„Mano vaikai matematikos nebijo. Ir jei mokosi devynetais, žino, kad per egzaminą gaus nuo 80 balų“, – sako Akmenės rajono Ventos gimnazijos matematikos mokytoja Sigita Sketrienė. Ji dažniausiai gauna mokyti penktokus ir juos nulydi iki pat 12 klasės. Kiekvienam mokiniui pedagogė užveda ir ypatingą sąsiuvinį, kuris yra viena iš jos paslapčių. Kuo pasidžiaugti turi ir Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija, rengianti dvidienes stovyklas, per kurias dažnai vaikus moko patys vaikai. „Šaliai, kuri neturi išteklių, mokslas turėtų būti vertybė“, – sako šios mokyklos direktorė.
Mokinių matematikos rezultatai, deja, bet Lietuvoje vis dar nedžiugina. Kaip parodė šiųmetė brandos egzaminų sesija, jei nebūtų pridėta po 10 taškų, matematikos nebūtų išlaikę net 60 proc. tų, kurie rinkosi B lygį, ir 30 proc. tų, kurie laikė A lygiu.
Tačiau šalyje yra mokyklų, kurios vis stiebiasi viršun – jų mokinių rezultatai vis gerėja.
Valstybinio matematikos egzamino šiemet neišlaikė maždaug kas ketvirtas abiturientas, o pernai – dešimtadalis. Tokie rezultatai verčia sunerimti ir ieškoti, kaip gerinti moksleivių matematikos žinias. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių būdų gerinti matematikos žinias imasi mūsų mokyklos ir ko galime pasimokyti iš Singapūro bei Nyderlandų.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Kaip sakė pakalbinti pedagogai, paslaptys dvi – labai stiprūs matematikos mokytojai, jau nugludinę savo paveikius metodus, ir nuolatinė vaiko pažangos kontrolė, leidžianti išsyk susigriebti, jei kas nesiseka. Na, ir tos pažangos virveles reikia būti įtempus ne paskutiniais metais, o jau nuo pirmų klasių.
Direktorė: mūsų paslaptis – labai stiprios mokytojos
Akmenės rajono Ventos gimnazija niekada negalėjo skųstis prastais matematikos rezultatais. Tačiau akivaizdu ir tai, kad mokykla gali džiaugtis pastaraisiais metais augančiais rodikliais.
„Tarkime, pažiūrėjus į pastarųjų trejų metų rezultatus, matyti kasmetis pagerėjimas. Tarkime, 2022–2023 metais per valstybinį egzaminą turėjome 54,2 balo vidurkį. Po metų mūsų vidurkis siekė 68,8. O šiemet jau sunku lyginti, nes valstybinis egzaminas išsiskyrė į A ir B lygius, bet mūsų A lygio vidurkis siekia 77 balus, o B lygio – 62,5 balo.
Šaliai, kuri neturi išteklių, mokslas turėtų būti vertybė
S. Palšauskienė
Tad pas mus kasmet matyti žymus gerėjimas“, – įvardijo gimnazijos direktorė Daiva Gricienė.
Į klausimą, kas lėmė, kad rezultatai tokie, direktorė atsako labai trumpai: „Labai geri matematikos specialistai.“
„Visuomet sakysiu tą patį, kad labiausiai viskas priklauso nuo mokytojo. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo mokinių. Bet mes esame gimnazija, kuri nevykdo atrankos. Pas mus ateina įvairaus lygio mokiniai.
Pas mus jau daug metų dirba tos pačios mokytojos, tai ilgametės mokytojos. Jos turi savo sistemą, savo reikalavimus. Bet… jau pensinio amžiaus ir ima kilnoti sparnus. Šiemet priėmėme dar vieną naują mokytoją“, – sakė D. Gricienė.
Tvarkelę įsivedame nuo penktos klasės, ir viskas – problemų nėra. Ir baimės nėra.
