„Ne visi nuplikę žmonės, net ir turėdami begalę pinigų, gali atsiauginti plaukus“, – teigia Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis. Jeigu laukėte, kol ant galvos liks keli plaukai – jokia transplantacija nebepadės. Kada geriausia kreiptis į gydytojus, kiek kainuoja noras turėti plaukus ir kuo rizikuoja į Turkiją plaukų persodinimui vykstantys tautiečiai?
Gydytis reikia vos pastebėjus plikimą
„Iš dešimties pas gydytoją dermatologą-trichologą konsultacijai atvykstančių pacientų persodinti plaukus pavyksta geriausiu atveju dviem. Kodėl? Jeigu pacientas yra stipriai ar net visiškai nuplikęs, reiškia pas jį nebėra jo paties donorinių plauko folikulų. Tada ir transplantacija negalima. Todėl kreiptis dėl plaukų slinkimo reikia laiku, o ne laukti kol plaukų beveik neliks.
Kartais pas vyrus būna dar pakaušyje likęs lankelis plaukų, bet jei plaukai labai reti, ploni – tada irgi vargiai įmanoma padėti. Kiti dalykai, trukdantys atlikti plaukų transplantaciją – galvos odos ligos“, – sako gydytojas ir patvirtina, kad maždaug 90 proc. dėl plikimo besikreipiančių pacientų yra vyrai.
Pasak T. Raudonio, genetikos nulemtas plikimo procesas yra ganėtinai lėtas. Tad vos pastebėjus plikimą, reikėtų nelaukti, nes iš pradžių gali padėti ir konservatyvus gydymo būdas.
„Sustabdyti plikimą, padidinti plaukų tankį, pastorinti plaukus galima medikamentais, injekcinėmis procedūromis. Transplantacija jau yra pati paskutinė priemonė. Šiandien vaistinėse galima įsigyti nereceptinio tirpalo, kurio veiklioji medžiaga yra minoksidilis. Jis gerina kraujotaką aplink plauko folikulą ir daro ji atsparesnį, stipresnį.
Tiesa, naudojant vien šį tirpalą didelio stebuklo tikėtis neverta. Dažniausiai kartu skiriame ir geriamus medikamentus. Jie yra receptiniai. Deja, bet kartais jie duoda šalutinių poveikių. Gali padidėti viso kūno plaukuotumas. Retais atvejais vyrams gali pasireikšti potencijos sutrikimai, moterims – hormonų disbalansas. Tačiau tinkamai paskyrus vaistą, dauguma pacientų juos puikiai toleruoja.
Rezultatą pasiekti padeda ir PRP procedūra (plazmoliftingas). Procedūros metu naudojami nuosavi kraujo kūneliai trombocitai. Trombocituose gausu augimo faktoriais vadinamų medžiagų, kurios suaktyvina ir atjaunina kūno ląsteles. Svarbu šias procedūras atlikti reguliariai ir derinti su medikamentais“, – apie plikimo stabdymo būdus pasakoja gydytojas.
Paklaustas, kiek kainuoja šios procedūros, T. Raudonis neslepia, kad nepigiai.
„Nuo 200 iki 300 eurų už vieną procedūrą. Per pirmus metus patartina atlikti penkias, šešias procedūras. Vėliau pakanka kelių per metus. Džiugu tai, kad bent jau vaistai ir preparatai, kurių receptus išrašome, tikrai nėra brangūs. Kartais tik jų ir pakanka. Atsieina jie vos 10 eurų per mėnesį“, – apie plikimo gydymo kainas kalba T. Raudonis.
Plaukų persodinimas galimas tik iš paciento folikulų
Gydytojas pabrėžia, kad neverta švaistyti pinigų įvairioms brangioms kosmetikos priemonėms, kurių gamintojai skelbia apie teigiamą jų poveikį stabdant plaukų slinkimą.
