Lietuvoje ortodonto paslaugos vaikams yra sunkiai prieinamos. Eilėje gali tekti laukti ir dvejus metus. Taip yra pažeidžiamos LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris numato sveikatos priežiūros vaikams prieinamumą ir tinkamumą. Kaip priartinti ortodonto paslaugas žmonėms?
Ortodontų prieinamumo klausimą iškėlęs tėtis Mantas Lapeika pasakoja, kad su pasiūlymu eilėje laukti ortodonto paslaugos dvejus metus kategoriškai nesutiko.
„Mūsų odontologas šešiametei dukrai parašė siuntimą pasitikrinti sąkandį ir įspėjo, kad yra eilės. Galvojau, gal laukti reikės apie 2–3 mėnesius. Paskambinęs į Centro polikliniką sužinojau, kad eilė pas ortodontus yra 2–3 metai, o poliklinikoje dirba tik 1–2 ortodontai. Aš kategoriškai nesutikau su tokiu pasiūlymu. Pradžioje pastatė į eilę ir dukra buvo 231. Vėliau po pretenzijų atsilaisvino vieta ir situacija išsisprendė. Jeigu tiek vaikų paslaugų laukia 2–3 metus, tai nėra gerai“, – apie situaciją pasakoja M. Lapeika.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Jolita Juknienė sutinka, kad situacija yra sudėtinga.
„Kai kurie patenka ir per savaitę, apie 10 proc. patenka per dvi savaites, visiems kitiems tenka laukti tikrai ilgai. Mes apie problemą žinome. Stengiamės išspręsti, nes dabar įstaigos užrašo į eilę, sako, jog paskambins, tėvus nuteikia, kad eilėje pirmajam vizitui, apžiūrai gali tekti laukti iki metų“, – teigia J. Juknienė.
Anot Vilniaus savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Viktorijos Turauskytės, viešosios įstaigos nepajėgia konkuruoti su privačiu sektoriumi, nes specialistų poreikis yra didžiulis.
„Pacientai ortodontų paslaugomis dažniausiai naudojasi privačiame sektoriuje. Mūsų savivaldybei pavaldžiose įstaigose, Antakalnio ir Centro poliklinikose, ortodontai dirba po 0,25 etato. Suprantama, kad jų darbo laikas yra labai trumpas. Centro poliklinikoje yra du gydytojai. Prieinamumas ir eilės didžiulės, mes tą matome ir girdime. Gydytojai ortodontai yra labai paklausūs ir privačiame sektoriuje. Ten jų darbo užmokestis skiriasi keliais kartais. Viešosios įstaigos nelabai geba konkuruoti su privačiu sektoriumi. Norinčiųjų dirbti poliklinikoje dėl didelio darbo krūvio ir pageidaujamo didesnio darbo užmokesčio nelabai randame. Kiek teko domėtis, tai ortodontų universitetai paruošia ypač mažai“, – kalba V. Turauskytė.
Lietuvos ortodontų sąjungos valdybos narė gydytoja Jurga Liatiukienė pritaria, kad gydytojai nesutinka dirbti valdiškame sektoriuje dėl didelio atlyginimų skirtumo.
„Jau ne vienerius metus girdime apie tai, kad pas gydytoją ortodontą vaikams labai sunku patekti. Taip, į valdišką sektorių sunku patekti. Gydytojai ortodontai nepageidauja dirbti valdiškame sektoriuje dėl atlyginimų skirtumo. Kodėl susidaro tokios problemos? Valstybinė ligonių kasa už gydytojo ortodonto konsultaciją moka 27 eurus. Į kainą yra įskaičiuoti ir diagnostiniai tyrimai. Jeigu kalbame apie privačią sritį, tai už konsultaciją, tyrimus, rentgeno nuotraukas įstaiga gauna gerokai virš 100 eurų. Jeigu pacientui nustatoma ortodontinė liga ir turės būti skirtas gydymas, tai reiškia, kad jis toje įstaigoje bus dispanserizuojamas. Pas gydytoją ortodontą ligonių kasa apmokės už kas ketvirtą vizitą. Padalinkime 27 eurus iš trijų, gausime ne pilnus 9 eurus. Į juos įskaičiuojama apsilankymas, asistentai, telefonas, brangi įranga, elektra, šildymas ir visa kita. Turbūt visiems aišku, kad didelio noro teikti paslaugas valdiškame sektoriuje nėra. Yra labai nedaug įstaigų, siekiančių gauti tokią sutartį“, – paaiškina J. Liatiukienė.
Norint greičiau patekti pas ortodontą, M. Lapeika siūlo apsišarvuoti kantrybe ir skirti labai daug laiko.
„Reikia skirti labai daug laiko pretenzijų rašymui. Gal reikia keisti įstatymą ir visuomenei nemeluoti, kad paslaugos suteikiamos. Jeigu valstybė neišgali, gal galime prie paslaugų apmokėjimo prisidėti 50 proc. Aš, kaip tėtis, sutikčiau. Dabar oficialiai labai gražu, bet realybė kitokia“, – pasiūlymu dalijasi M. Lapeika.
SAM specialistė J. Juknienė LRT RADIJUI sakė, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujoji gydytojo odontologo medicinos norma.
„2025 metais baigę Vilniaus universitetą, o 2026 metais – Lietuvos sveikatos mokslo universitetą, gydytojai odontologai, baigę kursus, galės teikti tam tikras ortodontines paslaugas. Kai kurias paslaugas galės suteikti bendrosios praktikos gydytojai odontologai, turintys reikiamų kompetencijų tam tikroms ligoms gydyti ir pritaikyti ortodontinį aparatą. Tikimės, kad šie pakeitimai pagerins esamą situaciją ir gydytojai odontologai, įgiję naujų kompetencijų, plačiai pasiskirstys ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje“, – viliasi J. Juknienė.
Vilniaus savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja V. Turauskytė atkreipia dėmesį, kad dalis pacientų užsiregistruoja vizitui, tačiau neatvyksta.
„Tikrai nemažai klientų, kurie užsiregistruoja vizitui, bet neatvyksta ir apie tai neinformuoja. Dabar įstaigos deda didžiules pastangas ir stiprina atvejo vadybininkų darbą, kurių tikslas yra pakviesti pacientus pagal sąrašą“, – sako V. Turauskytė.
Privačiame sektoriuje užimtumas priklauso nuo regiono, sako Lietuvos ortodontų sąjungos valdybos narė J. Liatiukienė.
„Kalbant apie Kauną ir Vilnių, kur ruošiami gydytojai, didžioji dalis ten lieka dirbti ir gyventi. Tarp įstaigų pastebiu net ir konkurencinę kovą. Čia patekti pas gydytoją galima gana greitai. Provincijoje gydytojų ortodontų tikrai yra nedaug, todėl kartu su Ortodontų sąjunga ir rūmais stengiamės įgalinti gydytojus, kurie turi reikiamų kompetencijų, gydyti lengvus atvejus“, – apie įstaigų užimtumą privačiame sektoriuje kalba J. Liatiukienė.
Parengė Indrė Gurskienė
Viso radijo įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše
