Kai kurios savivaldybės stiprina ugdymą lietuvių kalba tautinių mažumų darželiuose. Pasak Švietimo ministerijos pasitaiko, kad į pirmą klasę ateina valstybine kalba nekalbantys vaikai. Ugdymo įstaigų vadovai sako, kad vaikus mokyti lietuvių kalbos reikia pradėti kuo anksčiau.
Lopšelyje-darželyje „Sveikuolis“ yra 10 grupių rusų kalba ir viena – lietuvių. Jau antrus metus darželio grupėse vaikus ugdo du pedagogai. Vienas kalba tik rusiškai, kitas – lietuviškai. Tikimasi, kad taip vaikai geriau išmoks lietuvių kalbą. Dirba ir lietuvių kalbos mokytoja. Lopšelio-darželio direktorė tikisi, kad du pedagogai grupėje vaikams padės geriau išmokti lietuviškai prieš išeinant į pirmą klasę.
„Jau dabar matome, kad ir žodynas yra turtingesnis, ir bendravimas yra drąsesnis, tai labai tikimės, kad jeigu vaikai, kurie dabar pradėjo tą dvikalbį projektą su mumis realizuoti, iki mokyklos ateis, tikriausiai turės daug geresnes žinias, negu būtų be jo“, – sako Lopšelio-darželio „Sveikuolis“ direktorė Božena Šikšnienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad tautinių mažumų mokyklų vaikų skaitymo gebėjimo patikrinimas ketvirtoje klasėje šiemet parodė, jog skaitymo pagrindai – nepakankami.
„Visų akys krypsta į ikimokyklinį ugdymą ir į priešmokyklinį ugdymą. Pradinio ugdymo pedagogai aiškiai indikuoja, kad deja, bet klasėse jie susiduria su labai skirtingais mokinių pasiekimais ir yra vaikų, kurie ateina į pirmąją klasę nekalbėdami valstybine kalba arba turėdami labai prastus pagrindus ir tada juos visus išmokyti pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros programą yra labai sudėtinga“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Jolanta Navickaitė.
Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad šiais mokslo metais sostinėje iš kiek daugiau nei 1500 ikimokyklinio ugdymo grupių – 145-iose ugdomoji kalba – rusų, beveik 96-iose – lenkų ir dviejose – baltarusių. Grupes tik rusų kalba turi trys lopšeliai-darželiai, trys darželiai-mokyklos ir trys mokyklos.
„Per dvejus metus mums visiškai ramiai, be jokio skausmo pavyko sumažinti grupių rusų ugdomąja kalba nuo 181 iki 143“, – sako Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė. Planuojama sumažinti dar apie 20 grupių rusų kalba, sako vicemerė. Pasak jos, dvikalbiu ugdymu užsiima dvi dešimtys darželių.
Visagine iš keturių darželių viename vaikai mokosi tik lietuviškai, kitame suformuota 13 grupių lietuvių ir trys rusų kalba, dviejuose darželiuose – tik rusų. Visagino savivaldybės Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja sako, jog jau kelerius metus vis daugiau tėvų nori, kad jų vaikai darželiuose ugdytųsi lietuviškai.
„Anksčiau mes turėjom daugiau darželių ikimokyklinių ugdymo įstaigose, kuriose buvo vykdomas ugdymas rusų kalba, šiuo metu Visagine tikrai keičiasi šita situacija, tikrai yra didelis poreikis ugdyti vaikus lietuvių kalba ir šiuo metu Visagino savivaldybėje judama ta linkme“, – sako Visagino savivaldybės atstovė Monika Gutė.
Kauno tarptautinės gimnazijos direktoriaus Eriko Griškevičiaus teigimu, kiekvienas darželis vaikus mokyti kalbėti valstybine kalba turi pradėti kuo anksčiau.
„Jeigu vaikas ateina į pirmą klasę, tegul tai būna klasė, kurioje ugdymas organizuojamas rusų kalba ar lenkų kalba, bet vis tiek yra privalomos lietuvių kalbos pamokos, tai aišku, kad tas vaikas jau turi būt paruoštas toms pamokoms“, – sako jis.
Pasak švietimo ministerijos, per patikrinimą visų tautinių mažumų rezultatai buvo kiek žemesni, tačiau besimokančių rusų ir baltarusių – ypač.
