Nėštumas, gimdymas ir pirmieji treji vaiko gyvenimo metai – kiekvienai šeimai ypatingas laikotarpis, reikalaujantis tiek fizinių, tiek socialinių, tiek psichologinių išteklių. Cukrinis diabetas, jei juo serga bent vienas šeimos narys, šiuo laiko tarpsniu resursų tikrai neprideda, o kaip tik juos smarkiai ištuština, rašoma klubo „Diabeto IQ“ pranešime žiniasklaidai.
Cukriniu diabetu serganti besilaukianti moteris, nuo kurios labiausiai priklauso užsimezgusios gyvybės būklė, susiduria ne tik su neišvengiamais fiziniais pokyčiais, veikiančiais visas organizmo sistemas, bet ir yra priversta papildomai dorotis su ligos keliamais iššūkiais, kurie nėštumo laikotarpiu tampa itin sudėtingi. Dėl nėštumo metu kintančio hormonų balanso nuolat besikeičianti savijauta, įtampa dėl sudėtingiau valdomo diabeto, nerimas dėl ligos poveikio besivystančiam vaisiui išsekina moterį tiek fiziškai, tiek psichologiškai, taip pat gali sutrikti ir socialiniai ryšiai.
Gimus vaikui ir visą dėmesį sutelkus į jo priežiūrą, diabetu sergančios motinos poreikiai tarsi nustumiami į šalį, tampa antraplaniai, o tai lemia prastesnį ligos valdymą ir apskritai visą savijautą.
Kaip teigia Santaros klinikų Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė Gintarė Naskauskienė, po gimdymo staigus estrogenų, progesterono ir serotonino kiekio sumažėjimas sukelia nerimo būseną, kuri gali pasireikšti pogimdymine depresija.
Anot gyd. G. Naskauskienės, pasaulyje atlikti tyrimai parodo pogimdyminės depresijos paplitimo mastą ir jos įtaką pačiai moteriai ir kūdikiui: „Pvz., Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, atliktas tyrimas parodė, kad pogimdyminę depresiją patiria daugiau kaip trečdalis moterų (34,8 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad cukriniu diabetu sergančioms moterims depresija pasireiškia netgi 5–10 kartų dažniau. Atlikus 33 skirtingus tyrimus buvo nustatyta, kad bendras pogimdyminės depresijos paplitimas siekia 14,0 proc., įvairiose šalyse svyruoja nuo 5 proc. iki 26,32 proc. Depresijos paplitimas per vienerius metus po gimdymo yra 21,9 proc. Pogimdyminė depresija tiesiogiai veikia motinos psichinę sveikatą ir socialinį prisitaikymą, taip pat trukdo jos gebėjimui tinkamai maitinti krūtimi ir rūpintis savo vaiku.“
Klubo „Diabeto IQ“ konsultantai, dažnai bendraudami su diabetu sergančiomis mažamečius vaikus auginančiomis moterimis, yra pastebėję, kad artimieji ne visada moka, žino ir supranta, kaip palengvinti diabetu sergančios moters situaciją po gimdymo, dėl to neretai pašlyja ir tarpusavio santykiai, kyla vis daugiau nesutarimų, netgi atsiranda grėsmė iširti santuokai.
Kitas ne ką mažiau sudėtingas šeimos išbandymas – kai cukriniu diabetu suserga kūdikis ar nė trejų metukų neturintis vaikas. Pirmieji treji vaiko gyvenimo metai – sparčiausias vystymosi laikotarpis, kuriam psichologai ir sveikatos priežiūros specialistai skiria didžiausią dėmesį, teigdami, kad tai labiausiai ateities perspektyvas lemiantis amžiaus tarpsnis. Tėvams tenka nemažas iššūkis atliepti augančio žmogaus poreikius, sudaryti palankias sąlygas jam vystytis, o jei mažylis turi cukrinio diabeto diagnozę, jam prižiūrėti reikia keliskart daugiau žinių, jėgų ir pastangų nei auginant sveiką vaiką.
Vien diabeto valdymas – nuolatinis gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas ir reguliavimas, invazinės procedūros – reikalauja be galo daug tėvų dėmesio, tad visiems kitiems sergančio vaiko (o neretai – ir kitų šeimoje augančių vaikų, nesergančių diabetu) poreikiams užtikrinti neretai pritrūksta fizinių ir psichologinių išteklių, o dėl to gali sutrikti vaiko raida, prieraišumo jausmas, atsirasti mitybos sutrikimų ir kitų normaliam vaiko vystymuisi trukdančių problemų.
Klubas „Diabeto IQ“, suprasdamas, su kokiais iššūkiais tenka kovoti šeimoms, kuriose cukrinis diabetas – kasdienis gyvenimo palydovas, šių metų liepos mėnesį pradėjo vykdyti projektą „Akistatoje su 1 tipo cukriniu diabetu: ankstyvoji kompleksinė pagalba nėštumo bei vaiko priežiūros iki 3 m. laikotarpiu“, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektams skirtų lėšų.
Pagal projektą kvalifikuotą psichologinę, socialinę, teisinę ir kt. būtiną pagalbą gaus šeimos cukriniu diabetu sergančios moters nėštumo ir vaiko iki 3 metų priežiūros laikotarpiu, taip pat šeimos, kuriose auga 1 tipo cukriniu diabetu sergantis vaikas iki 3 metų amžiaus.
Projekte numatytos slaugytojo diabetologo, šeimų ir porų psichologo, socialinio darbuotojo, akušerio ginekologo, žindymo specialisto konsultacijos, mokymai išmaniųjų diabeto valdymo priemonių naudojimo klausimais, paskaita apie šeimoms priklausančias socialines garantijas, išmokas, lengvatas ir pan. Šeimos bus kviečiamos dalyvauti medicinos psichologo moderuojamuose savitarpio pagalbos grupės susitikimuose, kurių numatyta dešimt. Šeimos nariai ir artimieji turės galimybę išklausyti informacinės paskaitos apie diabetu sergančios besilaukiančios ir kūdikio susilaukusios moters poreikius, jai kylančius iššūkius, galimus sprendimo būdus, prie kurių gali prisidėti artimieji ir taip palengvinti jos kasdienybę. Kartu numatyta vaikų iki 3 metų valandinė priežiūra, kad tėvai galėtų ramiai dalyvauti projekto veiklose.
Viso projekto trukmė – 1,5 metų. Tikimasi, kad projekto veiklos padės sustiprinti šeimos santykius, pagrįstus savitarpio pagalba ir pagarba vienas kitam, bei paskatins dalintis atsakomybe už šeimos gerovę.
Teorinės ir praktinės žinios padės diabetu sergančioms moterims įveikti emocinius ir psichologinius sunkumus laukiantis ir susilaukus kūdikio, taip pat prižiūrint diabetu sergantį vaiką, įgalins naudotis išmaniosiomis diabeto valdymo technologijomis, ne tik palengvinančiomis ligos kontrolę, bet ir užtikrinančiomis geresnę savijautą ir sveikatos būklę. Šeimos, dalyvausiančios projekte, gaus didelį palaikymą ir emocinę paramą, sukaups vertingų žinių bagažą, kuris padės tapti savarankiškesniems, labiau pasitikintiems ir sugebantiems priimti geriausius sprendimus vienu sudėtingiausių gyvenimo etapų.
