Dalį lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų penktadienio pavakarę sutrikdė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) įrašas socialiniame tinkle. Pedagogai sako, kad, iki valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino likus vos pusantros savaitės, sužinojo, jog viena egzamino užduotis keičiasi. Aiškėja, kad NŠA egzamino apraše visą laiką buvo parašyta tiksliai, o pedagogus klaidino mokymus vedę tos pačios NŠA samdyti lektoriai. Agentūra penktadienio vakarą pakeitė savo ankstesnį sprendimą, tad egzamino užduotis bus tokia, kokios tikėjosi mokytojai ir kokia buvo per bandomąjį egzaminą.
Penktadienio vakarą NŠA, pamačiusi, kokių reakcijų sukėlė ankstesnė žinutė, pakeitė tvarką – taip, kaip ją iki šiol ir suprato daug lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.
Penktadienio vakarą į situaciją sureagavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Ji sakė, kad labai rimtai kalbėsies su NŠA direktoriumi.
„Mes su komanda į tai reagavome nedelsdami – noriu patikinti ir nuraminti visą švietimo bendruomenę, kad egzamino struktūra lieka tokia pati, kokia buvo bandomojo patikrinimo metu“, – paskelbė ministrė.
Žinutė socialiniame tinkle sutrikdė mokytojus
LRT.lt penktadienį anksčiau rašė, kas supykdė lituanistus.
Per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientų laukia dvi užduotys, iš kurių teks rinktis. Pirmoji – interpretacija, prie kurios bus pateikiamas vienas tekstas iš privalomų programos grožinių kūrinių sąrašo ir vienas ugdymo proceso metu nenagrinėtas kūrinio tekstas.
Antroji – probleminio klausimo svarstymo užduotis. Kaip penktadienį paskelbė NŠA, prie jos „bus pateikti abu ugdymo procese nenagrinėti tekstai“.
Būtent tai sutrikdė mokytojus, mat per mokymus, kuriuos rengė NŠA, anot jų, buvo sakoma, kad vienas iš probleminio klausimo svarstymo tekstų bus iš mokiniams žinomų, per pamokas nagrinėtų autorių tekstų.
„Svarbu pastebėti, kad egzamino užduotis bus rengiama griežtai laikantis užduočių apraše numatytų reikalavimų“, – savo įraše pridūrė NŠA.
Netrukus socialiniame tinkle pasipylė mokytojų pasipiktinimų.
„Trejus metus buvo sakoma, kad bus galima remtis privalomu autoriumi, kad tai, ko mokomasi per pamoką, galės padėti per egzaminą. Taip kalbėta per programos ir egzaminų atnaujinimo svarstymus, taip kalbėta per mokymus. Tai ramino ir mokytojus, ir mokinius, nes davė pamatą nekontroliuojamame chaose.
Ne, pasirodo, elementariai ciniškai meluota.
Viskas pagal įprastą tvarką: viena kalbam, kita darom, ir penktadienio vakare, pačiu geriausiu laiku bjaurioms naujienoms išsakyti, paleidžiame tokią žinutę.
Likus porai savaičių iki egzamino keičiami egzamino susitarimai, idiotiškai išsisukinėjant, kad tai buvo apraše parašyta“, – tokiu įrašu pasidalijo Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis.
Jam pritarė ir kiti mokytojai. Jie pasakojo per mokymus nuolat girdėję, kad vienas iš tekstų – tiek interpretacijos, tiek probleminio klausimo užduotyje – pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu būsiąs iš privalomų autorių, kuriuos mokiniai nagrinėja per pamokas. Taip buvo ir per bandomąjį egzaminą.
Ir NŠA svetainėje galima rasti mokymų klausimų ir atsakymų lentelę, kur matyti atsakymas į klausimą dėl probleminio klausimo svarstymo. Rašoma, kad pereinamuoju laikotarpiu (2025–2026 mokslo metais) brandos egzamino užduotyje bus pateikiamas vienas literatūros tekstas (fragmentas) iš privalomų kūrinių.
Tiesa, kai kurie LRT.lt kalbinti mokytojai pripažino, kad pačiame egzamino apraše išties pabrėžiama, kad abu tekstai būsią nežinomi.
„Apraše buvo aiškiai parašyta, kad abu tekstai bus nenagrinėti“, – sakė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lituanistė Regina Dilienė.
