Akis daug metų badantis dalykas – tautinių mažumų mokyklų pradinukai turi trimis lietuvių kalbos pamokomis mažiau nei tie bendraamžiai, kurie mokosi ugdymo įstaigose lietuvių kalba. Dar neseniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarstė planą suvienodinti pamokų skaičių, tačiau jo atsisakyta, tad tautinių mažumų mokyklose mažieji ir toliau turės 4–5 lietuvių kalbos pamokas per savaitę, o ugdymo įstaigose, kur dėstoma lietuvių kalba, – 7–8.
Kaip pabrėžia specialistai, jei lenkų ar rusų kalba besimokantys vaikai, be pamokų, neturi kitokių galimybių, tarkime, šeimoje, gludinti valstybinės kalbos įgūdžių, veriasi didelės spragos – vaikų pasiekimai prastesni, o baigiamieji egzaminai daliai tiesiog neįveikiami. Na, o ateityje daliai jų neatsiveria aukštųjų mokyklų durys.
„Tikėtina, kad iš tautinių mažumų vaikų atimame visateisį gyvenimą valstybėje, kurioje jie yra gimę. Turime bėdą, kurią privalome spręsti“, – taip padėtį, kada dalis Lietuvos vaikų nepakankamai išmoksta valstybinę kalbą, apibūdino Europos Komisijos Europos mokyklų inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė. Ji pabrėžė, kad ši bėda tęsiasi jau daug metų.
Apie tai kalba ir švietimo ministrė, tiesa, šią savaitę tvirtindama bendruosius ugdymo planus kitiems ir dar kitiems mokslo metams lietuvių kalbos pamokų skaičių ji paliko tokį pat, koks buvo.
Pirminiame projekte buvo kitokie skaičiai
„Problema yra ir ji akivaizdi“, – neseniai per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Pasak jos, kritinis dalykas yra lietuvių kalbos pamokų skaičius pradinėse klasėse.
„Kai skirtumas yra trys [savaitinės] pamokos nuo pat pirmos klasės, t. y. tautinių mažumų mokiniai mokosi trimis pamokomis mažiau kasmet nei lietuviakalbiai, tada, nesudėjus tinkamų pagrindų, aukštesnėse klasėse žinių skirtumas tik didėja“, – pabrėžė ŠMSM atstovė.
Ir tai turėtų būti ne rekomendacija, o sprendimai, kurie sudarytų sąlygas tokiam mokymuisi. Negalima leisti, kad vaikas, gimęs Lietuvoje, negalėtų išmokti valstybinės kalbos.
D. Jakavonytė-Staškuvienė
Šiemet vasarį ŠMSM buvo parengusi projektą, pagal kurį visi pradinukai, nepriklausomai nuo ugdymo kalbos, turėtų turėti vienodą skaičių lietuvių kalbos pamokų. Tačiau galiausiai tokio plano buvo atsisakyta ir ministrė patvirtino ugdymo planą, pagal kurį kitais ir dar kitais mokslo metais tautinių mažumų pradinukai, kaip ir iki šiol, turės po 4–5 pamokas, priklausomai nuo klasės. O gimtosios kalbos pamokų bus septynios per savaitę.
Kaip LRT.lt paaiškino ŠMSM, pirminio pasiūlymo suvienodinti lietuvių kalbos pamokų skaičių buvo atsisakyta, nes, „nepakeitus higienos normoje nustatyto maksimalaus leistino pamokų skaičiaus, pamokų padidinimas lietuvių kalbai ir literatūrai yra galimas tik sumažinant pamokų skaičių bet kokiam kitam mokomajam dalykui“.
„Pirminiame siūlyme pamokų padidinimas buvo pasiūlytas atsisakant šokio ar teatro pamokų bei mažinant muzikos pamokų skaičių. Tokiam siūlymui nebuvo pritarta, nes visos pamokos vienodai svarbios, taip pat šokis ir kiti menai“, – aiškinama ministerijos atsakyme raštu.
Problema yra ir ji akivaizdi.
