FDA patvirtintas vaistas erekcijos sutrikimams gydyti netrukus gali būti rekomenduojamas kaip Alzheimerio ligos rizikos mažinimo priemonė, rašo „Science alert“.
JAV mokslininkai, analizuodami medicininio draudimo duomenis ir atlikdami laboratorinį sildenafilio – pavadinimu „Viagra“ parduodamo vaisto – genetinio ir neurologinio poveikio tyrimą, patvirtino, kad šis vaistas gali neleisti nervų ląstelėse esantiems svarbiausiems baltymams susivyti į mirtinai pavojingus raizginius.
Tyrimais ne kartą įrodyta, kad fosfodiesterazės (PDE) inhibitoriais vadinami fermentų blokatoriai ne tik skatina varpos kraujotaką, bet ir gali užkirsti kelią demenciją sukeliančiai neurodegeneracijai.
Šis vaisto potencialas gali būti ne toks jau ir netikėtas, nes ir anksčiau buvo žinoma, kad PDE dalyvauja nervinių signalų perdavimo kanaluose, turinčiuose įtakos neuroplastiškumui. Ankstesni tyrimai su gyvūnų modeliais parodė, kad PDE inhibitorius sildenafilis mažina perteklinį „tau“ baltymų fosforilinimą nervų ląstelėse, dėl kurio jose susidaro toksiški raizginiai, ir taip padeda pagerinti kognityvinę funkciją bei atmintį.
Visgi ne visi tyrimai buvo tokie palankūs, nes kai kuriuose iš jų apskritai nepastebėtas poveikis populiacijos lygmeniu. Ir nors vaistai gali turėti poveikį neurologiniu lygmeniu, šio proceso mechanizmai vis dar nėra iki galo suprantami.
Naudodami iš Alzheimerio liga sergančių pacientų paaukotų kamieninių ląstelių sukurtas neuronų ląstelines kultūras, JAV mokslininkai užfiksavo gydomąjį sildenafilio poveikį lemiantį metabolinį ir genetinį aktyvumą.
Po penkių dienų poveikio laboratorijoje auginamuose neuronuose susidarė gerokai mažesnis fosforo perteklių turinčių „tau“ baltymų kiekis, o tai patvirtina sildenafilio gebėjimą apsaugoti smegenų ląsteles.
Perskaičius ląstelių DNR informaciją, nustatyta šimtai genų raiškos pokyčių, daugelis iš jų susiję su uždegimu, nervų tarpusavio ryšio sutrikimu ir nervinių ląstelių struktūrų valdymu.
Nors siekiant tiksliai nustatyti, kaip šie subtilūs poveikiai gali būti susiję su Alzheimerio ligos patologija, reikės papildomų tyrimų, išsiaiškinus pagrindines genų šeimas, kurias veikia sildenafilis, atsirado tvirtas pagrindas suprasti, kodėl jis veikia ir galbūt kodėl kai kuriems žmonėms apskritai išsivysto Alzheimerio liga.
Antroje tyrimo dalyje dirbtinis intelektas buvo naudojamas sildenafilio veikimo požymiams populiacijos lygmeniu nustatyti. Ankstesniuose tyrimuose, naudojant medicininio draudimo duomenis, nustatyta, kad sildenafilis gali maždaug 60 proc. sumažinti Alzheimerio ligos riziką.
Tačiau juos vykdę tyrėjai rėmėsi tik viena draudimo duomenų baze, todėl galimai nebuvo atsižvelgta į kintamuosius, kurie galėtų atskleisti kitokias išvadas. Be to, šie tyrimai parodė, kad pacientams, gydomiems nuo aukšto kraujospūdžio plaučiuose – plaučių hipertenzijos (PH) – demencijos rizika taip pat nesumažėjo.
Tyrėjai į savo duomenų analizę įtraukė keturis gydymo būdus, paprastai skiriamus sergant PH, ir ne tik patvirtino, kad sildenafilis maždaug 60 proc. sumažino Alzheimerio ligos riziką, bet ir nustatė, kad jis sumažino šią riziką plaučių hipertenzija sergantiems žmonėms.
„Kompiuterių pagalba integravus tokį didelį kiekį duomenų, džiugu matyti sildenafilio poveikį neuronams ir realius pacientų rezultatus, – sako Klivlendo klinikos biomedicinos informatikas ir vienas iš pirmojo tyrimo autorių Feixiongas Chengas. – Manome, kad mūsų išvados suteikia įrodymų, reikalingų klinikiniams tyrimams, kuriais siekiama toliau tirti galimą sildenafilio poveikį Alzheimerio liga sergantiems pacientams.“
Kadangi FDA jau yra patvirtinusi sildenafilį kaip vaistą nuo erekcijos sutrikimų, įrodžius jo saugumą ir veiksmingumą mažinant Alzhaimerio ligos riziką, sveikatos priežiūros institucijos galėtų greitai imtis priemonių kovai su neslopstančia demencijos banga.
Tikėtina, kad senstančiose pasaulio visuomenėse demencija sergančių žmonių skaičius kas 20 metų beveik padvigubės – nuo 80 mln. šio dešimtmečio pabaigoje iki beveik 140 mln. amžiaus viduryje.
Jei jau turime šiuos skaičius sumažinti galinčią piliulę, tokie tyrimai, kaip šis, bus labai svarbūs siekiant įrodyti jos naudą.
Tyrimas skelbiamas leidinyje „The Journal of Alzheimer`s Disease“.
