Kasmet Lietuvoje keturiems šimtams moterų diagnozuojamas kiaušidžių vėžys, daugiau nei pusė jų miršta. Anot medikų, taip yra todėl, kad liga nustatoma vėlyvoje stadijoje, o kompensuojamieji vaistai, stabdantys atkrytį, skiriami tik pusei pacienčių.
58-erių šiaulietė Adelė kiaušidžių vėžio diagnozę išgirdo po profilaktinės patikros, kai krūtinės ląstą peršvietęs medikas pastebėjo pakitimų plaučiuose. Taip nutinka dažnai moteriai, nes ši liga neturi jokių simptomų, o priežastys iki šiol nežinomos, nustatoma 3–4 stadijos, kai pažeidimai jau būna išplitę į kitus organus.
„Man onkologas pasakė, kad jei būtumėte skandinavė, jums jau priklausytų biologinių taikinių terapija, o Lietuvoje ji nėra [plačiai] taikoma, todėl lieka tik chemoterapija“, – kalba šiaulietė.
Kasmet kiaušidžių vėžys diagnozuojamas 400 moterų, tačiau tik pusei jų taikoma biologinių taikinių terapija – šiuolaikinis gydymas, kai vaistai atpažįsta ir atakuoja tik pažeistas ląsteles. Tačiau šis gydymas kompensuojamos tik paveldėjusioms geną, lemiantį vėžinius susirgimus.
„Mes labai personalizuojame kiekvieną gydymą ir taip taupome, nes nereikia taikyti to griozdiško, toksiško ir labai sunkiai toleruojamo gydymo, kad pratęstume jam gyvenimą“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas.
Šiaulietei Adelei per 4 metus liga atsinaujino du kartus – vienintelis gydymas jai, neturinčiai genų mutacijų, – operacija ir chemoterapija, kuri dabar sunkiai gali būti taikoma, nes organizmas neatsigauna po gydymo.
„Sužinojusi, kad šiuo metu taikinių terapija netaikoma, jei neturi to geno, tai man kaip medikei, kuri atidavusi 38 metus medicinai, kuri gelbėjo gyvybes, mano ligos atveju užtrenkiamos durys“, – teigia pašnekovė.
„Efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Lietuvoje kiaušidžių vėžio bendras išgyvenamumas per 5 metus yra apie 40 proc. – labai mažas. Sergamumui negalime daryti įtakos, nes priežastys nežinomos ir labai slapta eiga. Tai kalbant apie mirtingumą, rodikliai labai aukšti – dvigubai didesni nei pasaulyje – tai jau rodo, kaip mes negebame savalaikiai gydyti“, – sako Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.
Šiuo metu vaistas, galintis padėti visoms susirgusioms moterims, įtrauktas į rezervinių vaistų sąrašą.
„Gydymas, jei perkama savomis lėšomis, kainuoja tūkstančius. Yra moterų, kurios perka, bet didžioji dalis gydosi tuo, kas prieinama. Svarbu suprasti, kad tai nėra išskirtinis atvejis vienai kiaušidžių vėžio rūšiai. Tai taisyklė – atsiranda naujas inovatyvus gydymas, pasaulyje prieinamas, o pas mus vėluoja keletą metų“, – kalba Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad šiuo metu gydymas kompensuojamas ne visoms moterims, nes patys gamintojai nurodo, kad medikamentai geriausiai veikia būtent pakitusį geną paveldėjusias pacientes.
„Jeigu vaistas įrodo, kad veiksmingas gydymui, praeina klinikinius tyrimus, tai valstybė už tai sumoka. Pagal mūsų mechanizmą vaistų kontrolės tarnyba atlieka tyrimus, tada priimamas sprendimas kompensuoti ar ne, o tada žiūrime, ar turime biudžete lėšų, ar ne. Kai kurie vaistai jau dabar yra rezerviniame sąraše ir tikėtina, jei turėsime sutaupytų PSD lėšų, šitie vaistai ateis į rinka“, – komentuoja sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
Ministerijos skaičiavimais, kompensuoti visoms moterims taikinių terapiją kainuotų apie 2 milijonus eurų per metus.