J. Navickaitė
ŠMSM parengė kreipimąsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) su prašymu koreguoti dabar galiojančias higienos normas ir leisti didžiausią galimą pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams padidinti nuo 30-ies iki 31–32. Tai, kaip sako ministerijos atstovai, leistų tautinių mažumų vaikams mokytis daugiau lietuvių kalbos, dėl to neaukojant kitų dėstomųjų dalykų.
„Jeigu SAM nesutiks pakeisti higienos normos, ieškosime visoms pusėms priimtino sprendimo, kokio dalyko pamokų būtų atsisakyta, didinant pamokas lietuvių kalbai ir literatūrai. Šio klausimo sprendimui bus pasitelkta ir šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrės buriama patariamoji darbo grupė tautinių mažumų švietimo klausimams“, – taip paaiškino ŠMSM.
Rezultatai reikšmingai skiriasi
Kaip neseniai yra sakiusi ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, lietuvių kalbos ir literatūros nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) rezultatai parodė, kad tautinių mažumų mokyklose pasiekimai tiek ketvirtoje, tiek aštuntoje klasėje yra „kiek mažesni tautinių mažumų mokyklose“.
„Pagal rezultatus matome, kad mokiniai, kurie mokosi lenkų kalba, pasiekė geresnių rezultatų nei tie mokiniai, kurie mokosi rusų arba baltarusių kalbomis. Iš maksimaliai galimų surinkti 40 taškų lenkų kalba besimokantys aštuntokai surinko beveik 25 taškus, rusų kalba – 23, baltarusių – 21. O besimokiusieji lietuvių kalba surinko beveik 31 tašką“, – rezultatus apibendrino ministrė.
Patikrinimų rezultatai rodo, kad turime kalbėti ne tik dėl prastų lietuvių kalbos rezultatų mokyklose tautinių mažumų kalba, bet turime kalbėti apie lietuvių kalbos stiprinimą žemesnėse klasėse“, – ŠMK posėdyje kalbėjo ministrė.
Tuomet, prieš tris savaites, ministrė sakė, kad bus siekiama padidinti pradinėse klasėse lietuvių kalbos pamokų skaičių dviem pamokomis per savaitę, tuomet šis skaičius susilygintų su gimtosios kalbos pamokų skaičiumi. Tiesa, kada tai nutiks, nežinia.
„Nuo kitų metų pamokų skaičius nesikeis, nes tokiu atveju arba didėtų krūvis mokiniams, arba reikėtų atsisakyti kitų pamokų“, – jau dabar komentuoja ministerija.
ŠMSM atstovai pabrėžia, kad ir toliau paliekama galimybė pačiai mokyklai mažinti Bendruosiuose ugdymo planuose tautinių mažumų gimtajai kalbai ir literatūrai mokytis skirtų metinių pamokų skaičių, jas perskirstant lietuvių kalbos ir literatūros dalykui, o vidurinio ugdymo programoje – mokinio pasirinktiems individualaus mokymo plano dalykams mokytis.
Atskleidė skirtumus
ŠMSM pateikė ir daugiau statistikos. Tarkime, 2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) pagrindinės sesijos rezultatai atskleidė, kad 20,4 proc. tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE (palyginimui: neišlaikė 6,7 proc. kandidatų, baigusių mokyklas lietuvių mokomąja kalba). Aukštesnįjį lygį pasiekė (surinko 86–99 taškus) 3,9 proc. laikiusiųjų (tarp kandidatų, kurie mokėsi lietuvių kalba, šis rodiklis siekė 13,5 proc.). Taškų vidurkis taip pat reikšmingai skyrėsi: tautinių mažumų mokyklų abiturientai pasiekė 43,7 taško vidurkį, o lietuviškai besimokiusieji surinko vidutiniškai 56,7 taško.