S. Sketrienė
Kasmet šią gimnaziją baigia per 20 abiturientų. Šiemet mokykla turės 29 dvyliktokus, kitąmet – 31. Mokiniai į Ventą suvažiuoja ir iš Papilės.
Matematika yra šventas reikalas
„Matematika pas mus yra šventas reikalas. Matematikos pamoka pas mus svarbiau už viską. Mokytojos netoleruoja, jei, tarkime, per tą pamoką vyksta susitikimas su universitetu dėl stojimų. Jos vis tiek reikalauja, kad pamoka įvyktų kitąkart.
Esame įsivedę modulius, tai taip pat duoda pranašumą, mat per modulio pamokas mokiniai gilinasi į tai, kas sunkiau sekasi, mokosi giliau ir plačiau. Modulius, pasirenkamuosius dalykus įvedame nuo žemesnių klasių“, – kalbėjo Ventos gimnazijos direktorė.
D. Gricienė sakė, kad mokykla skiria matematikai ir daug konsultacijų valandų skirtingoms klasėms. Taip stengiasi užlopyti spragas vos jų atsiradus, kad apleistos negilėtų.
„Trečias dalykas – individualus mokinių konsultavimas. Mokytojai labai aktyviai dirba individualiai su vaikais. Visi mokytojai stebi individualią pažangą, duoda diagnostinių darbų, aiškinasi, kur yra spragų“, – sakė gimnazijos vadovė.
D. Gricienė pasidžiaugė, kad dalis abiturientų pasirenka ir inžinerines studijas, tarkime, pernai į tokią kryptį įstojo keturi dvyliktokai. 86 proc. šios gimnazijos abiturientų įstoja į universitetus ir kolegijas, gauna valstybės finansuojamas vietas.
Mokytoja Sigita: tėvai nesamdo jokių korepetitorių
Akmenės rajono Ventos gimnazijos matematikos mokytoja Sigita Sketrienė patikina: jos mokiniai matematikos nebijo.
„Ir tie plius dešimt taškų šiemet mums nieko nepakeitė. Mūsų vaikai egzaminą būtų išlaikę“, – pabrėžė pedagogė.
S. Sketrienė sutinka su savo mokyklos vadove: mokytojo patirtis – svarbu. Ji pati šį darbą dirba per 40 metų.
„Esu jau metuose. Ir jau žinau, kad dirbu tą darbą, kurį ir turėčiau dirbti. Bet kad užsidirbčiau patirtį ir užsidirbčiau vardą, tikrai teko paplušėti. Buvo laikai, kai konsultacijas vesdavau vaikams šeštadieniais. Veltui. Niekas nemokėjo.
Pamenu, kad kai atsirado valstybiniai egzaminai, taip aš jų bijojau, o mano vaikai išlaikė taip gerai. Nuo tada man buvo lengva vaikus motyvuoti mokytis matematikos. Sakydavau: mes iš mažo miestelio, bet viską galime, lygiai taip pat, kaip vaikai iš didelių miestų. Ir jie manimi pasitiki. Sakau: vaikai, reikia pasiimti matematikos modulį, nes pamokėlių mažai yra, o namie nelabai norite dirbti. Ir jie renkasi modulius, ateina į konsultacijas. Mokytojų mano vaikai nebijo“, – savo patirtimi dalijosi matematikė S. Sketrienė.
Vaikai dirba. Labai daug dirba. Labai daug darbo įdėjau ir aš.
S. Sketrienė
Pedagogė pabrėžia nuolat girianti bent menkiausią pažangą padariusius vaikus. Ir ji, ir jos mokiniai žino, kad tie pažymiai, kuriuos gauna klasėje, atitiks tą, kurį gaus per egzaminą.
„Jei gavo devynetą, žino, kad egzaminą išlaikys ne mažiau nei 80 balų. Aš tuo labai džiaugiuosi. Nebūna taip, kad gauna devynetus, o egzaminą vos vos išlaiko. Aišku, pasitaiko, kad dėl pažymio vaikai paburbuliuoja“, – šypsosi pedagogė.
