Prediabetas – būsena tarp sveiko organizmo ir cukrinio diabeto, kai gliukozės kiekis kraujyje jau viršija normą, bet dar nesiekia diabeto ribos. 2024 m. duomenimis, šią diagnozę turėjo apie 12 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje, kas atitinka maždaug 634,8 mln. žmonių. Prognozuojama, kad ateityje šis skaičius tik augs ir iki 2050 m. pasieks 864,5 mln., rašoma „Vilnelės“ klinikų pranešime žiniasklaidai.
Kaip teigia Kristina Švaikevičienė, „Vilnelės“ klinikų gydytoja endokrinologė, prediabeto baimintis nereikia. Anaiptol – tai galimybė užkirsti kelią cukriniam diabetui – lėtinei ligai, dažnai siejamai su širdies ir kraujagyslių ligomis, demencija, tam tikromis vėžio formomis, infekcijomis ir sunkiomis komplikacijomis, tokiomis kaip inkstų nepakankamumas, galūnių amputacija ar net regėjimo praradimas.
Skaičiai auga, o simptomai nebylūs
Pasak endokrinologės, vis dažniau diagnozuojamas prediabetas neretai vadinamas „tyliąja epidemija“. Ligos simptomai nėra ryškūs, dažnai jų išvis nebūna, todėl ši būklė padidina riziką nejučia susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, kurio skaičiai Lietuvoje kasmet auga. Higienos instituto duomenimis, 2024 m. šalyje 2 tipo cukriniu diabetu sirgo 160,2 tūkst. šalies gyventojų, kai 2023 m. šis skaičius siekė 154,3 tūkst., o 2022 m. – 147,7 tūkst.
„Sergančiųjų cukralige Lietuvoje skaičiai kasmet auga, tačiau tam galime užkirsti kelią. Prediabeto diagnozė šiuo atveju veikia kaip įspėjimas, o ne nuosprendis. Tai galimybė keisti gyvenimo būdą ir užkirsti kelią lėtinei ligai. Svarbiausia yra nelaukti“, – sako K. Švaikevičienė.
Pasak gydytojos, prediabetas dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų ir yra diagnozuojamas atsitiktinai profilaktinės patikros metu. Visgi kartais žmogus gali jausti didesnį nei įprasta troškulį, jį gali varginti dažnesnis šlapinimasis, galūnių tirpimas, lėčiau gyjančios žaizdos ar padažnėjusios infekcinės ligos.
Riziką didina antsvoris
Endokrinologė atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių atlikti laboratorinę prediabeto diagnostiką, yra antsvoris. Tad visiems suaugusiems, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 25, rekomenduojama išsitirti net ir neturint didelių nusiskundimų.
„Papildomai riziką susirgti prediabetu padidina per mažas fizinis aktyvumas, paveldimumas, aukštas kraujo spaudimas, širdies ir kraujagyslių ligos, didelio tankio cholesterolis, aukšta trigliceridų koncentracija kraujyje. Išskirti galime ir moteris, ypač tas, kurios sirgo gestaciniu diabetu ar kurių naujagimių svoris viršija 4,1 kg“, – kalba gydytoja.
Kaip svarbų kriterijų cukraligės prevencijai endokrinologė išskiria ir amžių – nepriklausomai nuo rizikos veiksnių, išsitirti Lietuvoje rekomenduojama visiems asmenims nuo 45 m.
„Prediabetas kasmet vis labiau plinta, todėl visi suaugę, sulaukę šio amžiaus, bent kartą per metus turėtų profilaktiškai atlikti gliukozės tyrimą ir tai turėtų tapti vienu iš jų sveikatos prioritetų“, – pataria endokrinologė.
Dėmesį atkreipti turėtų ir tėvai – vaikams ir paaugliams, kurie turi antsvorio ar bent du kitus cukrinio diabeto rizikos veiksnius, taip pat padidėja rizika susirgti šia liga.
