Tai, kas naudinga senstančiam žarnynui, gali būti naudinga ir senstančioms smegenims. Pirmasis tokio pobūdžio dvynių tyrimas parodė, kad kasdienis baltymų ir prebiotikų papildų vartojimas gali padėti pagerinti vyresnių nei 60 metų žmonių atminties testų rezultatus, rašo „Science alert“.
Šios išvados verčia susimąstyti, ypač atsižvelgiant į tai, kad tas pats regimosios atminties ir mokymosi testas naudojamas ankstyviesiems Alzheimerio ligos požymiams nustatyti.
Dvigubai aklo tyrimo metu buvo tiriami du pigūs augalinių skaidulų prebiotikai, kurių galima įsigyti be recepto daugelyje pasaulio šalių. Prebiotikai yra nevirškinamos medžiagos, padedančios stimuliuoti žarnyno mikrobus.
Viena iš jų, vadinama inulinu, yra fruktanų klasės maistinė skaidulinė medžiaga. Kitas, vadinamas fruktooligosacharidu (FOS), yra augalinis angliavandenis, dažnai naudojamas kaip natūralus mažo kaloringumo saldiklis.
Norėdami išsiaiškinti šių papildų poveikį senstančioms smegenims, Londono Karališkojo koledžo mokslininkai į tyrimą įtraukė 36 poras vyresnių nei 60 metų dvynių.
Kiekviena pora buvo atsitiktinai perskirta taip, kad vienam iš dvynių kasdien buvo skiriamas prebiotikas baltymų milteliuose, o kitam – placebas baltymų milteliuose.
Didesnė dalis tų dvynių, kurie to nežinodami vartojo inuliną arba FOS, po trijų mėnesių atlikdami pažinimo testą pasiekė geresnių rezultatų.
Be to, nustatyta, kad kasdienis skaidulinių medžiagų papildų vartojimas yra susiję su nedideliais dvynių žarnyno mikrobiomo pokyčiais. Pavyzdžiui, naudingųjų Bifidobacterium bakterijų daugiau rasta inuliną arba FOS vartojusių dvynių organizme.
Tyrimai su pelėmis rodo, kad reguliuodamos jungtis tarp žarnyno ir smegenų, Bifidobacterium mažina kognityvinių funkcijų sutrikimus.
„Džiaugiamės, kad vos per 12 savaičių įvyko tokie pokyčiai. Tai labai perspektyvu, siekiant pagerinti mūsų senstančios visuomenės smegenų sveikatą ir atmintį, – kovo mėnesį paskelbus tyrimo rezultatus sakė Londono karališkojo koledžo geriatrijos medicinos tyrėja Mary Ni Lochlainn. – Atskleidus žarnyno ir smegenų ašies paslaptis, būtų galima rasti naujų būdų ilgiau ir sveikiau gyventi.“
Karaliaus koledže kaupiamas didžiausias Jungtinėje Karalystėje suaugusių dvynių registras – dvynių tyrimai yra labai vertingi, kai reikia atskirti genetikos ir aplinkos poveikį sveikatai.
Ankstesni tyrimai su graužikais parodė, kad daug ląstelienos turintys maisto papildai, tokie kaip inulinas ir FOS, gali „pamaitinti“ storosios žarnos mikrobiomą, sudarydami palankias sąlygas tarpti gerosioms bakterijoms.
Kai kurios iš šių bakterijų yra susijusios su geresne tiek pelių, tiek žmonių kognityvine funkcija.
Kasmet daugėja įrodymų, kad žarnynas ir smegenys yra glaudžiai susiję. Kai kurie ekspertai yra taip giliai tuo įsitikinę, kad žarnyną vadina „antrosiomis smegenimis“.
Tačiau kol kas lieka neaišku, kaip šios dvi nervų sistemos sąveikauja.
Neseniai Londono karališkajame koledže atliktas dvynių tyrimas rodo, kad tam tikrų smegenims naudingų maisto produktų vartojimas gali būti perspektyvus būdas užkardyti kognityvinių funkcijų silpimą.
Nors prebiotikai gali pagerinti kai kuriuos senstančių smegenų kognityvinės funkcijos aspektus, pavyzdžiui, atmintį ir duomenų apdorojimo laiką, neatrodo, kad jie būtų labai naudingi kūno fiziniam pajėgumui.
Neužfiksuota, kad būtų sulėtėjęs daug skaidulų turinčius maisto papildus vartojusių senstančių dvynių raumenų nykimas, nepaisant to, kad inulinas ir FOS yra svarbūs raumenų ir kaulų sistemos palaikymo veiksniai.
„Šios pigios ir be recepto parduodamos augalinės skaidulos galėtų būti naudingos daugeliui žmonių. Be to, jos yra saugios ir priimtinos, – sakė Londono karališkojo koledžo geriatrė Claire Steves. – Kitas mūsų uždavinys – išsiaiškinti, ar šis poveikis išlieka ilgesnį laiką ir gali būti stebimas didesnėse žmonių grupėse.“
Aptariamame tyrime dalyvavę dvyniai daugiausia buvo moterys, ir nors tyrėjai savo išvadose atsižvelgė į lyčių skirtumus, jie pripažįsta, kad Londono karališkojo koledžo mokslininkų tirtų dvynių kohortoje gali būti tam tikra atrankos paklaida.
Turint tai omenyje, reikia nepamiršti, kad moterys yra labiau linkusios sirgti Alzheimerio liga, o tokie tyrimai, kaip šis, patvirtina hipotezę, jog kognityvinių gebėjimų silpimas ne visada yra smegenų ligos padarinys, jis gali būti susijęs ir su išoriniais veiksniais.
Žarnynas dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų, įskaitant imuninę sistemą ir centrinę nervų sistemą. Maitinant žarnyno mikrobiomą tam tikrais prebiotikais ir probiotikais galima būtų gydyti daugybę ligų ir susirgimų.
Tyrimas skelbiamas žurnale „Nature Communications“.
