Kuo skiriasi pažinčių pogramėlės ir azartiniai žaidimai? LRT kalbintas psichologas sako, kad tai ganėtinai tapatu. O ar teko dingti be paaiškinimo? Pasirodo, tai gali būti žemos savivertės indikacija. Kartu su santykių psichologu Edvardu Šidlausku aptariame, kokie pavojai psichologinei sveikatai slypi šiose programėlėse.
„Esu save kažkada pagavusi, kad per vyrų profilius einu, lyg žaisčiau žaidimą – slenku tuos vyrus į kairę ir į dešinę. Pati suprantu, kad tai dar labiau sumažina šansą susirasti partnerį, nes sprendžiu tik iš išvaizdos. Būna, kad ir aprašymų nepaskaitau“, – pasakoja LRT.lt portalui apie savo patirtis pažinčių programėlėje „Tinder“ Rasa.
Moteris dalijasi, kad pirmą kartą pažinčių programėlę „Tinder“ parsisiuntė prieš daugiau nei aštuonerius metus, kai baigėsi jos ilgametė draugystė. Ji sako, kad per šį laiką turėjo trejus santykius, kurie ir prasidėjo pažinčių programėlėse.
Tiesa, Rasa atvirauja – naudojimasis šiomis programomis vargina ir apsunkina emociškai, mat turi nuolat skirti laiko naujiems pokalbiams su žmonėmis, kurie galbūt tau net nepatiks, o kartais tenka susilaukti ir ypač nemalonių komentarų ar nešvankių žinučių.
„Partnerio paieška internete reikalauja labai daug laiko ir nervų. Turi būti psichologiškai stiprus, nes žmonės tau gali parašyti bet ką. O su internetu yra taip, kad aš neturiu galimybės to nepamatyti, nes prieš atidarydamas žinutę, nežinau, koks turinys manęs laukia. Neturiu galimybės išvengti internetinio psichologinio smurto“, – pasakoja ji.
LRT.lt kalbintas psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad emocinis išsekimas – natūralus reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis pažinčių programėlių vartotojų. Jo teigimu, ir depresijos bei nerimo simptomai gali paūmėti daug laiko leidžiant šiose programėlėse. Tą, beje, įrodo ir moksliniai tyrimai.
„Galimų partnerių ieškojimas susijęs su nuolatine viltimi ir lūkesčiais, azartu. Visa tai kainuoja mūsų organizmui tiesiogine prasme. Kurti emocijas kainuoja jėgų ir tai išsunkia žmogų. Tai – emocinis išsekimas. <...>
Nerimą provokuoti gali atstūmimas – aš parašau, o man neatrašo, aš tiek ilgai ieškau ir nerandu, tai turbūt su manimi kažkas blogai. Žmogaus smegenys tapatina visus susirašinėjimus su tikrais santykiais“, – teigia kalbintas psichologas.
Psichologas sako, kad pažinčių programėlės primena azartinius žaidimus.
„Dauguma programėlių ar kazino paremti tais pačiais biheviorizmo principais, teigiamu pastiprinimu“, – sako psichologas Edvardas Šidlauskas.
Biheviorizmas – tai psichologijos kryptis, kurios viena iš pagrindinių idėjų ta, jog elgesį formuoja aplinka, kurioje žmogus atsiduria, per stimulus ir reakcijas. Kitaip tariant, žmonės išmoksta elgtis tam tikru būdu, remdamiesi savo veiksmų pasekmėmis.
Psichologas aiškina, kad tai veikia kaip ir bet kokia eilinė dresūra. Už tinkamą elgesį duodamas skanukas (gera emocija), paskui tai kelis kartus pakartojama, elgesys užtvirtinamas. Tada skanukai gaunami vis rečiau. Galiausiai žmogus vis tiek kartoja tą veiksmą pagal komandą, nors tai ir neteikia jokios naudos, malonumo ar net priešingai – kelia nuostolius ir skausmą.
Ieško vienos nakties nuotykio: ar tai būtinai blogai?
Rasa sako, kad pradėjusi naudotis „Tinder“ ji labai susinervindavo pamačiusi vyrų profilius, kurie neieško rimtų santykių. Visgi psichologija netraktuoja vienos nakties nuotykio siekio kaip blogo dalyko.
