Fizika, elektronika, morengai, tiramisu, buritai ir jėgos treniruotės – visa tai abituriento iš Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos Vyčio Kazlausko aistros. Jis ką tik, birželį, laikė septynis egzaminus ir iš šešių gavo šimtukus. Vaikinas neslepia kadaise pagalvodavęs ir apie virtuvės meistro kelią, bet elektronika įdomiau.
Vytis šimtukus pelnė už anglų, matematiką, geografiją, biologiją, fiziką ir chemiją. O ties lietuvių kalba ir literatūra atestate šviečia 93 balai – vaikinas rinkosi rašinį rašyti pagal Vinco Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“.
„Buvau kaip daugelis Lietuvoje“, – šypsosi jis, pasirinkęs rašinį „Ar lengva būti savimi“ ir svarstęs apie Liudo Vasario išgyvenimus.
Varžėsi ir fizikos, ir chemijos, ir biologijos olimpiadose
V. Kazlauskas pernelyg nesvarsto, kaip kad apstu diskusijų viešojoje erdvėje, ar jo šimtukai tikri, ar netikri.
„Taip, tie šimtukai nėra visai tikri, padėjo pridėtiniai balai, bet rezultatai vis tiek geri. Manau, kad man labiausiai padėjo duomenų, žinių sisteminimas taip, kaip man patogu. Paprasčiau tariant, siekiau suprasti, o ne iškalti. Tiesiog susivedu duomenis taip, kaip man patogu, taip, kaip patogu atsiminti, be to, svarbu vieno dalyko žinias susieti su kitais mokslais“, – apie savo išrastus mokymosi receptus kalbėjo vaikinas.
Jis pabrėžia, kad labai svarbu ir domėtis papildomai, mat, anot jo, pasyvus domėjimasis pernelyg nenuvargina, o nauda akivaizdi. Vytis sako, kad praverčia ir mokomųjų filmukų žiūrėjimas, programavimas laisvalaikiu, nes taip ir logiką ugdaisi, kuri nepakeičiama matematikos palydovė.
„Man nuo mažens neblogai sekėsi. Bet pasiekti jau aukštų rezultatų man padėjo respublikinės, rajoninės olimpiados“, – apibendrina V. Kazlauskas.
Jo sąskaitoje – nemažai fizikos, chemijos, biologijos olimpiadų. O europiniame Jaunojo tyrėjo konkurse abiturientas įvertintas už darbą „Propolio ekstraktų poveikis agurkų miltligei“. Šiam darbui vadovavo mokytojos Dalia Bartkienė ir Elena Šišenina.
Korepetitorių neturėjo, pakako mokytojų pagalbos
Korepetitorių Vytis niekada neturėjo, bet vaikinas pabrėžė, kad jam labai padėjo gimnazijos mokytojai – tie, kurie visai klasei veda pamokas. Negailėdami patarimų jie skatino siekti daugiau.
„O vienas mokytojas – Andrius Storta – manęs net nemokė, bet labai padėjo“, – pasidalijo Vytis apie jį globojusį fiziką iš tos pačios Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos.
Abiturientas pabrėžia: pavyzdys, užkrečiantis mokytis, tarkime, šeimoje, yra labai svarbu, bet svarbu ir tai, kad perprastum prasmę, kodėl to reikia. Mat nejausdamas prasmės vargu ar norėsi nirti į mokslą.
Jis sutinka ir su bendramoksliais, kurie jaudinosi dėl ugdymo spragų, kurias sukėlė tiek nuotolinis mokymas per pandemiją, tiek atnaujintos bendrojo ugdymo programos, tiek tarpinių patikrinimų ar šiemetinių egzaminų bėdos. Tačiau, vaikino nuomone, nesklandumų nutinka kasmet, tad jis nesijuto įstumtas į itin keblią situaciją.
„Taip, ir nuotolinis mokymas, ir atnaujintos programos, ir kitokie egzaminai buvo išbandymas, bet asmeniškai aš nesijutau kaip bandomoji žiurkė. Tiesiog buvo problemų ir reikėjo su jomis gyventi. Visuomet juk kyla problemų. Manau, kad šie metai nėra išskirtiniai“, – kalbėjo vaikinas.
Studijuos Kaune, o vėliau – gal ir svetur
Gausų šimtukų derlių susikrovęs abiturientas ketina studijuoti inžineriją. Konkrečiai – jo širdis linksta prie elektronikos Kauno technologijos universitete.
Studijų svetur jis nesirinko. Vytis atviras – lėmė kelios aplinkybės. Viena jų – finansinė.
„Galvojau apie finansus, užsienyje studijuoti būtų brangiau. Antra, manau, kad užsienyje, tarkime, Nyderlanduose, kur nemažai inžinerijos studijų variantų, būtų mažiau galimybių vietos kalba nekalbantiems žmonėms“, – svarstė vaikinas.
