Į LRT.lt kreipusis Sandra (vardas pakeistas – LRT.lt) nusistebėjo ir pasipiktino, apsilankiusi pas ginekologę Vilniaus Antakalnio poliklinikoje. Nors moteris atėjo dėl įprastos patikros nėščiosioms, gydytoja jai įteikė pacientes klaidinantį lankstinuką apie nėštumo nutraukimą.
Įžvelgia pažeidimą
Sandra pabrėžė, kad ji apie abortą gydytojos neklausė ir apie tokį pasirinkimą apskritai negalvojo. Beje, jau buvo praėjęs ir terminas, kai nutraukti nėštumą būtų legalu.
Dar labiau pacientę nustebino lankstinuko turinys: jis ragino moteris susilaikyti nuo aborto, čia galima rasti tokių teiginių, kad, pavyzdžiui, neva po nėštumo nutraukimo gali pablogėti santykiai su vyru, iširti santuoka, kilti kraujospūdžio problemų, atsirasti polinkis į alkoholį. Taip pat akcentuojama, kad nėštumo nutraukimas gali būti mirtinas.
Valgymo sutrikimai, psichosomatiniai simtomai, pavyzdžiui, niežulys, bedarbystė ir kasmet išgyvenamos aborto metinės – lankstinuke pateikta visa puokštė nelaimių, kurios esą gresia moteriai.
Sandra suabejojo, ar tokie pareiškimai grįsti mokslu, ji įžvelgė psichologinį spaudimą moterims.
„Kaip jaustis moterims, kurioms nėštumas nebuvo gera žinia, kurios dvejoja arba kurios atėjo nutraukti nėštumo? Aš nė minties neturėjau nutraukti nėštumą ir lankstinukas mane papiktino, tai ką jau kalbėti apie moteris, kurių situacija kardinaliai kitokia nei mano?
Lankstinukas iš esmės pasako, kad moteris yra kalta dėl galbūt nepageidaujamo nėštumo, moteris yra kalta, jei tą nėštumą nutrauks, moters gyvenimas sugrius nutraukus nėštumą ir dar moteris kalta dėl to, kaip vyras reaguos į nėštumo nutraukimą. Nemanau, kad nors viena moteris nėštumą nutraukia lengva ranka, o toks lankstinukas moters teisę apsispręsti tik dar labiau demonizuoja“, – svarstė ji.
Lankstinukas – iš gerai žinomos organizacijos
Atidžiau panagrinėjus lankstinuką matyti, kad jį išleido organizacija Krizinio nėštumo centras, teikianti pagalbą besilaukiančioms ir persileidimą patyrusioms moterims.
Ji vertinama kontroversiškai dėl to, kad dėl nėštumo nutraukimo besikreipiančios moterys spaudžiamos to nedaryti. Terminas „krizinis nėštumas“ atsirado JAV, ten yra siejamas su vadinamuoju „pro-life“ judėjimu, siekiančiu apriboti moterų teisę į abortus.
VšĮ Krizinio nėštumo centras yra įsikūręs Vilniaus arkivyskupijos patalpose, tačiau LRT.lt anksčiau nepavyko sužinoti, ar tai yra Lietuvos katalikų bažnyčios parama jo veiklai: arkivyskupijos teigimu, sutartis su šia įstaiga yra konfidenciali.
LRT.lt anksčiau atliktas eksperimentas atskleidė, kad į Krizinio nėštumo centrą paskambinusiai moteriai, išgėrusiai abortą sukeliančių vaistų, buvo pasiūlytas neįteisintas ir pavojingu laikomas gydymo metodas, esą turintis sustabdyti abortą.
Be to, „krizinio nėštumo“ idėja yra per plauką nuo patekimo į įstatymą, kuris galimai leistų tokioms organizacijoms gauti valstybinį finansavimą. Seime pernai buvo svarstomos įstatymo pataisos, numatančios, kad moterys, norinčios nutraukti nėštumą, bus informuojamos apie specialias „krizinio nėštumo“ paslaugas. Pataisų kritikai iš nevyriausybinių organizacijų atkreipė dėmesį, kad terminas „krizinis nėštumas“ yra klaidinantis, neturintis nieko bendro su medicina ir medicinos pagalba, naudojamas siekiant perkalbėti moteris, norinčias daryti abortą.
