Revoliucinis genetinis testas gali padėti milijonams krūties vėžiu sergančių moterų išvengti chemoterapijos. Tarptautinio klinikinio tyrimo rezultatai rodo, kad šis metodas gali iš esmės pakeisti krūties vėžio gydymo rekomendacijas visame pasaulyje, skelbia portalas „The Guardian“.
Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga pasaulyje. Įprastai gydymas prasideda chirurginiu naviko pašalinimu, o vėliau dažnai skiriama chemoterapija, jei gydytojai mano, kad liga gali atsinaujinti.
Tačiau chemoterapija dažnai sukelia sunkių šalutinių poveikių – plaukų slinkimą, pykinimą, odos bėrimus, nemigą, nuovargį. Kai kurioms pacientėms gali pasireikšti ilgalaikės pasekmės, tokios kaip nevaisingumas, pažintinių funkcijų sutrikimai ar ankstyva menopauzė.
Iki šiol pacientės turėjo nedaug pasirinkimo galimybių. Dabar mokslininkai sukūrė testą, kuris leidžia nustatyti, kurioms pacientėms chemoterapija iš tiesų reikalinga, o kurioms jos galima saugiai atsisakyti. Tai svarbus žingsnis personalizuotos medicinos link, kai gydymas pritaikomas pagal individualias naviko biologines savybes.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 4 000 pacienčių
OPTIMA tyrimui, kuriam vadovavo University College London mokslininkai, buvo atrinktos daugiau nei 4 000 naujai diagnozuotų krūties vėžio pacienčių iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Tailando.
Tyrimas parodė, kad pacientės, kurių genominiame teste nustatytas mažas ligos atsinaujinimo rizikos balas, gali būti saugiai gydomos vien hormonų terapija, atsisakant chemoterapijos.
Viena tyrimo dalyvė pasakojo, kad galimybė išvengti chemoterapijos jai buvo tarsi „Kalėdų dovana“. Praėjus devyneriems metams po diagnozės ji yra sveika, aktyvi ir gyvena visavertį gyvenimą.
Kaip veikia testas?
Testas analizuoja 50 genų aktyvumą naviko audinyje. Remiantis rezultatais nustatomas naviko molekulinis tipas ir apskaičiuojama tikimybė, kad vėžys per artimiausius dešimt metų atsinaujins.
Tai padeda gydytojams priimti labiau pagrįstą sprendimą, ar chemoterapija konkrečiam pacientui suteiks papildomos naudos.
Rezultatai beveik nesiskyrė
Tyrime dalyvavo 4 429 pacientės, vyresnės nei 40 metų, sergančios hormonams jautriu krūties vėžiu. Ši forma sudaro apie 80 proc. visų krūties vėžio atvejų pasaulyje.
Pacientės buvo suskirstyti į dvi grupes:
- Pirmoji grupė gavo standartinį gydymą – chemoterapiją ir hormonų terapiją.
- Antrojoje grupėje gydymas buvo parenkamas pagal genominio testo rezultatus.
Pacientės, kurių rizikos balas buvo aukštas, gavo chemoterapiją ir hormonų terapiją. Turinčioms mažą riziką buvo skiriama tik hormonų terapija.
Po penkerių metų paaiškėjo, kad rezultatai buvo beveik identiški:
- 95 proc. pacienčių, gavusių chemoterapiją ir hormonų terapiją, nepatyrė ligos atsinaujinimo.
- 94 proc. pacienčių, kurioms chemoterapija nebuvo taikyta, taip pat nesulaukė ligos atkryčio.
Tai rodo, kad pacientėms, kurių testo rezultatai rodo mažą riziką, chemoterapija suteikia labai mažai arba visai nesuteikia papildomos naudos, todėl jos galima saugiai atsisakyti.
Žingsnis link personalizuotos medicinos
Pagrindinis tyrimo vadovas profesorius Rob Stein pabrėžė, kad šis tyrimas sprendžia vieną svarbiausių krūties vėžio gydymo problemų – kaip tiksliai nustatyti, kam chemoterapija iš tiesų reikalinga.
Pasak jo, gydymo sprendimai vis dažniau grindžiami ne vien tradiciniais klinikiniais rodikliais, bet ir naviko biologija. Tai leidžia sumažinti nereikalingą gydymą ir apsaugoti pacientes nuo sunkių fizinių bei emocinių chemoterapijos pasekmių.
