos, niekas skubotų sprendimų neketina priimti“, – pabrėžė scenarijus pristatęs LŠT vicepirmininkas Dainius Žvirdauskas.
Pasak jo, priėmus kokį nors sprendimą, jam įsigalioti prireiktų dvejų trejų metų.
Šešis scenarijus pateikęs D. Žvirdauskas įvardijo, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų nacionaliniais egzaminų centrais birželį virstančioms mokykloms, mat tenka spręsti kitų klasių ugdymo sustygavimo problemas – reikia ir patalpas paskirstyti, o ir užtikrinti, kad mokytojai spėtų ir pamokas vesti, ir egzaminuose dirbti.
LRT.lt primena, kad dabar gimnazistai, kad įgytų atestatą, turi išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą ir dar vieną pasirinktą egzaminą. Jei jie planuoja stoti į aukštąsias mokyklas (išskyrus menus), privalu išlaikyti ir matematiką, taip pat dar vieną pasirenkamą egzaminą.
Stojant į universitetą ar kolegiją, pakanka būti išlaikiusiam tris egzaminus, bet, kaip rodo aukštųjų mokyklų patirtis, dažnai jaunuoliai pasirenka bent keturis, kad konkursinis balas būtų svaresnis.
Scenarijai, kaip būtų galima keisti egzaminų tvarką
Taigi kokie tie 6 scenarijai, kuriuos pristatė LŠT pirmininkės pavaduotojas D. Žvirdauskas?
Pagal PIRMĄJĮ, liktų tokia pati, kokia ir dabar galioja, egzaminų struktūra – visi egzaminai turėtų dvi dalis, laikomas vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje. Atsižvelgiama, kad į tokių egzaminų infrastruktūrą daug investavo valstybė. Tiesa, D. Žvirdauskas nurodė, kad šiuo atveju egzaminų gausa mokykloms sukelia daug rūpesčių, tenka per egzaminų sesiją užtikrinti ugdymą kitoms klasėms, tai yra keblu.
Pagal ANTRĄJĮ scenarijų, išliktų visi šiuo metu vykdomi egzaminai. Tiesa, dauguma, pagal siūlymą, būtų vienos dalies. O dviejų dalių išliktų tik du valstybiniai brandos egzaminai – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos.
„Egzaminų našta, jų įgyvendinimo našta sumažėtų“, – įvardijo D. Žvirdauskas. Jis pabrėžė, kad tokia sistema nesutrikdytų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas, mat jos priimdamos pirmakursius ir toliau galėtų remtis brandos egzaminų rezultatais.
Tiesa, kaip sakė LŠT vicepirmininkas, anot ekspertų, kiltų keblumų sujungiant pirmąją ir antrąją egzamino dalis, mat jas sujungus mechaniškai smarkiai išaugtų egzaminų apimtis.
TREČIASIS scenarijus, kaip įvardijo D. Žvirdauskas, būtų „žingsnis atgal“ – pagal jį, liktų vienos dalies egzaminai, kaip būdavo anksčiau. LŠT viceprezidentas nurodė, kad taip sumažėtų krūvis mokykloms, tačiau būtų ir neigiamas poveikis.
„Kaip mes, kaip valstybė, atrodysime suinvestavę, pradėję tokią naujovę ir staiga atsitraukę?“ – sakė D. Žvirdauskas.
Be to, jis pabrėžė, kad dalis vienuoliktokų teigia, kad jiems ramiau bus eiti į antrąją egzamino dalį, kai jie jau bus užsitikrinę dalį įvertinimo.
Pagal KETVIRTĄJĮ scenarijų, mokiniai laikytų tik du egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos. Juos sudarytų dvi dalys. Dviejų egzaminų galutinio rezultato pakaktų ir mokyklai baigti – brandos atestatui gauti, ir studijų krepšeliui paskirstyti.
„Galima padiskutuoti, kad atsirastų ir trečias privalomas – anglų kalbos arba kitas“, – sakė D. Žvirdauskas.
Tačiau, anot jo, kyla klausimas, ar gimnazistams nesumažėtų motyvacija mokytis kitų dalykų. Tai pedagogas įvardijo kaip galimas rizikas.
PENKTASIS scenarijus – mokiniai laiko visų dalykų valstybinių brandos egzaminų vieną dalį ir tai sudaro 80 proc. bendro įvertinimo, o kitą dalį – 20 proc. – sudarytų mokyklos metinis įvertinimas arba brandos darbo įvertinimas.
D. Žvirdauskas sakė, kad ekspertai tokiame scenarijuje pabrėžia pasitikėjimą mokykla. Tai LŠT viceprezidentas nurodė ir kaip teigiamą, ir kaip neigiamą veiksnį.
„Neaišku, ar mes pasirengę tokiam pokyčiui. Ar universitetams nereikės daryti savo atrankų? (...) Ar mūsų visuomenė pasirengusi labiau pasitikėti mokykla?“ – svarstė D. Žvirdauskas.
Pagal ŠEŠTĄJĮ scenarijų, siūloma visiškai pasitikėti bendrojo ugdymo mokykla. T. y. mokiniai baigdami gimnaziją nelaikytų valstybinių egzaminų – pakaktų mokyklos metinių įvertinimų, galimai būtų vykdomi stojamieji egzaminai į aukštąsias mokyklas.
„Visiškai pasitikime mokykla, mažėja mokinių stresas, tikėtina, jie nuosekliau ir sistemiškiau mokosi, mokytojas brangina savo įvertinimą, kiekviena mokykla siekia pagrįsti savo reputaciją“, – apie teigiamus veiksnius kalbėjo D. Žvirdauskas.
Kaip neigiamus aspektus jis įvardijo nerimą, ar esame pasirengę tokiam pasitikėjimui, be to, galimi akademinio nesąžiningumo atvejai ir nevienodos galimybės visiems moksleiviams.
D. Žvirdauskas pasidalijo, kad asmeniškai jam priimtinas antrasis variantas.
Skirtingose šalyse – skirtinga tvarka
Kaip sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) atstovas Pranas Žiliukas, daugumoje Europos šalių brandos egzaminų skaičius svyruoja nuo 3 iki 7. Kai kuriose šalyse nacionalinių egzaminų nebūna (Belgijoje, Švedijoje). O Šiaurės šalys dažnai turi kombinuotas vertinimo sistemas (vykdomi egzaminai, atliekami kursiniai darbai, testai).
Kai kur egzaminų struktūra gali priklausyti ir nuo mokyklos tipo – ar tai bendrojo ugdymo, ar profesinės mokyklos.
Pasak P. Žiliuko, Lietuva priskiriama prie mažesnių reikalavimų grupės. Kol kas pas mus pakanka išlaikyti du egzaminus, kad įgytum atestatą. Nuo 2027 m. turėtų būti reikalaujama trijų egzaminų.
Jis pabrėžė, kad aukštosios mokyklos suinteresuotos, kad būtų vykdomi brandos egzaminai.
Kaip sakė P. Žiliukas, jam artimiausias antrasis scenarijus arba galbūt tarp antro ir trečio.