Krizinio nėštumo centras siejamas ir su palankiu pirmosios ponios Dianos Nausėdienės požiūriu. D. Nausėdienė globojo 2020 metais prezidentūroje surengtą konferenciją „Valstybės pareiga padėti moterims krizinio nėštumo situacijoje“, joje VšĮ Krizinio nėštumo centras dalyvavo kartu su VšĮ Laisvos visuomenės institutu, žinomu dėl išsakomos pozicijos šeimos, santuokos, abortų ir kitais klausimais. Įvairias „krizinio nėštumo“ programas yra finansavusi Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kultūros ministerija.
Gydytoja: teigiamai vertinti tokios informacijos platinimo neįmanoma
LRT.lt kalbinta Krizinio nėštumo centro lankstinuką peržvelgusi gydytoja Rugilė Kančaitė sako, kad nemažai šių faktų neatitinka tikrovės.
Ji atkreipia dėmesį, kad minimos grėsmės, kaip infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis nėštumo nutraukimo metu yra įmanomos, bet labai retos komplikacijos.
„Legalus abortas, atliekamas gydytojo akušerio ginekologo, yra laikomas universaliai saugiu. Tik 2 proc. moterų, pasirinkusių abortą, susiduria su komplikacijomis. Dauguma jų yra lengvos ir nesunkiai išgydomos, jei gydymas pradedamas laiku. Duomenys rodo, jog abortas yra saugesnis už daugumą kasdienių procedūrų, komplikacijų ir mirtingumo rizika yra žemesnė nei atliekant protinio danties pašalinimą, kolonoskopiją ar kai kurias operacijas, taikomas plastinėje chirurgijoje“, – sako ji.
Lankstinuke minimas teiginys, kad abortas gali sukelti krūties vėžį – pasak medikės, tai yra pasenusi informacija ir jau paneigtas mitas.
„Amerikos vėžio draugija (American Cancer Society) dar šiemet oficialiai paskelbė, jog anksčiau gajus mitas apie padidėjusią krūties vėžio riziką po nėštumo nutraukimo yra susijęs su metodologinėmis tą teigusių tyrimų spragomis. Atlikus naujesnius, kokybiškesnius tyrimus paaiškėjo, jog nėra jokios sąsajos tarp aborto ir krūties vėžio“, – komentavo R. Kančaitė.
Krizinio nėštumo centro leidinyje taip pat aiškinama apie tokias aborto pasekmes kaip niežulys, kraujospūdžio sutrikimai ir kiti psichosomatiniai reiškiniai. Paprašyta tai pakomentuoti, R. Kančaitė sakė tai tiesiogiai patvirtinančių duomenų neradusi.
Ji kritiškai vertina ir lankstinuke minimas psichologines aborto pasekmes, tokias kaip nemiga, nerimas, panikos priepuoliai, depresija, valgymo sutrikimai, intymaus gyvenimo pokyčiai. Krizinio nėštumo centras mini net tokias esą pasitaikančias komplikacijas kaip padidėjusį alkoholio vartojimą, aiškina, kad moterys gali patirti metinių sindromą, kai moteris kasmet po atlikto aborto patiria skaudžius išgyvenimus.
Lankstinuke tvirtinama, kad abortas turi pasekmių poros santykiams.
„Pastebima, kad poros santykiai po aborto ne tik nepagerėja, bet neretai net ir pablogėja ar visiškai nutrūksta“, – tvirtina Krizinio nėštumo centras.
Gydytoja R. Kančaitė pabrėžia, kad emocinės reakcijos į abortą gali skirtis. Anot jos, tyrimai apie psichologines nėštumo pasekmes buvo atliekami, tačiau kai kurie iš jų vėliau sulaukė priekaištų.
„Tikėtina, jog nėštumo nutraukimo demonizavimas ir skleidžiama dezinformacija apie jo pasekmes prisideda prie psichologinių pasekmių, jei tokių ir būna.
Be to, mano žiniomis, tyrimai, teigę apie universaliai negatyvias psichikos sveikatos išeitis po aborto, buvo klaidingai atlikti ar gauti duomenys klaidingai interpretuoti. Vienas iš atvejų – neatskirtos sveikos moterys ir tos, kurios iki aborto turėjo psichikos ligų, kenčiančios smurtą, nepriteklių, priklausomybes nuo substancijų, neatsižvelgta ir į kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos tam, kad pablogėjo psichikos būklė. Viskas buvo sumesta į vieną katilą ir parašytos išvados bendrai visoms moterims.
Ta pati JAV akušerių ir ginekologų draugija skelbia, kad, nesant legalios aborto galimybės ir esant jo poreikiui, moterims kyla didesnis nerimas ir stresas nei tuomet, kai abortas atliekamas. Daugiau nei 95 proc. moterų, apklaustų praėjus penkeriems metams po aborto, teigė, jog pasirinko tinkamą sprendimą“, – komentavo R. Kančaitė.