Kaip rodo ŠMSM duomenys, tautinių mažumų kalbomis besimokančių mokinių kitų dalykų rezultatai taip pat žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Matematikos VBE neišlaikė 9,2 proc. lietuvių kalba besimokančių mokinių ir 13 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių mokinių. Informacinių technologijų VBE neišlaikiusiųjų skirtumas didesnis – beveik 10 proc. ir 15 proc., biologijos VBE – daugiau nei 4 proc. ir 10,5 proc. Kitų egzaminų rezultatai taip pat skiriasi.
Specialistė: atimame visateisį gyvenimą
Europos Komisijos Europos mokyklų inspektorė D. Jakavonytė-Staškuvienė mano, kad nesudarydami tinkamų sąlygų išmokti valstybinę kalbą skriaudžiame savo vaikus. Specialistė sako, kad jei tos kelios lietuvių kalbos pamokos būtų pridėtos, šiandienos sąlygomis jau būtų pažanga, tačiau ji mano, kad derėtų laikytis griežtesnės pozicijos, mat vargu ar kelios papildomos pamokos padės išmokti valstybinę kalbą pakankamai, tad derėtų bent pusę ugdymo organizuoti valstybine kalba.
„Tai daugelio metų problema. Objektyviai žvelgiant, turėtų būti imamas kalbų blokas ir dalijama perpus (po lygiai valstybinės ir gimtosios kalbos pamokų, – red. past.). Dar objektyviau žiūrint, turėtų būti visas ugdymo procesas dalijamas per pusę į dvi kalbas, jei norime, kad vaikai tikrai kalbėtų valstybės, kurioje gyvena, kalba. Tai daro visos šalys. O tokios sąlygos, kokias turime mes, yra unikalios, išskirtinai taikomos tik Lietuvoje“, – sakė D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Pasak ekspertės, pusė pamokų turėtų būti dėstoma lietuviškai, kita pusė – gimtąja kalba. Tarkime, iš penkių matematikos pamokų dvi ar trys turėtų vykti lietuvių kalba. Tuomet, anot pašnekovės, vaikas deramai išmoktų abi kalbas, kurios jam itin svarbios, – gimtąją ir valstybinę.
„Ir tai turėtų būti ne rekomendacija, o sprendimai, kurie sudarytų sąlygas tokiam mokymuisi. Negalima leisti, kad vaikas, gimęs Lietuvoje, negalėtų išmokti valstybinės kalbos. Tai tikrai išmokstama, jei tik sudaromos sąlygos. Bet jei nueini į mokyklą ir visi užrašai rusų arba lenkų kalba, o lietuvių kalbos beveik nėra, tada jos ir neišmoksta, nors gyvena Lietuvoje“, – sakė D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Ji pabrėžė, kad mes Lietuvoje turime daug gerų pavyzdžių, tarkime, Vilniaus miesto mokyklose mokiniai dažnai gerai išmoksta lietuvių kalbą, ugdymo įstaigos skiria daug papildomų valandų.
„Kitas dalykas – nuo pat ikimokyklinio ugdymo visas fizinis aktyvumas turėtų būti organizuojamas lietuvių kalba. Vaikai girdi visas sąvokas lietuviškai ir taip mokosi. Tai mačiau Šveicarijoje – 3–5 metų vaikai, o fizinio ugdymo mokytojas dirba pagal principą „kalbu ir darau“ – ką daro, tą pasako žodžiais.
Vaikai labai imlūs kalboms, labai greitai, po pusmečio, pradeda kalbėti kita kalba“, – kalbėjo D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Europos Komisijos Europos mokyklų inspektorė pabrėžė, kad imantis pertvarkų šioje srityje reikėtų deramai komunikuoti, kad pokyčiai nebūtų priimami su baime, kad jie būtų suprantami kaip pozityvūs.
D. Jakavonytė-Staškuvienė nesiūlo imtis kardinalių sprendimų – išvis atsisakyti tautinių mažumų mokyklų, tačiau užtikrinti, kad lietuviškai būtų mokomasi 50 proc. laiko, pasak jos, privalu.
Be to, ekspertė tikra, kad daug ko galima išmokti ir iš tarptautinių mokyklų, veikiančių Lietuvoje.
