„Vienas dažniausių mitų, kad hormoniniai preparatai kenkia sveikatai ir lemia svorio augimą“, – sako gydytojai endokrinologai. Pasitaiko tėvų, kurie nusprendžia negydyti savo vaiko gydytojų paskirtais preparatais: „Dėl tėvų užsispyrimo gydymo pradžia pavėlavo porą savaičių, o tai gali turėti neigiamų pasekmių to vaiko intelektui ateityje.“
Hormonų pusiausvyros svarba
Santaros klinikų gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė sako, kad žmogaus organizmas gamina virš 40 skirtingų hormonų ir į juos panašių medžiagų.
„Hormonai labai svarbūs, nes palaiko mūsų organizmo darną ir būtini skirtinguose gyvenimo etapuose. Vaikui reikalingi vystymuisi, augimui, o suaugusiems – viso organizmo balansui. Jie reguliuoja metabolizmą, kūno temperatūrą, kraujo spaudimą ir įvairių kitų organų darbą. Taip pat reguliuoja tokių svarbių medžiagų kaip kalio, kalcio, vandens kiekį organizme. Žinoma, kad hormonai labai svarbūs ir žmogaus reprodukcinei sveikatai.
Beje, žmonės neretai klaidingai galvoja, kad hormonai gaminami tik endokrininėse liaukose. Iš tiesų juos gamina ir daugelis kitų organų. Hormonų pagrindinė funkcija – perduoti signalą iš vieno organo į kitą“, – pasakoja medikė.
Kitas Santaros klinikų gydytojas vaikų endokrinologas dr. Robertas Kemežys sako, kad, vaikui augant, keičiasi ir hormonų gamyba. Prasidedant paauglystei, lytiniam brendimui, maždaug nuo 11 metų berniukams pradeda gamintis didesnis testosterono kiekis, o mergaitėms – estradiolis. Tada dažnai keičiasi vaikų elgesys. Testosteronas laikomas agresijos hormonu, todėl esant didesniam jo kiekiui berniukas gali agresyviau elgtis. Apskritai, paauglių elgsenos pokyčius dažnai reikia susieti su lytiniais hormonais.
„Suaugusio žmogaus gyvenime tokių dramatiškų hormonų pokyčių, kaip paauglystėje paprastai nebūna. Tačiau atliekant hormonų tyrimus visada atsižvelgiama į žmogaus amžių, nes skirtingose amžiaus grupėse tam tikrų hormonų kiekis gali svyruoti.
Vienas iš esminių moters gyvenime etapų – menopauzė. Jos metu gana dramatiškai mažėja moteriškų hormonų kiekis. Procesą lydi savijautos pakitimai“, – paaiškina gydytoja A. Abraitienė.
Dažniausi hormonų sutrikimai
Statistiškai dažniausias vaikų hormonų sutrikimas – skydliaukės disfunkcija. Neretai pasitaiko ir hormono insulino trūkumas. Tai susargdina pirmojo tipo cukriniu diabetu.
Suaugusiems taip pat dažniausi hormonų sutrikimai siejami su skydliaukės veikla.
„Suaugusiame amžiuje dažnai matome nutukimo problematiką ir antrojo tipo cukrinio diabeto išsivystymą. Moterims neretai fiksuojami menstruacinio ciklo sutrikimai, kurie lemia nevaisingumo problemas. Tada neretai tenka gydytis hormoniniais preparatais.
Skydliaukės hormonų trūkumą dažnai lydi nespecifiniai simptomai: sausa oda, retesnis širdies susitraukinėjimas, vidurių užkietėjimas, cholesterolio koncentracijos padidėjimas, depresija, nuotaikų sutrikimai, plaukų pakitimai ir daugelis kitų“, – pasakoja Santaros klinikų gydytojai endokrinologai.
Kada reikėtų kreiptis pas endokrinologą?
Gydytoja A. Abraitienė išskiria keletą esminių momentų, kai jau reikėtų kreiptis pas endokrinologą.
„Daugelis endokrininių ligų yra paveldimos. Tad esant šeimos narių su tam tikromis endokrininėmis ligomis, reikia turėti minty, kad rizika susirgti yra didesnė.
Kitas momentas – staigūs svorio pokyčiai nepriklausomai nuo mitybos. Daugelis hormonų turi poveikį svoriui. Pavyzdžiui, skydliaukės, antinksčių hormonai atsakingi už svorio didėjimą.
Į endokrinologą būtina kreiptis pastebėjus keistą darinį, mazgelį kakle.
Aišku, dažnas troškulys, padažnėjęs šlapinimasis gali signalizuoti per didelį gliukozės kiekį kraujyje, tada reikėtų pasitikrinti dėl cukrinio diabeto“, – sako medikė.
Pasitaiko tėvų, kurie atsisako savo vaiką gydyti
Abu gydytojai endokrinologai sutaria, kad tiek vaikų tėvai, tiek suaugę pacientai neretai klaidingai įsitikinę, kad gydymas hormoniniais vaistais gali pakenkti. Pasitaiko tėvų, kurie atsisako savo vaiką gydyti tokiais medikų skirtais preparatais.
„Pavyzdžiui, jeigu vaikui nustatomas skydliaukės nepakankamumas, mes skiriame sintetinius hormonus funkcijai užtikrinti. Kartais tėvai sako, kad nenori tokio gydymo. Tenka ilgai aiškinti, bet pasitaiko, kad nepavyksta tėvų įtikinti iš pirmo karto. Neseniai turėjome kūdikį su įgimtu skydliaukės nepakankamumu, reikėjo skubiai pradėti gydymą. Tėvai atsisakė, tada teko bendrauti su šeimos gydytoja. Jai galiausiai pavyko įtikinti, bet gydymo pradžia pavėlavo porą savaičių, o tai gali turėti neigiamų pasekmių to vaiko intelektui ateityje. Aš visada sakau tėvams, kad jūs priimate sprendimą ne už save, bet už vaiką.
Kartais tenka net į vaikų teisių tarnybas kreiptis, kai tėvai atsisako gydyti vaiką insulinu, o jam diagnozuojamas pirmojo tipo cukrinis diabetas. Be insulino vaikas gali mirti per keletą mėnesių. Esame ir tokių atvejų turėję“, – apie neatsakingą tėvų elgesį pasakoja vaikų endokrinologas.
A. Abraitienė sako, kad vienas pagrindinių mitų, kad visi hormoniniai preparatai lemia svorio augimą.
„Tikrai ne visų hormonų. Išimtis tik antinksčių hormonai“, – teigia endokrinologė.