Būtina keisti mitybą
Medikės teigimu, išgirdus prediabeto diagnozę, svarbiausia yra imtis gyvenimo būdo pokyčių, vienas jų – dėmesys mitybai.
„Nėra maisto, kurio sergantysis prediabetu valgyti negali. Maisto įvairovė būtina, tačiau svarbiausia sąlyga yra saikas ir balansas“, – sako K. Švaikevičienė.
Sergant prediabetu, gydytoja pataria daugiau valgyti neapdorotų grūdų ir kiekvieną valgį pradėti nuo skaidulų, t. y. daržovių. Kasdien taip pat vertėtų laikytis mitybos režimo – valgyti tokiu pačiu metu ir vartoti panašų kiekį angliavandenių, atsižvelgiant į jų glikeminį indeksą (GI).
„Siūlau išbandyti „lėkštės metodą“ ir išmokti teisingai paskirstyti porcijas. Standartinio dydžio lėkštėje pusę jos turėtų sudaryti nekrakmolingos daržovės – brokoliai, špinatai ar kopūstai. Likusią pusę lėkštės lygiomis dalimis turėtų sudaryti liesi baltymai, t. y. balta žuvis, kiaušiniai, paukštiena be odelės ir angliavandeniai – grūdai, duona ar krakmolingos daržovės, pavyzdžiui, bulvės“, – pataria endokrinologė.
Gydytoja taip pat rekomenduoja vengti aukšto glikeminio indekso angliavandenių, t. y. baltųjų ryžių, baltos duonos, kukurūzų dribsnių, vaflių, arbūzo, vynuogių. Dažniau vartoti žemo ir vidutinio GI angliavandenius: žaliąsias pupeles, juoduosius ryžius, jogurtą be pagardų, viso grūdo makaronus, grikius ir pan.
Dėmesys poilsiui
Tarp svarbių gyvensenos pokyčių, siekiant išvengti prediabeto progresavimo, gydytoja įvardija ir fizinį aktyvumą. Pasak jos, įprasto fizinio aktyvumo sumažėjimas ir ilgalaikis sėdėjimas yra susiję su padidėjusia nutukimo rizika, o nutukimas yra vienas iš kertinių prediabeto rizikos veiksnių.
„Siekiant stabdyti prediabetą, rekomenduojama sportuoti aktyviau: per savaitę skirti bent 150–300 min. vidutinio intensyvumo arba 75–150 min. didesnio intensyvumo treniruotėms. Keletą dienų per savaitę rekomenduojama atlikti jėgos pratimus po 15 minučių“, – pataria K. Švaikevičienė.
Gydytoja siūlo nepamiršti ir kitų svarbių dalykų, mažinančių cukraligės grėsmę – subalansuoto darbo ir poilsio režimo, miego higienos.
„Prasta miego kokybė ir nepakankama jo trukmė blogina glikemijos kontrolę, didina kūno svorį. Nuolatinis patiriamas stresas taip pat turi neigiamą įtaką glikemijos kontrolei. Suaugusiems rekomenduojama miegoti bent 7–10 val. per parą, vengti lėtinio streso“, – sako gydytoja.
Šiuo metu visai nesportuojantiems gydytoja pataria pradėti nuo mažų tikslų.
„Moksliškai įrodyta, kad fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, net ir neužsiimant intensyviu sportu, yra visapusiškai naudingas sveikatai. Pacientams visada rekomenduoju pradėti nuo mažų dalykų: per dieną nužingsniuoti apie 10 tūkst. žingsnių, o dirbant sėdimą darbą nepamiršti keletui minučių atsitraukti nuo kompiuterio ir padaryti fizinio aktyvumo pertraukėlę.
Iš pradžių, tokios gyvenimo būdo permainos gali varginti ir jas reikia pamažu prisijaukinti, kad tai taptų kasdieniu įpročiu. Sunkiomis akimirkomis verta prisiminti auksinę taisyklę, kad mažiau yra geriau nei išvis nieko. Ypač, kai tai susiję su mūsų sveikata“, – kalba endokrinologė.
