Gimdos miomos – dažna vaisingo amžiaus moteris varginanti problema. Pasak akušerio-ginekologo Viliaus Rudaičio, mioma – tai nepiktybinis gimdos navikas. „Visa gimda yra didelis raumuo, kuris yra plastiškas, prisitaiko prie moters gyvenimo tarpsnio, nėštumo. Iš tų raumenų, kurie yra gimdoje, tam tikrais gyvenimo tarpsniais susidaro gerybiniai ir kai kada piktybiniai gimdos augliai“, – LRT RADIJO laidai „Kaip jautiesi?“ aiškina gydytojas.
Gimdžiusios moterys rečiau susiduria su miomomis
Anot pašnekovo, šalia gimdos miomų pacientėms diagnozuojamos ir kitos ligos, kaip pavyzdžiui, ciklo sutrikimai ir nevaisingumas.
„Mano srityje nusiskundimai yra nuo vyraujančių makšties infekcijų iki ciklo sutrikimų, nevaisingumo iki nepiktybinių bei piktybinių lyties organų darinių“, – teigia jis.
V. Rudaitis sako, kad tik kas trečia moteris per savo gyvenimą nesusiduria su šiais nepiktybiniais gimdos navikais.
„Tai yra viena dažniausių patologijų, kurią nustato akušeris-ginekologas. Apie 70 proc. moterų populiacijos anksčiau ar vėliau bus nustatyta vienokia ar kitokia mioma“, – tikina akušeris-ginekologos.
Dažniausiai miomos vargina vaisingo amžiaus moteris nuo 20 metų iki menopauzės. O, kaip teigia gydytojas, gimdžiusioms moterims miomų susidarymo tikimybė yra mažesnė.
„Statistiškai yra paminima, kad daug kartų gimdžiusios moterys turi mažesnį šansą, kad joms bus nustatytos miomos. Stebima, kad afroamerikiečių populiacijoje miomos yra dažnesnės nei baltaodžių“, – aiškina V. Rudaitis.
Akušeris-ginekologas pabrėžia, kad pacientėms šie gerybiniai navikai nustatomi atsitiktinės apžiūros metu ir dažnai nesukelia jokių simptomų.
„Chirurginio, invazinio radiologinio įsikišimo reikia pakankamai retai. Reikia suprasti, kad didelei daliai pacienčių miomos yra nustatomos atsitiktinai, jos nesukelia visiškai jokių simptomų. Pacientė atvyksta profilaktinei apžiūrai ir yra nustatoma mioma. Jos gali būti daugybinės, tačiau gali nieko nesukelti. Reikia visuomet pasverti gydymo naudą ir jo žalą“, – dėsto pašnekovas.
Tačiau, gydytojo teigimu, pacientės yra nuolat stebimos ir, jei pasireiškia varginantys simptomai, taikomas miomų šalinimas.
„Nuolat fiksuojamas jų dydis, skaičius ir toliau vyksta stebėjimas. Jeigu jos nespaudžia gretutinių organų, nesukelia gausių kraujavimų, netrukdo pastoti – nieko nereikia daryti. Jeigu jos didėja, atsiranda įtarimas, kad tai – piktybinis auglys, tada jau imamasi kitų veiksmų“, – pasakoja V. Rudaitis.
Embolizacija – minimaliai invazyvi ir kompensuojama procedūra
Vienas iš būdų pašalinti miomas – inovatyvi embolizacijos procedūra. Intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas tikina, kad praėjus keleriems metams po atliktos procedūros gimdos miomos išnyksta arba tampa neaktyvios.
„Embolizacija yra minimaliai invazyvi procedūra, kuomet per kirkšnies arteriją nueiname iki arterijų, kurios maitina miomas. Jeigu miomos sukelia varginančius simptomus, tai mes embolizuojame tas arterijas – jos netenka maitinimo, pradeda džiūti ir sunyksta. Ką stebiu, tai jei mioma buvo 10 centimetrų, po 5 metų ji yra neaktyvi, apie 1 centimetro ir netrukdo moteriai gyventi“, – procedūros eigą aiškina radiologas.
Kaip teigia A. Afanasjevas, embolizacijos metu patologinės kraujagyslės yra užblokuojamos ir taip nutraukiamas gerybinių navikų susidarymas.
