Į LRT girdi kreipėsi vilnietė Giedrė, kuri teigia, kad Centro poliklinika pakeitė registracijos pas gydytoją sistemą ir dabar pacientai nukreipiami registruotis į elektroninius valdžios vartus. Poliklinika sako, kad sistemą turėjo keisti dėl saugumo.
Registracijos pas šeimos gydytoją kelias tapo ilgesnis
Kaip LRT RADIJUI teigia pacientė, registruojantis per elektroninius valdžios vartus tenka pasirinkti ne tik miestą, bet ir gydytoją, paslaugą ir datą. Vilnietė tikina – tai kelia didelių sunkumų.
„Puslapyje dabar yra parašyta, kad dėl saugumo yra registracija per elektroninius valdžios vartus. Pabandžiau įeiti į elektroninius valdžios vartus, tai prasidėjo begalinė košė. Jeigu anksčiau poliklinikos sistemoje buvo viskas aišku: parašyta, kad šeimos gydytojas dirba tada, iškrenta jo visi darbo grafikai, jeigu gydytojas nedirba – tai iškrenta pakaitinių gydytojų pavardės. Galėjai registruotis į antrinį lygį, kur matydavai, kas tau priklauso. Dabar šito nėra. Atsidarai elektroninius valdžios vartus ir turi pasirinkti miestą, gydymo įstaigą, gydytojo pavardę ir turi pasirinkti, kokią paslaugą iš to gydytojo nori gauti“, – pasakoja Giedrė.
Moters tikinimu, toks registracijos sistemos pakeitimas – ne į naudą pacientui, norinčiam užsiregistruoti vizitui pas gydytoją.
„Nekalbu apie tai, kad reikia pasirinkti datas. Žinant, kokios eilės pas specialistus ir gydytojus, tai aš neįsivaizduoju, kokį intervalą turiu pasirinkti. Šitą paspaudi ir tau išmeta – laisvų laikų nėra. Aš negaliu žinoti visų poliklinikos gydytojų pavardžių, negaliu įsivaizduoti kur ir kaip jie dirba. Dar turiu žinoti, kokią paslaugą jie man turi teikti. Aš, kaip pacientė, žinau vieną paslaugą – gydymą, sveikatos priežiūrą. Esu nuoširdžiai pasipiktinusi, nes įsivaizdavau, kad elektroninės sistemos yra tobulinamos tam, kad žmogui būtų patogiau dirbti“, – aiškina pacientė.
Pasak Giedrės, dabar tenka skambinti poliklinikos skambučių centrui ir tik tokiu būdu pavyksta užsiregistruoti pas gydytoją. „Aš nesuvokiu, kam reikia keisti gerai veikiantį daiktą į visiems žinomą prastai veikiantį griozdą“, – piktinasi vilnietė.
Užtikrina tapatybės saugumą
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos sistemos informacinių išteklių vystymo skyriaus patarėja Simona Gricienė sako, kad gydymo įstaigų registracijų sistemos yra susietos su nacionaline išankstine pacientų registracijos sistema.
„Pacientams nėra draudžiama registruotis ir kitais būdais: tiek telefonu, tiek atvykus į gydymo įstaigą, tiek sudaryta galimybė registruotis internetu. Įstaigos gali sudaryti galimybę registruoti per savo informacinę sistemą, bet ji turi būti susieta su nacionaline išankstine pacientų registracijos sistema. Šiuo atveju įstaiga pasirinko iš karto naudotis nacionaliniu sprendimu“, – dėsto S. Gricienė.
SAM atstovės teigimu, registracija nėra sudėtinga – tereikia prisijungti tapatybę patvirtinančiu įrankiu: SMART–ID arba mobiliuoju parašu.
„Paciento sveikatos duomenys yra labai jautrūs. Išankstinė pacientų registracijos sistema yra susieta su e. sveikatos sistema. Jeigu yra išrašytas siuntimas, išankstinėje registracijos sistemoje matome, kad yra siuntimas, jis yra galiojantis“, – tikina ji.
Pasak S. Gricienės, sistemoje galima matyti ne tik savo šeimos gydytoją, bet ir, jei įstaiga nurodo, kitus sveikatos specialistus.
„Tiek e. sveikatos sistemoje, tiek išankstinėje pacientų registracijos sistemoje yra nurodytas paciento šeimos gydytojas visa šeimos gydytojo komanda – akušeris, slaugytoja“, – aiškina SAM atstovė.
Sunku naudotis ir vyresnio amžiaus žmonėms
Keisti prisijungimą prie gydymo įstaigos registracijos sistemos teko dėl didesnio asmens tapatybės saugumo užtikrinimo.
„Jau 2019 metais iš Valstybinės duomenų inspekcijos tyrimo gavome išvadas, kad tapatybė privalo būti patikima ir užtikrinta. Prisijungus slaptažodžiu, per „Facebook“ ar „Google“ neužtikrinamas saugumas, todėl visos įstaigos turėjo užtikrinti tą saugumą ir pasirinkti saugius prisijungimo variantus“, – teigia S. Gricienė.
Tačiau vilnietė Giedrė pabrėžia – šia sistema tapo sudėtinga naudotis vyresnio amžiaus žmonėms.
„Visi, kas bandė naudotis e. sveikata, turi puikią patirtį. Tik spjaudytis nori kiekvieną kartą ten įlindus ir prisijungus. Aš esu ne vaikiško amžiaus, bet aš moku puikiai naudotis internetu. Mano 87 metų mama puikiai naudojosi ir jai sekdavosi tą daryti su registracijos sistema. Dabar – tai visiškai neįmanoma. Dabar sėdi, žiūri. Mes dar labiau didiname vyresnio amžiaus žmonių IT atskirtį. Nesuprantu, kodėl reikia sunkinti, o ne gerinti“, – teigia Giedrė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
