Naujas tyrimas parodė, kad žmonės, patiriantys didesnį oro taršos poveikį, turi didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga. Oro tarša jau seniai laikoma Alzheimerio ligos bei kelių dažnų lėtinių sveikatos sutrikimų – tokių kaip hipertenzija, insultas ir depresija – rizikos veiksniu, skelbia portalas „Euronews“.
Šios lėtinės būklės taip pat siejamos su Alzheimerio liga, tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar oro tarša pirmiausia sukelia šiuos sutrikimus, kurie vėliau lemia demenciją, ar šios ligos gali sustiprinti oro taršos daromą žalą smegenims.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „PLOS Medicine“, parodė, kad oro taršos poveikis yra susijęs su padidėjusia Alzheimerio ligos rizika. Tyrėjų komanda iš Jungtinių Amerikos Valstijų išanalizavo daugiau nei 27 milijonų 65 metų ir vyresnių žmonių duomenis 2000–2018 metais – maždaug trims milijonams jų tyrimo laikotarpiu buvo diagnozuota Alzheimerio liga.
Tuo pačiu metu mokslininkai vertino trijų dažnų gretutinių ligų – hipertenzijos, insulto ir depresijos – paplitimą, siekdami išsiaiškinti, ar jos turi įtakos Alzheimerio ligos išsivystymui.
Gauti rezultatai buvo palyginti su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore tose vietovėse, kur gyveno tyrimo dalyviai.
Smulkiosios kietosios dalelės yra pavojingos, nes gali prasiskverbti giliai į plaučius ir kraujotaką. Dažniausi jų šaltiniai – transporto priemonių išmetamosios dujos, elektrinės, pramonės veikla, miškų gaisrai bei medienos ar iškastinio kuro deginimas namų ūkiuose. Tyrimo autoriai pažymėjo, kad oro tarša smegenis veikė tiesiogiai, o ne per kitas lėtines ligas.
Ryšys tarp oro taršos ir Alzheimerio ligos buvo stipresnis tarp žmonių, patyrusių insultą.
„Mūsų išvados rodo, kad asmenys, turintys insulto istoriją, gali būti ypač pažeidžiami oro taršos. Tai išryškina svarbią aplinkos ir kraujagyslinių rizikos veiksnių sąveiką“, – teigė tyrimo autoriai.
Taip pat nustatyta, kad ilgalaikis smulkiųjų kietųjų dalelių poveikis didina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija bei psichikos sveikatos sutrikimai, riziką.
Tyrimas turėjo tam tikrų ribotumų. Oro taršos lygis buvo vertinamas pagal pašto kodus, o ne pagal tikslius gyvenamuosius adresus. Be to, buvo matuojama tik lauko oro tarša, todėl neatsižvelgta į maisto gaminimo, šildymo ir kitus galimus kietųjų dalelių šaltinius patalpose.
„Kadangi tyrimas remiasi apibendrintais taršos vertinimais ir medicininiais įrašais, esama svarbių ribotumų, tačiau rezultatai atitinka vis gausėjančius įrodymus, kad oro tarša yra modifikuojamas demencijos rizikos veiksnys“, – sakė tyrėjas Markas Dallasas.
Jo teigimu, tyrimas pagrindžia paprastą idėją: oras, kuriuo žmonės kvėpuoja daugelį metų, gali lemti smegenų senėjimo procesus.
Kova su oro tarša
Daugelis pasaulio šalių yra išsikėlusios tikslus mažinti oro taršą, tačiau daugumai jų bus sudėtinga pasiekti reikiamus rodiklius iki 2030 metų.
Pasauliniai kietųjų dalelių taršos tikslai apibrėžti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2021 m. paskelbtose Pasaulinėse oro kokybės gairėse.
2025 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos patvirtintame veiksmų plane numatyta iki 2040 m. sumažinti mirtingumą dėl oro taršos 50 proc., palyginti su 2015 m. lygiu, daugiausia mažinant smulkiųjų kietųjų dalelių koncentraciją.
Alzheimerio liga plinta visame pasaulyje
Pasak PSO, pasaulyje demenciją turi daugiau nei 55 milijonai žmonių, o Alzheimerio liga sudaro iki 70 proc. visų atvejų.
2025 m. Europoje su demencija gyveno apie 12,1 milijono žmonių, o moterys sudarė maždaug 66 proc. visų atvejų.
Dėl visuomenės senėjimo prognozuojama, kad sergančiųjų skaičius pasaulyje ir toliau didės.
