Dalis pas odontologus ar burnos chirurgus apsilankiusių pacientų po sudėtingesnių procedūrų yra nedarbingi, tačiau nedarbingumo pažymėjimo jie nukreipiami pas šeimos gydytojus. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė tai vadina ydinga praktika, o šeimos gydytojai jaučiasi įkalinti administracinių darbų pinklėse.
SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė teigė apie susiklosčiusią situaciją žinanti, nes yra gauta pacientų nusiskundimų, ne sykį yra tekę ir padėti situaciją spręsti.
„Čia susiklostė nerašyta taisyklė, kad nedarbingumo pažymėjimą turi išrašyti šeimos gydytojas. Iš tikrųjų teisės aktai nurodo, kad nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydantis gydytojas. Kartais ir mus pasiekia pacientų laiškai. Persiuntus tokį laišką gydymo įstaigai su paklausimu, kas atsitiko, kodėl nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, įstaiga įprastai atsako, kad aiškinamės, susisiekėme su pacientu ir nedarbingumo pažymėjimą išduosime“, – apie susiklosčiusią situaciją LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ pasakojo R. Andriušaitienė.
Laidos vedėjai paklausus, dėl ko pažymėjimų gydytojai neišduoda, ministerijos darbuotoja teigė, kad greičiausiai kaltas gydytojų nežinojimas.
„Gal tai yra gydytojų specialistų nežinojimas, sunku pasakyti. Nes mes ir raštus rašome, bet tokių dalykų pasitaiko visą laiką“, – paaiškino R. Andriušaitienė.
Anot pokalbyje dalyvavusio gydytojo odontologo, burnos, veido ir žandikaulių chirurgo prof. Ričardo Kubiliaus, taip gali nutikti ir dėl to, kad galimybės išrašyti nedarbingumo pažymėjimų privačiai dirbantys gydytojai odontologai net ir negali.
„Odontologai neišduoda nedarbingumo pažymėjimų vien dėl to, kad jie nėra sudarę sutarčių su „Sodra“. Visose viešose įstaigose pažymėjimai yra išduodami, o privatūs kabinetai sutarčių neturi, todėl nedarbingumo pažymėjimų jie išduoti ir negali“, – pasakojo R. Kubilius.
Vis dėlto, gydytojo teigimu, po odontologinių procedūrų tokios pažymos prireikia išties retai.
„Po odontoliginių procedūrų nedarbingumo pažymėjimai praktiškai niekada neišduodami. Po chiruginių procedūrų – taip. O burnos chirurgai dažniausiai tuos nedarbingumo pažymėjimus išduoda“, – atskleidė R. Kubilius.
Kiek kitaip šią situacija mato šeimos gydytoja, Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė. Susiklosčiusią situaciją ji vadino piktnaudžiavimu.
„Privačios įstaigos to vengia, nes tai yra biurokratinis, administracinis darbas. Mes, šeimos medicina, kartais būname kaip šiukšlių dėžė. (...) Šeimos gydytojai turi išrašyti ne tik nedarbingumo pažymėjimus, bet ir rekomenduotus nuskausminamuosius vaistus ir antibiotikus. Susiduriame su problema, kad pacientas turi papildomai kreiptis į dar vieną gydytoją ir šeimos gydytojai gauna papildomus pacientus, taigi turime atiminėti laiką iš suplanuotų, poliligotų, susirgusių, karščiuojančių ir visų kitų pacientų. (…) Gydytojai tikrai galėtų patys tai padaryti, reikia tik geranoriškumo, šiek tiek įgūdžių ir viskas įmanoma“, – dėstė J. Dūdienė.
SAM atstovės teigimu, situaciją reikėtų spręsti primenant gydytojams apie galimybę patiems išduoti pažymėjimus, suteikiant daugiau informacijos, kaip tai padaryti.
„Kalbėsime, iškelsime darkart diskusiją su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei „Sodra“, kad pagerintume tą žinomumą, kaip tuos pažymėjimus išduoti“, – teigė R. Andriušaitienė.
Anot šeimos gydytojos, padėtų ir pačių pacientų aktyvumas.
„Mes, šeimos gydytojai, visuomet paprašome savo pacientų: kai jūs būsite pas specialistą ir kai jums sakys, kad va, čia išrašys šeimos gydytojas, pasakykite, kad mes (šeimos gydytojai – LRT.lt) irgi turime savo suplanuotus pacientus, tikrai gali ir jie siuntimą parašyti. (...) Mes prašome, kad pacientai būtų aktyvūs ir tikrai žinotų, kad ir specialistai gali išrašyti siuntimus, nedarbingumo pažymėjimus ir vaistus“, – ragino gydytoja J. Dūdienė.
Parengė Simona Osipovaitė
Visos diskusijos klausykite įraše:
