Vaiko nėra klasėje – išties serga, slidinėja ar Egipte?

Pagal prieš kelerius metus įvestą tvarką, tėvai gali pateisinti vaikų praleistas pamokas penkias dienas per mėnesį. Oficialiai leistina neiti į pamokas ligos atveju, mirus artimajam ar kai, tarkime, iš anksto suplanuotas vizitas pas gydytoją. Vieša paslaptis, kad neretai tėvai tokia galimybe pasinaudoja ir norėdami išsivežti atžalą atostogų. 

Mokyklų atstovai griežti: tos kelios dienos per mėnesį gali kainuoti sunkiai užlopomas žinių spragas. Pedagogai primena ir kitas šalis, kuriose už tokį neatsakingą elgesį gresia piniginės baudos.

Mokytojai tėvams, sakantiems, kad jų vaikai mokosi savarankiškai per tokias atostogas, primena – tik dalis mokinių, net vyresnėlių, yra išlavinę savarankiško mokymosi įgūdžius. Praleistos, kad ir kelios, pamokos lemia ir kelias neišmoktas temas, o tai – pragaištis, kurios naštą teks tempti mokytojams.

Kalbėdami apie atsakomybę mokyklų atstovai dvejoja, ar politikai imtųsi griežtesnių priemonių, mat sugriežtinimai galėtų kainuoti balsų per rinkimus.

Bridikienė: kiekviena praleista pamoka – neišgirsta tema

Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos direktorė Vilma Bridikienė užtikrintai sako, kad po žiemos atostogų į mokyklą grįžo dauguma mokinių, o tie, kurie negrįžo, serga arba neatvyko dėl didelio snygio, juolab kad dalis gimnazistų gyvena užmiestyje.

„Bet tai nėra atostogų pratęsimas. Rimtos, svarbios ir pateisinamos priežastys, o ne piktnaudžiavimas, ne atostogų prasitęsimas“, – patikino gimnazijos direktorė.

Tikrai neslėpsiu, ir mes nesame išskirtinė mokykla, kad yra tėvų, kurie per mokslo metus kliaujasi savo nuožiūra organizuodami vaikų poilsį.

V. Bridikienė

Mokyklos vadovė sako, kad tie tėvai, kurie sąmoningi, išgirdo mokytojų ir gimnazijos administracijos paaiškinimus, kodėl svarbu dalyvauti pamokose.

„Kiekviena praleista pamoka yra neišgirsta tema, tai yra susikaupę atsiskaitymai, mokiniams auga savarankiško darbo krūvis. Tad didžioji dalis tėvų nepiktnaudžiauja“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.

Tačiau ji priduria, kad, deja, pasitaiko atvejų, kai to nepaisoma.

„Tikrai neslėpsiu, ir mes nesame išskirtinė mokykla, kad yra tėvų, kurie per mokslo metus kliaujasi savo nuožiūra organizuodami vaikų poilsį. Ir motyvuoja tuo, kad per mokinių atostogas labai pabrangsta kelionės. Bet tai yra pavieniai atvejai.

Tėvai turi užpildyti prašymą, vyksta pokalbis su manimi kaip su vadove, kad dar kartą padiskutuotume apie atsakomybes ir tokių atostogų poveikį ugdymo rezultatams, jei piktnaudžiaujama. Bet tai pavieniai atvejai“, – kalbėjo V. Bridikienė.

Ji rėmėsi savo mokyklos duomenimis – ugdymo įstaiga analizuoja vaikų pažangą, kaip susijęs prastas lankomumas ir ugdymo rezultatai.

„Akivaizdu, kad poveikis neigiamas. Prastėja rezultatai. Kalbamės ir su mokiniais, ir su tėvais. Ne paslaptis, kad vienuoliktokai ir dvyliktokai neretai ir dirba po pamokų. Sakome, kad reikia įsivertinti norą gyventi suaugusiojo gyvenimą, turėti nuosavų pajamų ir kokį poveikį tai daro būsimai karjerai, būsimoms studijoms.

Manome, kad tai daro neigiamą įtaką. Girdžiu ir savo dukros, kuri gyvena Didžiojoje Britanijoje, neigiamus komentarus. Ji akcentuoja, kad ten skiriamos finansinės baudos tėvams ir tai augina tėvų atsakomybę.

Juk kiekviena vaiko praleista diena yra finansinis nuostolis valstybei. Juk mokame atlygį mokytojui, paruošiame patalpas, tad daroma žala valstybei, jei neatvyksti į pamokas“, – kalbėjo V. Bridikienė.

Ne visi mokiniai geba mokytis savarankiškai

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorė Ramutė Stasevičienė sako, kad sugrįžtuves į mokyklą po atostogų strigdė, bent jau pirminiais duomenimis, ne prasitęstas poilsis, o ligos – toks jau tas šaltasis metas.

„Bet tikrai yra tokių mokinių ir tėvelių, kurie būtinai tas penkias dienas per mėnesį panaudoja“, – pabrėžė R. Stasevičienė, pokalbio metu mokyklos koridoriuje stebėjusi, ar niekas iš mokinių nevėluoja po ilgosios pertraukos grįžti į klases, mat vėlavimas taip pat yra bėda.

Iki 2023 m., kai įsigaliojo penkių pateisinamų dienų taisyklė, Juozo Miltinio gimnazijos tvarka buvo griežtesnė – tėvai galėjo pateisinti tris dienas praleistų pamokų. Į jas neįėjo ligos atvejai, kai mokinio negalavimą patvirtindavo gydytojas.

Ir jei tavo savarankiško mokymosi įgūdžiai labai prasti, bėda labai didelė. Ir jei taip darai kas mėnesį, prarandi 60 pamokų.

R. Stasevičienė

„Mano nuomone, griūtis prasidėjo po to, kai gydytojai neberašo pažymų, o ligos ir kitus atvejus teisina tėveliai. Tuomet ir prasidėjo tos kitos priežastys“, – kalbėjo direktorė.

Pasak jos, tiek jos vadovaujamoje mokykloje, tiek ir nemažai kur kitur vienos pamokos praleidimas traktuojamas kaip visos dienos praleidimas.

„Turėjome diskusiją ir su Mokinių taryba, kad tokiu atveju ko beiti į mokyklą. Bet kalbu apie pavienius atvejus“, – sakė gimnazijos vadovė.

Ji tikra, kad penkios dienos yra per didelė norma, o neigiamus padarinius rodo tai, kad praleistų pamokų skaičius didėja.

Analizavo praleistų pamokų įtaką rezultatams

Juozo Miltinio gimnazija analizavo, kaip mokinius veikia praleistos pamokos. Duomenys nevienareikšmiai. Kaip sakė R. Stasevičienė, dalies, apie 30 proc. ir daugiau, mokinių savarankiško mokymosi įgūdžiai geri, tad pamokų praleidimas rezultatams įtakos nedaro.

„Toks mokinys gali būti ir 18 pamokų praleidęs per mėnesį, įtakos pažangumui nepajusime. Tačiau daugiau nei 50 proc. atvejų labai koreliuoja pažangumas su lankomumu. Jei lankomumas prastas ar labai prastas, kalbu apie pavienius atvejus, pažangumas krenta.

Pažiūrėkim paprastai: jei vienuoliktokui yra šešios matematikos pamokos per savaitę ir nebuvai dvi savaites, praleidai 12 pamokų. Arba tiek pamokų lietuvių kalbos. Tai labai daug. Ir jei tavo savarankiško mokymosi įgūdžiai labai prasti, bėda labai didelė. Ir jei taip darai kas mėnesį, prarandi 60 pamokų“, – kalbėjo gimnazijos vadovė.

Pirmiausia politikai pataikaus visuomenei ir nežiūrės, ką sako dirbantieji švietimo sistemoje.

D. Mockus

R. Stasevičienė pabrėžia, kad labai svarbi ir vaikų, ir tėvų atsakomybė. Kai jie tai supranta, problemų nekyla.

„Manau, kad tėvų požiūris nėra toks: noriu į darbą einu, noriu neinu. Bet jei vaikas praleidžia pamokas, tėveliai sako: laiko dar yra, mes viską padarysime, prisiimame atsakomybę už vaiko rezultatus... Jei neveikia trikampis – mokykla, mokiniai, tėvai – rezultatai būna labai nekokie“, – kalbėjo Panevėžio gimnazijos direktorė.