Per jos darbo metus vos vienas kitas matematikos egzamino neišlaikė.
„Vaikai dirba. Labai daug dirba. Labai daug darbo įdėjau ir aš. Dabar jau – ačiū ministerijai ir direktorei – tikrai duoda valandų konsultacijoms. Ir vaikai į jas ateina, konsultuoju, tėvai nesamdo jokių korepetitorių. Jiems užtenka to, ką mokykloje gauna, pasitiki manimi“, – kalbėjo S. Sketrienė.
Kiekvienas vaikas turi taisyklių sąsiuvinį
Pedagogei labiausiai patinka, o ir atrodo itin prasminga, kai gauna penktokus ir juos moko iki pat gimnazijos baigimo. Tada nuolat jauti, ko vaikui stinga, koks mokymas jam tinkamiausias, kur reikia pasitempti.
„Pasiimu vaikus penktoje klasėje ir pradedu juos vesti, išsikeliame tikslus, ko ir kada norime pasiekti, kaip to sieksime. Kiekvienas vaikas turi savo tokį taisyklių sąsiuvinį, kuriame tie tikslai ir surašyti.
Mėgstu pasikviesti ir tėvus. Man tai labai padeda. Ypač, jei matau, kad kokia problema. Jei pamatau, kad vaikas pradėjo šlubuoti, o gali geriau, iškart pasikalbame. Bet ir be problemų pasišnekame. Iš tėvų išgirstu sau svarbių dalykų“, – vardijo mokytoja.
Per gausius darbo metus S. Sketrienė susikūrė ir galybę uždavinių, kurie padeda ir besirengiant egzaminui. Mokytoja visada pradėjusi naują temą įtraukia ankstesnės temos uždavinių, kad vaikai nepamirštų, ko taip uoliai mokėsi, kad įgūdžius gludintų nuolat.
„Laikausi griežtos taisyklės: mokinių darbus ištaisau visuomet kitai pamokai. Darau ir taip: išsprendė, parodau atsakymus, vaikai patys raudonais tušinukais išsitaiso. Tai labai svarbu, kad čia ir dabar. Iškart pamato, kur klaidų pridarė. Ir, aišku, nuolatinis kartojimas. Bandomųjų egzaminų daug pasidarome. Individualiai sprendžia, o tada atneša man – ištaisau, paaiškinu. Aišku, mums yra geriau, nes mes neturime klasių, kur 30 vaikų. Tiek turėtume – tiek dėmesio skirti negalėtume“, – kalbėjo pedagogė.
Pedagogė: tvarkelę įsivedame nuo penktos klasės, ir viskas
S. Sketrienė sako nesuprantanti, kaip galima neišlaikyti egzamino, jei lankai pamokas ir mokaisi pagal išgales.
„Namų darbais ir mes neapkrauname. Stengiamės maksimaliai išnaudoti pamoką. Tas, kuris dirba per pamoką, negali taip prastai išlaikyti egzamino, kaip kad rezultatai rodo. Tvarkelę įsivedame nuo penktos klasės, ir viskas – problemų nėra. Ir baimės nėra. Tiesiog draugiškai šnekamės“, – paaiškino pedagogė.
Bet S. Sketrienė sutinka, kad atnaujinta matematikos bendrojo ugdymo programa yra pasunkinta.
„Asmeniškai aš ne to tikėjausi. Sutinku, kad daug laiko, 30 proc., reikia skirti praktikai, bet programos yra prikrautos. Devintokus turėdama niekaip nebūčiau radusi 30 proc. pamokų eiti ir matuoti, kažką praktiškai veikti. Pirma – teorija, o ir uždavinukų reikia paspręsti. Kai kurios temos, mano akimis, nėra svarbios. Tikrai programos yra per sunkios. Aš jas palengvinčiau. O jei būtų laiko praktikai, vaikams būtų įdomiau“, – apibendrino S. Sketrienė.