„Per kirkšnį mes gydome ne tik miomas, bet ir insultus, einame į smegenis, kojas. Minimaliai invazyviu būdu pagydo. Yra kateteris, nueiname iki arterijų, leidžiame kontrastinę medžiagą, naudodami rentgeno spindulius matome, kur einame. Taip aptinkame patologinį kraujagyslių tinklą, kuris byloja apie pačią miomos buvimo vietą. Į kraujagysles leidžiame minimalias mikrosferas, kurios nuėjusios iki patologinių kraujagyslių tinklų jas užblokuoja“, – sako jis.
Visgi šią procedūrą galima taikyti tik tada, jei pacientė turi vieną miomą. Tačiau jei gimdoje randama jų daugiau, V. Rudaičio teigimu, belieka atlikti chirurginę operaciją.
„Pacientei mioma sukelia gausius kraujavimus, mioma yra didesnė už gimdą, o ji nenori operuotis. Mes jai galime pasiūlyti radiologus, kurie atlieka fantastinius darbus. Tai nėra pigu, tačiau kompensuojama iš ligonių kasų. Taip pat yra chirurginis gydymas – tiesiog šalinimas. (...) Jeigu miomos yra didelės, daugybinės, tai tada atliekama viskas senoviškai – pjūvis pilvo sienoje ir taip pašalini miomas. Reikia nepamiršti ir terapinio miomų gydymo vaistais, kurie yra kompensuojami“, – aiškina akušeris-ginekologas.
Gydytojas radiologas pastebi, kad Lietuvoje vis dar trūksta informacijos apie miomų šalinimą embolizacijos būdu. O štai užsienyje šis gydymo būdas – itin populiarus.
„Vis rečiau užsienyje yra atliekamos radikalios chirurginės intervencijos. Noriu pasakyti, kad trūksta informacijos apie miomų embolizaciją. Kartais atvažiuoja moteris ir sako, kad niekas neminėjo apie šį gydymo būdą. Taip ir atsirado mūsų puslapis, kur skleisime informaciją, kaip darome, kaip atliekame“, – dėsto A. Afanasjevas.
Svarbu paminėti, kad ši procedūra nieko nekainuoja – tereikia gauti gydytojo siuntimą.
„Tai yra kompensuojama, nemokama procedūra. Užtenka turėti siuntimą iš ginekologo ar šeimos gydytojo. Pacientas gali kreiptis į intervencinį radiologą konsultacijai. Jeigu viskas tinka, drąsiai užrašome į eilę ir atliekame (embolizaciją – LRT)“, – teigia radiologas.
Gydymą lemia miomos vieta
Kuris gydymo būdas bus efektyviausias, pasak V. Rudaičio, lemia miomos vieta.
„Svarbiausia, kurioje vietoje yra mioma, jos lokalizacija. Su paciente aptari, kurie simptomai lydi, kodėl jie atsirado. Ar mioma iškreipia gimdos gleivinę ir sukelia gausias mėnesines, ar tai yra daugybinės gimdos miomos. Jei pacientė tokiu atveju nenori operacinio gydymo ir nori embolizacijos, tai aptari, kad tai nebus efektyvu“, – aiškina pašnekovas.
Pacientei, kurią vargina daugybinės miomos, o planų pastoti nėra, akušeris-ginekologas pataria rinktis visos gimdos šalinimą.
„Jeigu pacientė turi visus vaikus, kuriuos norėjo turėti, ir yra daugybinės miomos, tai tada ateina didžiausia operacija – visos gimdos pašalinimas. Pacientei yra skiriamas laikas aptarti, kas bus vėliau, kokios galimos komplikacijos, pasekmės, privalumai“, – teigia jis.
Pasak V. Rudaičio, pagal gimdos miomų dydį, jų kiekį ir pacientės norą galima nuspręsti, kurią procedūrą ar operaciją rinktis. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad svarbu ir tai, kokie gretutiniai simptomai vargina pacientę.
„Daugybinės miomos, kurios sukelia gausius kraujavimus, įtariama, kad tai yra nevaisingumo priežastis, tada sprendi, ar tai yra atvira, ar laparoskopinė operacija (per kelis pjūvius pilvo ertmėje pašalinami dariniai – LRT). Viena mioma, kuri yra didelė, auganti, sukelia gausius kraujavimus ir pacientė nenori operuotis, tai kitas žingsnis – siųsti pas invazyvų radiologą, kuris atlieka neoperacinį gydymą su puikiu efektu“, – aiškina akušeris-ginekologas.
Viso pokalbio galite klausytis LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