Ji pabrėžė, kad kitos priežastys, dėl kurių galima pateisinti praleistas pamokas, yra tik labai svarbios – vizitas pas gydytoją, artimojo mirtis. O tokios priežastys, kaip slidinėjimas ar poilsis šiltuosiuose kraštuose, pigesnės kelionės, neturėtų būti teisinamos.

„Bet suprantame, kad ir tokių atvejų būna“, – apgailestavo R. Stasevičienė.

Progimnazijose bėda mažesnė

Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovė Jūratė Lazdauskienė apibendrino: apklausus kolegas matyti, kad mokyklose stiprėja pasitikėjimo kultūra. Tiesa, ji prabrėžia, kad progimnazijose nelankomumas yra mažesnė bėda nei gimnazijose, taip buvo ir anksčiau.

„Mokyklų vadovai įžvelgia, kad dauguma atvejų tėvų požiūris į ugdymą yra atsakingas ir jie nepiktnaudžiauja tomis penkiomis dienomis“, – sakė J. Lazdauskienė.

O jei taip nutinka, kad prisieina pratęsti diena atostogas, tėvai būtinai įspėja mokyklą ir prisiima atsakomybę, kad jų atžalos prisivys, ką praleidę.

„Ir naštos mokyklai neužkrauna reikalaudami, kad vaikui nebuvus mokykloje ji kažką turi padaryti, kad vaikas pasivytų. Kaip tik atvirkščiai – patys rūpinasi, kad vaikas pasivytų. Tokia yra absoliuti dauguma progimnazijų direktorių atsakymų“, – pabrėžia Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė J. Lazdauskienė.

Bet yra išimčių. Dalis vadovų sako, kad mokykloje yra viena kita šeima, kurią galima pavadinti piktnaudžiaujančia galimybėmis. Jie visada išnaudoja tas penkias dienas ir dar jas susidėlioja taip, kad penkios dienos būtų mėnesio pabaigoje, kitos – kito mėnesio pradžioje. Taip praleistos dienos išauga iki dešimties.

Nebėra taip, kad tėvai sako: ai, kelionėse vaikai gauna daugiau. Žinoma, kažkokių dalykų jie gauna, bet tai ne ugdymas.

J. Lazdauskienė

„Pati turiu tokį atvejį. Yra šeima, auginanti specialiųjų poreikių turintį vaiką, jie žiemą išvyksta į ilgą kelionę kartu su vaiku. Mama visuomet įspėja ir ji patikina, kad tokia kelionė jos vaikui yra gerai. Viena vertus, mėginu ją suprasti. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko ugdymas yra kitoks, mes jį lanksčiai organizuojame. Gal buvimas su šeima svetur nemažai duoda vaikui ir jis parvažiuoja atsigavęs, su geromis emocijomis. Ir ugdymas mokykloje būna sėkmingas po tokių atostogų. Bet šie tėvai parodo atsakingumą nekeldami nuotraukų iš atostogų ir neerzindami kitų. Tokių atvejų turi ir kitos mokyklos“, – dalijosi J. Lazdauskienė.

Yra buvę, sakė direktorė, kai į mokyklą kreipėsi vaiko teisių gynėjai. Mokykla turėjo tėvų paaiškinimą, kad vaikas serga, bet paaiškėjo, kad šeima atostogauja.

„Tokių atvejų pasitaiko. Bet, kaip rašo viena kolegė, „mūsų vaikai yra maži ir mes jaučiame, kad atsakingas tėvų požiūris vis stiprėja“. Tėvai nebesako: ai, kelionėse vaikai gauna daugiau. Žinoma, kad kažkokių dalykų jie gauna, bet tai ne ugdymas“, – aiškino J. Lazdauskienė.

Tiesa, ji teigia nesyk girdėjusi tėvus sakant, kad per mokinių atostogas labai pabrangsta kelionės, tad parankiau juos išsivežti kitu metu. Tačiau tai nėra tinkamas argumentas, patikina mokyklų atstovai.

Nors penkios dienos gal ir per ilgas pateisinamas tarpsnis, vis dėlto mokyklų vadovams taisyklės, priimtos nacionaliniu lygiu, pravarčios, mat netenka tėvams įrodinėti, kodėl mokyklos vidinė taisyklė yra vienokia ar kitokia.

„Bet po praleistų dienų vaikas negali ateiti su spragomis“, – pabrėžė J. Lazdauskienė.