Dažnai apie moterų sveikatą supančius mitus kalbanti gydytoja sako, kad ją stebina, jog tokia informacija apie nėštumo nutraukimo procedūrą platinama valstybinėje poliklinikoje.
„Jei tokia informacija yra platinama valstybinėse įstaigose, teigiamai to vertinti neįmanoma. Pasiekti moksliškai tikslią informaciją apie sveikatą yra prigimtinė žmogaus teisė, nepaisant sveikatos priežiūros specialisto asmeninio požiūrio į nėštumo nutraukimą“, – atkreipė dėmesį R. Kančaitė.
LRT.lt kalbinta Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė, gydytoja akušerė ginekologė Esmeralda Kuliešytė taip pat kritikavo lankstinuke esančią informaciją kaip klaidinančią. Jos teigimu, bandymų paveikti medikus ir pacientus gydymo įstaigose pasitaiko dažnai, ji užsiminė apie katalikiškų, dešiniųjų organizacijų įtaką skleidžiant informaciją apie abortus. Anot pašnekovės, stebina, kad tokia informacija buvo suteikta valstybinėje gydymo įstaigoje.
„Valstybinė institucija turi sekti, kas atsiduria ant stalų, pakabinama, kokia tai informacija. Šiuo atveju informacija yra tikra dezinformacija, ji niekuo nepagrįsta <...>. Tai žalojanti informacija“, – kritikavo ji.
E. Kuliešytė palygino, kad atliekant, pavyzdžiui, apendicito operaciją, niekas pacientų mirtimi negąsdina.
„Pacientas gauna žalingą dezinformacinę medžiagą ir susiformuoja įvaizdį apie nėštumo nutraukimą visai ne tokį, kaip tai vyksta realiai. <...> Žmonės, kurie dirba sveikatos priežiūros institucijoje, administracija turi sekti, kas vyksta jų įstaigoje, kad nebūtų tokios informacijos“, – sakė ji.
Atliks vidinį tyrimą
Beje, prieš kelerius metus Krizinio nėštumo centras platino ir pranešimus žiniasklaidai su identiška informacija apie nėštumo nutraukimo grėsmę, jie vis dar prieinami organizacijos puslapyje internete.
Antakalnio poliklinika po LRT.lt užklausos informavo, kad dėl lankstinukų pradėtas vidinis tyrimas.
„Šiuo metu atliekame vidinį patikrinimą, kad išsiaiškintume, kaip ir kodėl buvo platinami minėti lankstinukai. Norime pabrėžti, kad bet kokia pacientėms teikiama informacija turi būti pagrįsta mokslu ir atitinkanti profesinės etikos normas. Mes siekiame, kad kiekviena pacientė gautų objektyvią ir tikslią informaciją. Atsiprašome, jei pateikta medžiaga sukėlė nemalonių išgyvenimų.
Artimiausiu metu peržiūrėsime mūsų informavimo procedūras ir užtikrinsime, kad informacija būtų dalijama atsakingai ir jautriai“, – teigiama atsakyme.
LRT.lt taip pat pasiteiravo ir Krizinio nėštumo centro, kokia medžiaga remiantis buvo parengtas lankstinukas, gydytojų sukritikuotas kaip klaidinantis. Centras tvirtino rėmęsis tyrimais, tačiau šaltinių nenurodė, taip pat citavo informaciją apie nėštumo nutraukimo įtaką krūties vėžiui, kurią šiais metais paneigė JAV vėžio draugija. Centro atstovai taip pat nenurodė, kur dar platinamas lankstinukas, ar jis siunčiamas ir į poliklinikas kituose miestuose.
Anot įstaigos vadovės Zitos Tomilinienės, kai kurioms moterims abortas sukelia neigiamus išgyvenimus, jos ir kreipiasi į jų įstaigą.
„Mūsų leidžiamos skrajutės suteikia informaciją apie galimas aborto pasekmes, nes skirtingos moterys skirtingai išgyvena nėštumo nutraukimą. Į Krizinio nėštumo centrą po aborto kreipiasi tos moterys, kurios sunkiai išgyvena dėl patirto nėštumo nutraukimo. Be to, kad jautė įvairius skaudžius emocinius išgyvenimus, besikreipusios moterys guodžiasi, kad abortą atliko neturėdamos informacijos apie galimas neigiamas pasekmes ir net neįsivaizdavo, kad jausis taip blogai“, – tvirtinama LRT.lt gautame komentare.