Vėliau penktadienį agentūra priėmė sprendimą, kad užduotis bus tokia, kaip per mokymus buvo sakoma mokytojams, t.y. abiturientai galės tie rašydami interpretaciją, tiek probleminio klausimo svarstymą remtis vienu autoriumi iš privalomų, tad jų nagrinėtu, sąrašo.
NŠA direktoriaus paaiškinimas
NŠA vadovas Simonas Šabanovas penktadienį vakare, nuvilnijus pasipiktinimui, taip paaiškino situacijos priežastis ir sprendimą: „Suprantu, kad kiekviena diena iki egzamino yra svarbi, suprantu mokinių ir mokytojų lūkesčius besirengiant šiam svarbiam egzaminui. Todėl atsižvelgdamas į tai, kokią reakciją sukėlė paskelbta žinutė, noriu informuoti apie priimtą sprendimą palikti tokią pačią lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduoties struktūrą kaip buvo bandomojoje užduotyje.
Tiek prie išplėstinio (A), tiek prie bendrojo (B) kursų egzaminų užduočių bus pateikti grožiniai tekstai: ir prie probleminio klausimo svarstymo užduoties, ir prie interpretacijos užduoties bus pateikiamas vienas tekstas iš privalomų grožinių kūrinių sąrašo, kitas – ugdymo procese nenagrinėto kūrinio tekstas.
Per šiuos mokslo metus lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai gavo daug informacijos, kurioje buvo remiamasi Nacionalinės švietimo agentūros medžiaga. Prisiimu atsakomybę ir atsiprašau, jei skirtingais kanalais teikiamoje medžiagoje pasitaikė prieštaringos informacijos, kuri lėmė skirtingus lūkesčius dėl egzamino struktūros.
Ruošiant visų egzaminų užduotis rengėjai ir recenzentai supranta savo atsakomybę, suvokia, kokie svarbūs yra šie metai ir, kad šių metų brandos egzaminų sesija yra pereinamojo laikotarpio sesija. Todėl noriu patikinti, kad dedamos visos pastangos sudaryti sąlygas mokiniams maksimaliai pademonstruoti savo gebėjimus.”
Ministrė rimtai kalbėsis su direktoriumi
Penktadienio vakarą į situaciją sureagavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė: „Labai apmaudu ir netoleruotina, kad, likus vos savaitei iki lietuvių kalbos brandos egzamino, abiturientus ir mokytojus iš Nacionalinės švietimo agentūros pasiekė tokia prieštaringa žinia dėl egzamino struktūros.
Mes su komanda į tai reagavome nedelsdami – noriu patikinti ir nuraminti visą švietimo bendruomenę, kad egzamino struktūra lieka tokia pati, kokia buvo bandomojo patikrinimo metu.
NŠA privalo užtikrinti, kad teisinga informacija nedelsiant pasiektų visas mokyklas.
Aiškinsimės šio didelio nesusipratimo priežastis ir su direktoriumi labai rimtai kalbėsimės, kad tokie atvejai jokiu būdu nesikartotų.”
Antra lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino dalis vyks birželio 4 d. Egzamino neišlaikiusieji arba negalėję jo laikyti dėl pateisinamų priežasčių galės tai padaryti pakartotinės sesijos metu liepos 11 d.
Privalomų kūrinių sąrašai
Privalomų grožinių kūrinių sąrašas išplėstiniu kursu besimokantiems kandidatams:
• Apšvieta: K. Donelaitis, „Metai“, J. V. Gėtė, „Faustas“ (ištraukos);
• Romantizmas: A. Mickevičius, pasirinkti eilėraščiai ar pasirinktos poemos (dramos) ištraukos; A. Baranauskas, „Anykščių šilelis“; Maironis, pasirinkti eilėraščiai;
• Modernizmas: V. Mykolaitis-Putinas, „Altorių šešėly“ ir pasirinkti eilėraščiai; J. Savickis, pasirinktos novelės;
• XX a. vidurio katastrofų literatūra. B. Sruoga, „Dievų miškas“;
• Modernizmas. XX a. antroji pusė. A. Škėma, „Balta drobulė“.
Privalomų grožinių kūrinių sąrašas bendruoju kursu besimokantiems kandidatams:
• Apšvieta: K. Donelaitis, „Metai“ (ištraukos);
• Romantizmas: A. Baranauskas, „Anykščių šilelis“, Maironis, pasirinkti eilėraščiai;
• Modernizmas: V. Mykolaitis-Putinas, „Altorių šešėly“ ir pasirinkti eilėraščiai;
• XX a. vidurio katastrofų literatūra: B. Sruoga, „Dievų miškas“.
