Pacientai po organų transplantacijos susiduria su sunkumais, kai bando įsigyti gyvybiškai svarbių vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba sako, vieno vaisto nuo gruodžio nėra dėl tiekimo sutrikimų ir tikina, kad vaistinėse jis atsiras kitą savaitę. Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė atkreipia dėmesį: jei trūksta reikiamų vaistų – pacientai gali mirti.
Kaunietė Sigita Varanauskaitė-Tumėnienė penkerius metus gyvena su transplantuotu inkstu.
„Aš vėl gyvenu, vėl galiu dirbti, mokintis, galiu gyvent gyvenimą“, – sako moteris.
Gavusi inkstą ji pradėjo vartoti imunosupresinius vaistus, kuriuos reikia gerti kiekvieną dieną, kad organizmas neatmestų organo. Tačiau nuo lapkričio Sigita reikiamos dozės niekur neranda ir geria mažesnę vaistų dozę. Dėl to pablogėjo jos tyrimų rodikliai ir paties inksto veikla. Tiek vaistų, kiek moteris turi dabar, jos tikinimu, užteks tik iki gegužės.

„Niekas nežino, kaip bus rytoj. Atsikeli su ta mintimi, galvoji, kad va, paskambinsi į vaistinę, gal jau bus atsiradę, bet paskambini, sako, deja, bet mes neturim ir nežinom, kada gausim.
Aš bijau dėl savo gautos didžiausios dovanos. Antra, galima ir mirti nuo tokių dalykų kaip nebuvimas vaistų“, – baiminasi Sigita.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė sako, dėl vieno iš vaistų, skirtų pacientams po organų transplantacijos gydyti, tiekimo sutrikimų tarnyba buvo informuota šių metų pradžioje.
„Informavo apie tai, kad planuoja laikinai netiekti savo gaminamo vaisto, konkrečiai – vaisto „Dailiport“. Registruotojas pranešė apie laikiną šio vaisto tiekimo sutrikimą ir šiek tiek vėliau sutrikimą pratęsė. O kaip numatomą tiekimo atnaujinimo datą šio vaisto nurodė kovo 31 dieną“, – teigia A. Tautvydienė.

Pasak tarnybos atstovės, šiuo metu rinkoje yra kiti du įvairaus stiprumo kompensuojamieji vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga.
„Galbūt ne visos vaistinės šio vaisto ir turi, nes, kalbant apie imunosupresinius vaistus, jų poreikis per mėnesį nėra didelis ir ne visos vaistinės šio vaisto gali turėti. Bet, žmogui pageidaujant, vaistinė privalo vaistą užsakyti ir vaistas yra pristatomas į tą konkrečią vaistinę“, – sako tarnybos atstovė.
Kartu ji priduria, kad trūkstant vieno medikamento, ima sekti ir kitų vaistų atsargos, o dažnas vaistų keitimas gali turėti neigiamų padarinių pacientų sveikatai.
„Pacientams iš nevilties medikai keičia į kažką kitą, tada kito vaisto nėra, tada vėl vyksta keitimas ir tas keitimas gali būti blogai, nes pasireiškia šalutiniai poveikiai. Jie pasireiškia kažkam greičiau, kažkam po savaitės, po mėnesio“, – komentuoja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė.
Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė sako, kad žmonės su transplantuotais organais, kurie nesulaukia būtinų vaistų, gyvena su baime.

„Ko verta iš viso donorystės ir transplantacijos idėja ir sistema, jei pacientams nėra užtikrinamas vaistų, gydymo prieinamumas? Žmogus gali atsidurti su gresiančiu organo atmetimu ligoninėje, žmogui gali atmesti persodintą organą, trečia, žmogus gali tiesiog numirti“, – tikina asociacijos „Gyvastis“ prezidentė.
Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas tikina, jog ministerijai problema yra žinoma.
„Jau dabar žinome, kad patvirtino ir vaistų tiekėjas, kad šio mėnesio pabaigoje bus pristatyti reikiamo stiprumo vaistai, suplanuota ir kitų alternatyvių vaistų, kurių dabar trūkumo nėra, kad būtų pagaminta jų daugiau ir užsakytume jų daugiau“, – teigia D. Naumovas.
Pasak viceministro, vaistų trūksta visoje Europos Sąjungoje. Tai susiję su tuo, kad gamintojai nespėja pagaminti reikiamo vaistų kiekio. Jo teigimu, gamintojai Europoje yra priklausomi nuo aktyviųjų medžiagų gamintojų, kurias dažniausiai gamina trečiosios šalys.






