Tyrimai, specialistų konsultacijos, o aiškaus atsakymo, kodėl savijauta negerėja, vis dar nėra – tokioje situacijoje atsidūrę žmonės neretai ima ieškoti paaiškinimų socialinių tinklų grupėse, klausia dirbtinio intelekto ar išbando pažįstamų ir nepažįstamų rekomenduojamus preparatus, rašoma „Vilnelės klinikų“ pranešime žiniasklaidai.
Vidaus ligų gydytoja Jūratė Balčiūnaitė savo praktikoje mato, kaip noras pagaliau suprasti negalavimų priežastį gali įtraukti į prieštaringų patarimų ir nepagrįstų pažadų ratą. Gydytoja paaiškina, kada papildomos nuomonės paieška yra prasminga ir kodėl svarbu turėti aiškią tolesnių tyrimų bei konsultacijų kryptį.
Atsakymų paieškos užtrunka
Kaip pastebi J. Balčiūnaitė, aiškumo ir vilties žmonės ieško ir tada, kai pagrindinė diagnozė žinoma, bet gydymas užtrunka ar neduoda tokio rezultato, kokio norėtųsi. Praktikoje yra pasitaikę itin skirtingų atvejų – pacientų, kurie agresyvias onkologines ligas bandė gydyti žolelėmis, papildais, taip pat badavimu, kreipėsi į užkalbėtojus ar ekstrasensus. Vienas kasos vėžiu sergantis pacientas buvo įsitikinęs, kad jam padės internetu už keliasdešimt eurų įsigytas magnetinis kilimėlis kojoms, kitas sunkia liga sergantis žmogus iš užsienio už dideles sumas siuntėsi įvairius papildus.
Pasak J. Balčiūnaitės, į tokius pasirinkimus lengva žiūrėti tik kaip į neracionalų elgesį, tačiau žmogui, kuris ilgai negirdi aiškaus atsakymo arba mato, kad liga progresuoja, noras išbandyti kiekvieną galimybę gali būti labai stiprus. Ypač paveikios tampa kitų žmonių istorijos: jei draugas ar pažįstamas pasakoja, kad jam padėjo tam tikras metodas, atsiranda viltis, kad tas pats kelias suveiks ir kitam.
„Tarsi konkretu, ką vartoti, kur kreiptis, kaip viskas vystėsi. Yra aiškumas, kuris pacientui yra be galo svarbus. Visgi diagnostika ir gydymas yra nuoseklus procesas, reikalaujantis laiko ir kantrybės. Mes visuomet norime atsakymų čia ir dabar, tačiau svarbu pasirinkti kelią ir juo nuosekliai eiti“, – sako gydytoja.
Kai savigyda pradeda trukdyti gydymui
Pasak J. Balčiūnaitės, aktyviai domėtis savo sveikata, ieškoti papildomos nuomonės ar klausti apie kitus gydymo būdus savaime nėra problema. Rizika atsiranda tada, kai žmogus dėl alternatyvių pažadų nustoja vartoti gydytojo paskirtus vaistus, ignoruoja rekomendacijas ar gydymą, kurio veiksmingumas patvirtintas moksliniais įrodymais, pakeičia moksliškai nepagrįstais metodais. J. Balčiūnaitė sako, kad tokiais atvejais pacientai kartais sugrįžta ligai jau pažengus, kai gydymas tampa gerokai sudėtingesnis.
Atsargumo reikia ir renkantis natūralius ar be recepto parduodamus preparatus. Pasak gydytojos, vien tai, kad priemonė vadinama natūralia, nereiškia, kad ji yra saugi kiekvienam. Perteklinis papildų vartojimas gali apsunkinti kepenų ar inkstų veiklą, sukelti virškinimo sistemos sutrikimų, o kai kurios medžiagos gali sąveikauti su jau vartojamais vaistais.
Prie šios informacijos gausos dabar prisidėjo ir dirbtinis intelektas (DI). J. Balčiūnaitė sako vis dažniau susidurianti su pacientais, kurie į konsultaciją ateina ne tik su DI pasiūlyta „diagnoze“, bet ir prašo jo rekomenduoto gydymo. Gydytojos vertinimu, tokie įrankiai gali pateikti bendro pobūdžio informaciją, tačiau jie neįvertina konkretaus žmogaus būklės taip, kaip gydytojas, kuris mato pacientą, jo tyrimus, ligos istoriją ir gali atlikti diferencinę diagnostiką.
Informacijos perteklius kartais sukuria ir priešingą problemą: žmogus pradeda matyti sunkios ligos požymius kiekviename simptome. Vidaus ligų gydytoja pastebi, kad perskaitę daugybę skirtingų šaltinių pacientai kartais atvyksta įsitikinę, jog serga sunkia ar net mirtina liga, nes aprašymuose atpažįsta savo simptomus. Tai gali stiprinti nerimą, baimę ir emocinį išsekimą, sukelti nemigą, trikdyti kasdienį gyvenimą.
Svarbu ne nustoti ieškoti, o neprarasti krypties
Papildoma specialisto nuomonė, naujas tyrimas ar konsultacija užsienyje gali būti visiškai pagrįstas žingsnis. J. Balčiūnaitė pabrėžia, kad medicina nuolat juda į priekį, o kai kuriose šalyse tam tikri diagnostikos ar gydymo metodai gali būti prieinami anksčiau nei Lietuvoje. Tačiau didžiausią vertę tokia paieška turi tada, kai ji yra tikslinga ir paremta gydytojo rekomendacija.
Kai negalavimų priežastis ilgai lieka neaiški, žmogui natūralu toliau ieškoti atsakymų. Kartais pacientai mano, kad problema yra tai, jog dar nerado tinkamo specialisto ar tinkamo tyrimo, tačiau viena konsultacija, vienas tyrimas ar vienas pažadas po kito nebūtinai priartina prie atsakymo. Gydytojos teigimu, svarbiausia nepasiklysti informacijos gausoje ir išlaikyti nuoseklią diagnostikos kryptį.
„Svarbu nesiblaškyti toje informacijos gausoje, o kreiptis į patikimą specialistą, su juo bendradarbiauti ir pasitikėti. Tai yra kryptingo diagnostikos proceso startas“, – komentuoja J. Balčiūnaitė.
Kitaip tariant, kai atsakymo ilgai nėra, sprendimas nėra nustoti jo ieškoti. Daug svarbiau, kad paieška nevirstų atsitiktinių metodų, preparatų išbandymo ir nuomonių grandine, o išliktų nuoseklus procesas, kuriame gydytojas padėtų nuspręsti, kokių tyrimų, konsultacijų ar kitų žingsnių konkrečiam žmogui iš tiesų reikia, ką jų rezultatai galėtų parodyti, ir kaip tai paveiktų tolesnį gydymą.