Mokytoja sako, kad mokinių motyvacija, kurią atneša sėkmė, labai svarbu. Tuomet vaikų akys blizga ir jie išdidžiai supranta: ir aš moku.
„O kai nesupranta... Aš tuomet suprantu vaiką. Kaip jam jaustis, jei mokytoja kalba apie logaritmus, o tu visiškai nesupranti, kas tas logaritmas. Programos turėtų būti paprastesnės“, – kalbėjo S. Sketrienė.
Skelia klases perpus
Dar viena mokykla, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija, per kelerius metus atsispyrė nuo 16,6 balo vidurkio iki gerokai per 50 balų pernai. Ir stengiasi dar labiau pakelti rezultatus. Šiemet, kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys, A lygiu laikiusiųjų šios mokyklos abiturientų rezultatas siekė vidutiniškai 69 balus, o B lygio – 46.
„Lietuvių kalbos rezultatai visuomet buvo geri, o matematika buvo pasiklydusi. COVID-19 turėjo įtakos mūsų vaikams. Todėl pradėjome daryti bandymus – vienaip kitaip bandėme spręsti matematikos problemą. Šiandien galime pasidžiaugti, nors negalime pasakyti, kad rezultatai augs ir augs iki dangaus, nes abiturientų laidos skirtingos – rezultatai banguoja, bet pasiekimai gerėja“, – kalbėjo Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorė Sandra Palšauskienė.
Skeliame klases į dvi dalis – po penkiolika vaikų. Sukūrėme ir inžinerines klases, kur matematiką pastipriname iki šešių pamokų per savaitę.
S. Palšauskienė
Siekdama geresnių rezultatų, ugdymo įstaiga klases skelia į dvi dalis, steigia inžinerines klases, kuriose matematika griežia pirmuoju smuiku – ten vaikai turi ir daugiau matematikos pamokų, rengia dvidienes stovyklas matematikos spragoms užlopyti, siūlo daug konsultacijų vaikams.
„Skeliame klases į dvi dalis – po penkiolika vaikų. Sukūrėme ir inžinerines klases, kur matematiką pastipriname iki šešių pamokų per savaitę. Kitoms specializuotoms klasėms (verslumo, biomedicinos) duodame po penkias matematikos pamokas. Taip pat „inžinieriams“ įvedėme projektinę pamoką. Vaikai į ją eina kartą per savaitę ir atlieka savo metų projektą. Ir skaičiuoja, ir matuoja, ir fizikos dėsnius taiko. Kuria prototipą, o paskui – realų produktą.
Be to, vaikai mokosi dirbti komandoje, konsultuojasi su matematikos ir fizikos mokytojais“, – vardijo Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorė S. Palšauskienė.
Mokinius moko mokiniai
Dvejus metus gimnazija diegia ir dar vieną priemonę – mokinius veža į dvidienes stovyklas, per kurias intensyviai gludinamos matematikos, kitų dalykų žinios.
„Ten važiuojame mokytis. Nuo ankstaus vienos dienos ryto iki kitos dienos vakaro vyksta matematikos, lietuvių, anglų kalbų, fizikos pamokos. O dešimtokai, tarkime, į tokias stovyklas vyksta padirbėti su pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotimis – sprendžia uždavinius. Tai tokia pasiruošimo stovykla. Žaidimų čia mažai, orientuojamės į mokslus. Bet, žinoma, po jų būna ir žaidimų“, – pasakojo direktorė.
Į stovyklą mokyti važiuoja ne tik mokytojai, bet ir mentoriais tapę mokiniai, gerai išmanantys, tarkime, matematiką.