Ji pridūrė, kad mokyklos turi transliuoti pasitikėjimą tėvais, taip ir pasitikėjimas mokykla iš jų pusės stiprės.

Mockus: politikai nesiryš ko nors daryti, nes tėvai – rinkėjai

Tarp vyresnėlių mokinių padėtis kiek kitokia. Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus sako, kad ne masinis reiškinys, bet išties pasitaiko, kai, užuot ėjęs į pamokas, mokinys slidinėja užsienyje.

„Ką girdžiu iš kolegų? Anksčiau esu girdėjęs tokių pastebėjimų, kad tėveliai jau apsiprato su nauja penkių dienų tvarka, tad pirminis impulsas, dėl kurio visuomenė diskutuoja, pradingo ir tikriausiai viskas stojo į pirmines vėžes. Kad būtų stiprus poveikis į geresnę pusę, vargu ar tikrai sumažėjo praleistų pamokų.

Iš pradžių poveikis tikrai buvo. Kai ministerija tik priėmė dokumentą dėl lankomumo, savo mokykloje pastebėjau lankomumo pagerėjimą dešimčia procentų“, – kalbėjo D. Mockus.

Jis sakė iš pradžių buvęs už griežtesnę tvarką – tėvai galėtų pateisinti tris dienas, o ne penkias praleistų pamokų.

„Bet susidūrėme su sveikatos sistemos problema – jie labai prieštaravo, kad bus didelis krūvis, kai tėvai kreipsis dėl vaikų ligų, sistema nepaveš. Dvi sistemos nesusikalbėjo, kaip pagerinti situaciją“, – aiškino D. Mockus.

Asociacijos prezidentas pabrėžė, kad kritikos dėl pamokų nelankymo neretai sulaukia mokyklos.

„Bet pasižiūrėkime į Švietimo įstatymą, kam numatyta pareiga užtikrinti reguliarų ir punktualų mokinių lankomumą. Šitas punktas yra parašytas prie tėvų pareigų. Tad ir sistema į tai turėtų apeliuoti. Tėveliai, tai jūsų pareiga, ir ne mokykla turėtų šokinėti: lanko ar nelanko. Taip, mes fiksuojame, informuojame tėvus. Bet iš esmės, kad vaikas lankytų mokyklą, yra atsakingi tėvai“, – pabrėžė Gimnazijų asociacijos vadovas.

Be to, jis ragino įvedant taisykles numatyti ir pasekmes, jei jų nebus laikomasi.

„Kol mokinys esu, tol turiu nepraleisti pamokų, kad metiniai įvertinimai ar egzaminų rezultatai būtų geresni. Matyt, toks motyvavimas nesuveikia. Todėl mokyklų vadovai ir kalba: Anglijoje yra baudos. Bet politikai tikrai nesiryš tokių dalykų daryti, nes tėvai yra rinkėjai. Ir mes, mokykloje dirbantys, tai suprantame. Pirmiausia politikai pataikaus visuomenei ir nežiūrės, ką sako dirbantieji švietimo sistemoje. Mes didelių lūkesčių ir neturime, kad politikai ryšis ką nors daryti“, – apibendrino D. Mockus.

Kas daugiausia praleidžia pamokų?

Kaip rodo apibendrinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys iš dviejų didžiausių elektroninių dienynų – TAMO ir manodienynas.lt – per 2024–2025 mokslo metus daugiausiai pamokų praleido dešimtokai – vidutiniškai 13,5 pamokas per mėn.
Toliau rikiuotųsi dvyliktokai – vidutiniškai 13 pamokų bei devintokai – vidutiniškai 12,6 pamokos. Mažiausiai pamokų praleido penktokai – vidutiniškai 8 pamokas per mėn.

2025–2026 m. m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais daugiausiai pamokų praleido dvyliktokai –vidutiniškai 13,3 pamokas per mėn., antroje ir trečioje vietose atitinkamai dešimtokai, praleidę 12,3 pamokas, bei vienuoliktokai – 10,8. Mažiausiai, kaip ir 2024–2025 m. m., praleido penktokai – 6 pamokas.

Tačiau, įspėja ministerija, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vyresnių klasių mokiniai paprastai turi daugiau pamokų per savaitę, todėl ir bendras jų praleistų pamokų skaičius didesnis, palyginti su jaunesnių klasių mokiniais.