Pagal naują tvarką gydytojai psichiatrai privalės duomenis apie paciento sveikatos būklę ir diagnozę kelti į e. sveikatos posistemę. Tai galios ir privačiai dirbantiems medikams, neturintiems sutarties su Valstybinė ligonių kasa (VLK). Ekspertai sako, kad nauja tvarka iš esmės nieko nekeičia – dalis įstaigų jau ir dabar pacientų duomenis veda į e. sveikatos sistemą, o nauja posistemė užtikrins, kad informacija nebūtų prieinama visiems.
Prievolė įvesti informaciją nėra nauja
Nors iš pradžių planuota, kad atnaujinta e. sveikatos sistemos versija su psichikos sveikatos posisteme pradės veikti birželio 20 d., dėl pastebėtų klaidų šis terminas, jau ne sykį atidėtas, bus nukeltas dar kartą.
„Panašu, kad atsirado tiek klaidų, kad mes jos dar negalėsime paleisti numatytu laiku“, – sako sveikatos apsaugos ministrės patarėja Neringa Grigutytė.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pabrėžia, kad prievolė į sistemą įvesti informaciją apie psichikos ligas nėra nauja – ji atsirado jau 2018 m., vėliau buvo daromi patikslinimai.
Kaip teigia Ąžuolyno klinikos direktorius psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna, tai, kad tvarkos bus keičiamos, privataus sektoriaus psichikos sveikatos specialistai žinojo ir tam ruošėsi, tačiau priduria, kad informaciją apie pacientų sveikatą kaupė ir iki šiol. Nors informacijos apie pacientų ligas į e. sveikatos sistemą nekeldavo, pacientai būdavo identifikuojami, o duomenys apie jų sveikatą klinikoje likdavo. Priešingai nei priklausomybių ligų centruose, kuriuose pacientai gydomi ir nepateikę asmens dokumento.
Anoniminio gydymo galimybė Lietuvoje egzistuoja jau daugiau nei dešimtmetį. Kaip sako Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorės patarėjas Emilis Subata, anonimišką gydymą garantuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnis.
Ši tvarka SAM buvo patvirtinta 2010 m. Pagal ją tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos gali teikti paslaugas anonimiškai, jei pacientas jas apmoka.
Tokiu atveju paciento tapatybė nefiksuojama – vietoj jos pacientui suteikiamas kodas.
„Mes asmens duomenų paciento neprašome ir, kaip numatyta Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkoje, tiesiog pacientui suteikiamas kodas ir žmogus gali gauti visas paslaugas“, – sako E. Subata.
Anoniminis gydymas nėra naikinamas
Kaip pažymi pašnekovas, tvarka, turėjusi įsigalioti birželio 20 d., tačiau kurios įsigaliojimo laikas kol kas bus nukeltas, iš esmės nieko nekeis – 10 įstatymo straipsnis, įsigaliojęs dar 2010 m., tebegalios, o priklausomybių centrai ir toliau gydys asmenis, neatskleisdami asmens tapatybės.
Tačiau pašnekovas sako, kad psichiatrams problemų gali kelti tai, jog Sveikatos apsaugos ministerija išskyrė labiausiai stigmatizuojamų būklių sąrašą. Pagal jį gydymo įstaigos ir galės teikti paslaugas anonimiškai.
„Jame yra priklausomybės ligos, taip pat depresijos, lengvo ir vidutinio sunkumo, potraukis azartiniams lošimams. Ir taip pat yra nepsichiatrinės ligos, sakysime, lytiškai plintančios, vadinamosios venerinės ligos ir pan. Tai pagal šitą tvarką privačios įstaigos toliau galės teikti paslaugas anonimiškai“, – aiškina E. Subata.
Kaip teigia N. Grigutytė, anoniminis gydymas nėra naikinamas, o didelį ažiotažą ir nerimą visuomenėje, anot jos, sukėlė žiniasklaidoje netiksliai perduota informacija. Pašnekovė pabrėžia, kad labiausiai stigmatizuojamų ligų sąraše esančios ligos išlaiko galimybę gauti anoniminį gydymą, o visi kiti sveikatos sutrikimai, kuriuos kai kurios įstaigos fiksavo vidaus elektroninėse sistemose arba pildė popieriuje, dabar atsidurs e. sveikatos sistemoje.
