Medikai skundžiasi, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis. Anot jų, karo medicinai per šešerius metus studijų skiriamas vos kelių dienų kursas.
Medikai, savanoriškai dirbę Ukrainoje, kelia klausimus dėl mokymų stokos. Gydytojas anesteziologas Rokas Tamašauskas teigia, kad Lietuvos medikams darbas Ukrainoje suteikė naujos patirties.
„Nė vienam iš mūsų iki Ukrainos nėra tekę dirbti tikro karo sąlygomis. Yra vienetai žmonių, kurie galėtų tokia patirtimi pasidalinti. <...> Reikėtų skirti du dalykus: yra karo medicinos tarnyba, karo medikai, specialiai rengiami dirbti konvencinio karo sąlygomis, ir yra karo trauma – visa trauma, sukeliama karo padarinių: sprogimų, minų, cheminio ginklo, bakteriologinio ginklo. Absoliučiai civilių medikų daugumai teko ir tenka susidurti su karo trauma. Su ta trauma nė vienas iš mūsų nebuvome susidūrę“, – akcentuoja R. Tamašauskas.
Jis išskiria karo traumos ypatybes – jos srautas nesibaigia, medikams tenka didelis krūvis, sužeistųjų srautai didžiuliai.
„Pirmas dalykas, kas krenta į akis, ko reiktų mokytis ir kam reiktų ruoštis – tai ištvermė. Antras dalykas – chirurginės specialybės“, – teigia medikas.
Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis teigia, kad bendro medikų išsilavinimo pakanka dirbant karo sąlygomis. Visgi kitąmet daliai medicinos studentų bus dėstomas platesnis karo medicinos kursas.
„Dažnai klaidingai įsivaizduojamas veikimas karo metu. Aš pats, kaip buvęs ne vieną ir ne du kartus Ukrainoje karo metu, galiu pasakyti, kad mūsų bazinės kompetencijos atliepia daug iššūkių. Jeigu kalbame apie karo mediciną, taip, turime kur padirbėti ir ką nuveikti. Jeigu kalbame apie mediciną karo metu, apie gebėjimą užtikrinti viešas paslaugas net ir karo metu civiliams, tai mes esame pasiruošę“, – komentuoja S. Krunkaitis.
„Dabar ministerijos ir Vyriausybės matymas yra vienodas – turime kreipti didelį dėmesį į žmonių parengimą. Kalbama su didžiaisiais universitetais, ruošiamos [programos – LRT.lt], kaip mes mokysime specifinių grupių medikus“, – priduria jis.
Termino „karo medicina“ iki praeitų metų studijų procese nebuvo, nurodo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius studijoms prof. dr. Kęstutis Petrikonis.
„Darome dvigubos paskirties mokymus, kas galėtų katastrofų atveju, įvairių ekstremalių situacijų, apsinuodijimų metu [padėti – LRT.lt]. Bazines žinias suteikiame“, – komentuoja LSMU prorektorius.
Anot jo, institucijoms ir aukštosioms mokykloms reikia susitarti ir nustatyti bendrus tikslus, kaip medicina potencialiai veiktų karo sąlygomis Lietuvoje. „Šitas karas pasižymi tuo, kad šaudomos ligoninės. <...> Gali būti sužeisti ir pacientai, kurie gydomi, ir nekalti civiliai, ir kariai, esantys pirmose linijose“, – kalba K. Petrikonis.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidoje „Laba diena, Lietuva“.