„Nevaistinių preparatų efektyvumas nėra objektyviai įrodytas. Tyrimus dažniausiai atlieka pačios kompanijos, todėl įrodymai dažnai būna per silpni ir moksliškai nepatvirtinti“, – sako specialistas.
Pasak T. Raudonio, kai išbandyti gydymo būdai nepadeda, tada galima ryžtis plaukų transplantacijai.
„Tai minimaliai invazinė chirurginė operacija. Ji atliekama taikant vietinę nejautrą. Paprastai kalbant, procedūros metu padaromos milimetrinės skylutės toje skalpo vietoje, kurioje turėtų užaugti nauji plaukai. Tada iš donorinės, dažniausiai pakaušio, zonos su specialiais įrankiais išimami plauko folikulai. Jie gyvybingi vos kelias valandas, todėl operatyviai įdedami į jau padarytas skylutes.
Kito žmogaus folikulai nėra įsodinami, nes tada įsijungtų tokios pat procedūros, kaip ir transplantuojant bet kurį kitą žmogaus organą. Tai reiškia, kad reikėtų ieškoti tinkančio donoro, o paskui žmogus visą gyvenimą turėtų gerti imunosupresantus. Tikrai dėl estetinės procedūros tokiam iššūkiui ryžtis neverta“, – trumpai transplantacijos esmę nupasakojo gydytojas.
Tikimybė folikului prigyti ir užauginti naują plauką, anot specialisto, yra maždaug 90 proc. Tai trunka apie metus.
„Nereikia galvoti, kad po transplantacijos gydymo medikamentais tęsti nebereikia, nes praėjus kuriam laikui šalia esantys plaukai gali nuslinkti. O šių procedūrų per gyvenimą žmogus gali atlikti daugiausiai dvi“, – pabrėžia specialistas.
Po procedūros Turkijoje – pagalbos į Lietuvos klinikas
T. Raudonis įspėja į Turkijoje veikiančius plaukų transplantacijos fabrikus masiškai vykstančius tautiečius.
„Taip. Procedūra Turkijoje kainuoja neretai ir tris kartus pigiau nei Lietuvoje. Teko iš pacientų girdėti, kad siūlo ir už pusantro tūkstančio eurų. Į šią kainą dar įskaičiuotas gyvenimas viešbutyje, pervežimai, kraujo tyrimai ir panašiai. Pati procedūra atliekama vos ne visiems norintiems, neatsižvelgiant į kontraindikacijas. Pas mus plaukų transplantacija kainuoja nuo 4 iki 7 tūkstančių eurų“, – kainas palygino T. Raudonis.
Pašnekovas papasakojo, kuo neretai baigiasi plaukų persodinimo operacijos Turkijos klinikose.
„Pacientai dažnai po vizito pas turkus kreipiasi į Santaros klinikų medikus dėl infekcinių komplikacijų, dėl negražaus randėjimo proceso, dėl nepakankamai prigijusių plaukų. Ateina pas gydytoją su visa šašais nusėta galvos oda, neprofesionaliai atlikta procedūra. Pavyzdžiui, per daug taisyklinga plaukų augimo linija, tarsi užbrėžtu brūkšniu palei kaktą. Žmogus atrodo tarsi lėlė. Tada pasidaręs transplantacija žmogus vaikšto su kepure, nes gėda ja nusiimti. Kartais plaukų augimo linija padaroma per žemai arba plaukai įsodinti netinkamu kampu ir styro atsikišę į priekį. Žmogus atrodo juokingai graudžiai“, – rinktis atsakingas klinikas įspėja gydytojas.
T. Raudonis paminėjo, kad Turkijoje visai populiaru transplantacijai naudoti krūtinės, kojų, barzdos plaukus.
„Svarbu suprasti, kad tai labiau skirta tamsaus gymio, tamsiaplaukiams ir gausiai plaukuotiems vyrams. Lietuvaičių plaukai yra visai kitokie, todėl ir rezultatas bus nekoks“, – sako jis.