„Psichologiniu požiūriu, tai veikiausiai nėra nei blogai, nei gerai. Viskas priklauso nuo to, kaip tai interpretuosime, kokią suteiksime vienai ar kitai patirčiai prasmę. Jei tai sąmoningas, abipusiu sutikimu grįstas pasirinkimas, kuris nekelia vidinio konflikto, tai yra tiesiog viena seksualumo raiškos formų.
Tačiau jei tokiais nuotykiais bandoma kompensuoti žemą savivertę, bėgama nuo intymumo baimės ar bandoma „užgydyti“ senas žaizdas, toks elgesys gali tik dar labiau didinti vienatvės jausmą. Svarbu savęs klausti ne „ar tai blogai?“, o „kodėl aš to noriu ir kaip aš jaučiuosi kitą rytą?“ – dėsto kalbintas psichologas.
„Pati esu ta, kuri dingsta“: psichologas sako, kad tai – patogumo siekis
Su Rasa aptarėme ir dar vieną, turbūt daugeliui pažįstamą, situaciją: kurį laiką bendraujate su žmogumi, susirašinėjate ir šis staiga dingsta, daugiau nebeatrašo. Be paaiškinimo bendravimas tiesiog staiga nutrūksta. Šis dingimas ir nebeatrašymas (angl. ghosting), psichologų teigimu, nėra toks nekaltas veiksmas, kaip gali pasirodyti.
Visgi, Rasa sako, ji tokių atvejų nesureikšmina. Jei nebuvo susitikusi su žmogumi gyvai, tai ir santykio jokio nebuvo, tad kam aiškintis, kodėl dingsti?
„Pati esu ta, kuri dingsta (juokiasi). Draugės man sakė, kad aš ghostinu, nors aš to taip nematau. Jeigu mes su žmonėmis apsikeičiame trimis žinutėmis ir aš nebeatrašau – tai čia jau dingimas?
Dingimas yra tada, jei tu draugauji pusę metų ir žmogus nebeatrašo. O jeigu visas bendravimas buvo tik internetu, aš žmogaus net nemačiau, to nelaikau dingimu. Nesutikusi žmogaus gyvai, išvis negaliu būti tikra, kas ten per žmogus“, – pasakoja Rasa.
Psichologas sako, kad tokios dingimo situacijos žmonėms tiesiog patogios.
„Dingimas be paaiškinimo yra smūgis žmogaus savivertei. Mes, kaip socialinės būtybės, esame priklausomi nuo dėmesio, mums reikia kasdienės to dozės. <...> Nebeatrašyti yra patogu. Taip žmonės taupo savo energiją. Jeigu kiekvienam atrašinėsi ir aiškinsi, kodėl jis tau nepatinka, iššvaistysi labai daug energijos.
Kitas dalykas: yra labai drąsu tiesiai pasakyti, kad tu man nepatinki. Nedaugelis išdrįsta tai padaryti. Tai kainuoja daug psichologinių resursų ir drąsos, o internetas yra bailių žmonių prieglobstis.
Yra ir baimė, nesaugumas, nerimas, nes jei aš parašysiu, kad man žmogus nepatinka, galbūt man parašys neigiamų dalykų apie mane taip pat“, – aiškina emocinius dingimo padarinius psichologas.
Kaip žinoti, ar negresia priklausomybė?
Kadangi pažinčių programėlių veikimo mechanizmas primena azartinius lošimus, tai ir priklausomybė nuo jų įmanoma. Psichologas sako, kad priklausomybė nuo šių programėlių pasireiškia tada, kai telefonas į rankas imamas automatiškai – norint užpildyti tuštumą ar nuslopinti vidinį nerimą.
„Verta suklusti, jei pajuntate dirglumą negalėdami pasitikrinti naujų pranešimų arba pastebite, kad braukymas atima laiką iš darbo, miego ar realaus bendravimo su draugais. Jei programėlė tampa vieninteliu būdu pasijusti bent kiek įvertintam ar pastebėtam, tai jau yra rimtas signalas, kad santykis su šia technologija tapo toksiškas“, – sako E. Šidlauksas.
Visgi psichologas sako, kad šios programėlės nėra blogis, tai, jo teigimu, laikmečio dvasia. Žmonės turi mažiau galimybių susipažinti realiame gyvenime, tad natūralu, kad pažintys persikelia į virtualų pasaulį.