Tiesa, bakalauro studijas baigęs Kaune, jis greičiausiai magistrantūros keliu eis užsienyje, o ir mainų programų galimybėmis norėtų pasinaudoti. Mat yra pasiryžęs išnaudoti visas prasmingas galimybes.
Aistra – suktis virtuvėje
V. Kazlauskas patikino: nors dienotvarkė, ypač artėjant egzaminams, buvo griežta, laiko pakakdavo ir poilsiui ar pomėgiams. Tarkime, vaikinas nuolat sportuoja – vaikšto į sporto salę, į jėgos treniruotes.
„Vien sėdėti kambaryje ir mokytis tikrai nėra sveika kūnui“, – sako jis.
Dar viena trakiškio aistra – ruošti maistą. Vyčio mėgstamiausiame meniu – nuo saldumynų iki aštriavalgių virtuvės.
Kai Vytis sukasi virtuvėje, gimsta morengai ar tortai, taip pat tiramisu. Jis kepa ir biskvitus bei sausainius.
„Taip, tortams ir morengams reikia kantrybės, bet tai tikrai nėra sunku“, – sako abiturientas.
Tiesa, saldumynais kitus lepinantis Vytis pats labiau mėgsta tai, kas aštru. Tad virtuvėje jis sukasi ir ruošdamas įvairiausius marinatus mėsai.
„Man patinka ir meksikietiška, ir Azijos virtuvė. Tad ruošiu tortilijas, buritus, vištieną su sezamais. Tiesiog aš pats mėgstu aštrų maistą“, – išvardijęs priduria V. Kazlauskas.
Jei reikėtų ant stalo patiekti mėgstamą patiekalą ypatingam žmogui, Vytis sako, kad ruoštų rameną.
Svajoja apie NASA
Virtuvės aistrą vaikinas paveldėjo iš mamos, mat ji nuolat ruošdavo įvairius patiekalus. Ar ši aistra galėtų tapti jo profesiniu pasirinkimu? Vytis neslepia praeityje galvojęs, gal maisto ruošimas galėtų tapti ir profesija. Bet inžinerija, šypsosi jis, traukia kur kas labiau.
Vytis norėtų dirbti su kosmoso agentūromis. Būsimam elektronikos studentui NASA bent kol kas atrodo mažiau pasiekiama, tačiau jis tikisi patekti bent jau į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos mokymus.
„Manau, kad bandysiu to siekti. O šiaip bet kokiu atveju dirbčiau su išmaniųjų elektronikos sistemų projektavimu. Pamatysim, kur mane gyvenimo takai nuves“, – šypsodamasis atsakė V. Kazlauskas.
Vaikinas darsyk nusišypso sakydamas, kad iš esmės apie tokį pat kelią jis svajojo nuo pat vaikystės. Tad svajonės pildosi.
Mokytojas: Vytis – komandos žmogus
Fizikos mokytojas Andrius Storta, nors ir nemokė Vyčio klasės, su mokiniu susipažino tuomet, kai jis, būdamas dešimtokas, buvo atrinktas į Lietuvos fizikos olimpiadą. O joje dalyvavo ir A. Stortos mokinys. Tiesa, apie Vytį pedagogas žinojo ir iki tol, mat gabus Trakų gimnazijos vaikas daug kur dalyvaudavo.
„Tada Alytuje vykusioje olimpiadoje visi puikiai pasirodėme, Vytis susibičiuliavo su mano parengtu mokiniu. Taip ir prasidėjo mūsų pažintis“, – pasakojo A. Storta.
Pedagogui įsiminė ir ta olimpiada, kurioje dalyvavo ir du jo mokiniai, ir Vytis. Tuomet jų komanda buvo pripažinta draugiškiausia varžovams, mat trakiškiai apgynė vieną dalyvę, kuriai grėsė prarasti taškų.
„Tuomet mūsų komanda buvo už teisybę. Taip ir sulipome. Vytis – komandos žmogus, sąžiningas žmogus, norintis siekti, daryti, smalsus“, – apibūdino pedagogas.
A. Stortos komanda, kurioje buvo ir V. Kazlauskas, dalyvavo ir Europos kosminių tyrimų centro projekte „CanSat“ – kūrė miniatiūrinius palydovus.
A. Storta viliasi, kad Vyčiui pavyks sudalyvauti NASA stažuotėje ir taip įgyvendinti savo svajonę, o užsimezgusi bendrystė su gabiu mokiniu nenutrūks. Išleistuvių proga mokytojas mokiniui įteikė dovanų, kurias puošė herbas Vytis.
„Linkiu jam tapti elektronikos inžinieriumi, kuris nepamiršta ir maisto pasiruošti“, – šypsojosi fizikos mokytojas, ragavęs Vyčio pagamintų skanėstų.