„Tai nereiškia, kad visi, kas nori, e. sveikatoje galės matyti tuos duomenis, nes psichikos sveikatos posistemė – dėl ko ji taip ir nusikėlinėja – bus riboto matomumo, bus sudėti apsaugos techniniai dalykai. Bus nustatyta, kad ne kiekvienas, kuris nori, matys, bet tik išskirtos grupės. Pavyzdžiui, šeimos gydytojas galės matyti diagnozę, bet jis negalės matyti visos surinktos anamnezės, t. y. tai, ką pats žmogus pasakojo gydytojui, pavyzdžiui, psichiatrui“, – aiškina N. Grigutytė.
Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė, Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausioji gydytoja Nijolė Goštautaitė-Midttun sako, kad visuomenėje ažiotažas kilo dėl komunikacijos problemų, o ir informacijos apie naują e. sveikatos posistemę transliuota per mažai.
Tačiau gydytoja atkreipia dėmesį, kad kilęs skandalas išryškino faktą, jog žmonės gydymo nori ir siekia, o į nerimą dėl privatumo institucijos turėtų reaguoti.
„Sakyčiau, kad stigma yra ne dėl psichikos ligų. Žmonės gydymo norėtų. Jie kreipiasi. Tačiau yra baimė, ką valstybė darys su jų duomenimis, kam jie bus prieinami, ir, sakykime, yra sveikas požiūris į privatumą, kad žmonės privatumo nori, ir į tą turėtumėm atkreipti dėmesį“, – sako N. Goštautaitė-Midttun.
N. Grigutytė priduria, kad naujoji e. sveikatos versija spręs dalį privatumo problemų. Viena iš naujos sistemos versijos funkcijų bus tai, kad pacientas galės matyti, kas naršė jo ligos istorijoje.
„Siekiamybė yra tokia, kad nebūtų taip, jog kas norėjo, tas įlindo ir pamatė. Tikrai ne. Ir čia tiktai klausimo dalis, kas mums atrodo svarbu spręsti. Tai jeigu žmogus gydosi ir turi diagnozę ir, pavyzdžiui, pateko į ligoninę iš greitosios, kad tie medikai, kurie su juo dirba, galėtų matyti diagnozę, jeigu reiktų ar vaistų paskyrimo, suderinamumo klausimus spręsti, ar greituoju būdu suteikti pagalbą“, – aiškina N. Grigutytė.
Pašnekovė priduria, kad ir šeimos gydytojui svarbu matyti, kokius vaistus skyrė psichiatras, kad nebūtų skiriami prie jau vartojamų vaistų nepriderinti kiti medikamentai.
Kreipiasi daugiau pacientų
E. Subata sako, kad pradėjus kai kurių su priklausomybių gydymu susijusių programų kompensavimą, į priklausomybes centrus kreipiasi daug daugiau pacientų.
Anot pašnekovo, nors dar nėra naujosios e. sveikatos posistemės, jo priklausomybės centro gydytojai duomenis į e. sveikatą suveda jau seniai.
„O kodėl tai atliekame? Todėl, kad turėjome ir viešus, ir neviešus prašymus iš Psichikos sveikatos centrų gydytojų, kurie užsiima tęstiniu ligos gydymu. Priklausomybės, kaip ir daugelis psichikos sutrikimų, yra lėtinės ligos, kurios trunka ir metus, ir ilgiau, ir labai svarbu, kad ir po stacionarinio gydymo epizodo, sakysime, savaitės, kelių savaičių laikotarpiu, toliau būtų tęstinis gydymas. Tai tikrai turėjome tokių viešų prašymų iš psichikos sveikatos centrų, kad būkit geri, įkelkit“, – pasakoja E. Subata.
Jo teigimu, duomenų kėlimas į e. sveikatos sistemą daromas pacientų labui, kadangi tuomet bet kuriame rajone dirbantis gydytojas psichiatras mato, kaip pacientui sekėsi stacionare, koks progresas padarytas, kokie išrašyti vaistai. Taip galima užtikrinti tęstinį gydymą.
Psichiatras-psichoterapeutas R. Alekna sako, kad pacientai dėl anonimiškumo užtikrinimo nesikreipia.
„Mes orientuojamės į tai, kad padėtume žmogui pasveikti. Turime ir dienos stacionarą, ir ambulatorines paslaugas. Tai yra tas tęstinumas, ir iš tikro mes taikome tą naują požiūrį. Daug yra taikoma psichoterapijos. Bandom minimalizuoti maksimaliai medikamentinį gydymą ir dėl to mes gauname gerų rezultatų“, – sako R. Alekna.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.