„Mokinys mokiniui – tai yra labai svarbus dalykas. Mentoriai mokiniai su mokytojais suderina visas užduotis. Patys viską išsisprendžia. Vieni vaikai atsakingi už matematiką, kiti – už lietuvių kalbą“, – pasakojo S. Palšauskienė.
Anot direktorės, tai, kad vaikai moko vaikus, labai pasiteisina – bendramoksliai susitelkia į komandas, o ir mažieji, patyrę vyresniųjų pamokas, vėliau prašo, kad jiems būtų leista ateityje būti mentoriais.
Matematika – labai svarbus dalykas. Ir nenorėčiau, kad būtų atsisakyta jos egzamino.
S. Palšauskienė
Gimnazija kas mėnesį rengia ir susitikimus su mokytojais, jie aptaria kiekvienos klasės rezultatus.
„Jeigu matome, kad matematikos rezultatai netenkina, kviečiame šeimas, tariamės. Tai užima daug laiko, nes kalbamės tikrai ne 15 minučių. Klausiame, kuo mes galime padėti, kaip šeima gali prisidėti, kaip komandiškai galime pasiekti, kad vaiko rezultatai gerėtų. Numatome laikotarpį, į kokias konsultacijas vaikas turi eiti“, – atskleidė S. Palšauskienė.
Ji pabrėžė, kad pasidžiaugiama kad ir mažu pasiekimu to vaiko, kuriam anksčiau niekaip nesisekė atsiplėšti nuo buvusios padėties, o dabar pasisekė, kad ir tvirtą penketą užsidirbti.
Mokytojas: nėra bendros sėkmės formulės
Tai patvirtina ir šios gimnazijos matematikos mokytojas Lukas Kuzma.
„Jei būtų bendra sėkmės formulė, visi gerai mokėtų matematiką. Mūsų mokykloje veikia tai, kad visi – tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek mokyklos valdžia, tiek tėvai – labai daug bendraujame, stengiamės dėl kiekvieno vaiko, kad jis tik geriau išmoktų, geriau išlaikytų egzaminą“, – kalbėjo pedagogas.
Jei nepakakdavo numatytų konsultacijų, pedagogai rengdavo vakarines pamokas.
„Prieš PUPP visą mėnesį ruošdavome vaikus tik šiam patikrinimui. Atsiskaitymai kiekvieną savaitę. Manau, reikia tiesiog didelio darbo ir bendradarbiavimo, grįžtamojo ryšio“, – sakė mokytojas.
Susitelkia ir į PUPP
Anot direktorės, visos kartu taikomos priemonės ir leido pasiekti aukštesnių rezultatų.
„Ir brandos egzaminų, ir PUPP rezultatai išaugo“, – pabrėžė mokyklos vadovė.
PUPP pasiekimams mokykla skiria itin didelį dėmesį. Juolab Jono Basanavičiaus gimnazijoje jauniausi mokiniai yra devintokai.
„Ne paslaptis, kad jie pas mus ateina kartais su labai gerais pažymiais, bet gimnazijoje atsiveria daug spragų ir reikia jas iškuopti ir paruošti vaiką pirmiausia PUPP, o paskui ir vėlesniems egzaminams. Tai matematikos nepaleidžiame nuo pat 9 klasės“, – patikino gimnazijos vadovė.
Apibendrindama S. Palšauskienė kalbėjo šitaip: „Matematika – labai svarbus dalykas. Ir nenorėčiau, kad būtų atsisakyta jos egzamino. Manau, kad kryptingai dirbant išlaikyti matematikos egzaminą tikrai galima. Gal reikia tik teisingos politikos, pačios mokyklos daugiau iniciatyvų pajudinti matematiką. Žinoma, programos yra pasunkintos, mokytojai tuo skundžiasi. Turbūt ne tokios jos turėtų būti. Bet atsisakyti egzamino, nemanau, kad būtų prasminga. Šaliai, kuri neturi išteklių, mokslas turėtų būti vertybė.“
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
