Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia – sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje auga. Štai per pirmąjį šių metų pusmetį susirgimų Laimo liga išaugo daugiau nei pusantro karto, nežymiai padaugėjo ir erkinio encefalito atvejų. Daugiausiai susirgimų užfiksuota Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos ir Alytaus apskrityse. Pasak LRT RADIJO kalbintų specialisčių, labai svarbu, kad žmonės, laiką leidžiantys gamtoje, išliktų budrūs, mat susirgimai erkių pernešamomis ligomis gali baigtis paralyžiumi ar net mirtimi.
Žmonėms gamtoje trūksta budrumo
Kaip LRT RADIJUI aiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė dr. Milda Žygutienė, stebėtis tokia statistika per daug nereikėtų – erkių platinamoms ligoms būdingas bangavimas: vienais metais jų atvejų būna daugiau, kitais – mažiau.
Visgi, priduria pašnekovė, šioks toks nerimas dėl Laimo ligos kyla, mat per šių metų pirmąjį pusmetį jos atvejų nustatyta net 300-ais daugiau nei per praėjusių metų pirmus 6 mėnesius.
Pasak specialistės, erkės Lietuvoje yra paplitusios visur, jų gausu miestų parkuose, tačiau žmonės elgiasi taip, lyg jų ten nebūtų visai, ir nesisaugo.
„Nėra didelis budrumas žmonių, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Aišku, šilta vasara, geras oras, niekam nesinori tinkamai apsirengti einant į mišką. O erkėms tiktai to ir reikia. Jeigu prabėga koks bėgikas ar šiaip pasivaikščioja po mišką ar po parką plikomis blauzdomis, o žolė aukšta, tai erkė tikrai nesudvejos ir užkibs“, – tvirtina dr. M. Žygutienė.
Ekspertė pažymi, kad erkės yra pasyvūs gyviai, nešokinėja, aukos ramiai tyko ant augalų. Erkė prie žmogaus pripuola tik tuomet, kada mes patys ją savo kūnu nubraukiame. Jeigu tuo metu būsime apsirengę, iki odos prisikasti erkei bus gerokai sunkiau.
„Jeigu oda plika, ji gali daug greičiau prisisiurbti. O jeigu žmogus tinkamai apsirengęs, tai ji ilgą laiką klaidžioja po rūbus ir ieško to plyšelio, kaip patekti prie kūno. Tuomet paprasčiau arba pačiam žmogui pastebėti ją, arba šalia esančiam“, – teigia NVSC atstovė ir priduria – leidžiantis į vietas, kur veisiasi erkės, rekomenduojama rengtis šviesiais rūbais, nes taip jas lengviau pastebėti.
Pašnekovė atskleidžia, kad NVSC atlikti parkų ir vejų tyrimai rodo, kad ligas galinčių pernešti erkių aptinkama praktiškai visose teritorijose. Vidutiniškai Laimo liga užsikrėtusių erkių dalis Lietuvoje siekia 20–25 proc. Bene didžiausias jų infekuotumas nustatytas pajūryje.
„Palangoje yra labai daug [erkių], užsikrėtusių Laimo liga, erkiniu encefalitu mažiau. Kad smėlyje erkės aptinkamos – mitas, (...) bet kad patektume prie pajūrio, mes vis tiek turime praeiti žaliu koridoriumi vienoje ar kitoje teritorijoje, (...) yra takai per mišką. (...) Tai greičiausiai su erke ir susitinkama toje teritorijoje“, – dėsto dr. M. Žygutienė.
Erkinis encefalitas gali baigtis paralyžiumi ar net mirtimi
Pasak Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vyresniosios infekcinių ligų gydytojos dr. Birutės Zablockienės, šiuo metu Infekcinių ligų centre guli 10 pacientų, sergančių erkiniu encefalitu, o visi asmenys, užsikrėtę Laimo liga, gydosi ambulatoriškai.
Erkinis encefalitas, pabrėžia ekspertė, yra išties rimta liga, kurią nustatyti neretai užtrunka. Pirmasis jos simptomas įprastai būna karščiavimas, neretai pasireiškiantis dvejomis bangomis.
„Erkiniam encefalitui tipiškais atvejais būdingas dvibangis karščiavimas. Praėjus kelioms dienoms, net iki mėnesio nuo užsikrėtusios erkės įsisiurbimo, pasireiškia pirmoji karščiavimo banga. Tai būna įprastai gana aukštas karščiavimas ir tokie bendri į gripą panašūs simptomai: galvos skausmas, raumenų skausmas. Tyrimai įprastai dar būna be pakitimų, (...) virusas į smegenis dar nebūna patekęs.
Po kažkiek laiko tas karščiavimas įprastai praeina – pagerėjimo banga gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Bet daliai ligonių (maždaug trečdaliui – LRT.lt) pasireiškia antra karščiavimo banga su jau erkiniam encefalitui būdingais simptomais“, – ligos eigą nusako Infekcinių ligų centro specialistė.
O tie simptomai, anot jos, apima karščiavimą, galvos skausmą, koordinacijos sutrikimus (pavyzdžiui, žmogų einant mėto į šonus), pirštų drebėjimą, kartais miego, sąmonės sutrikimus ir, sunkiais atvejais, dalinį galūnių paralyžių.
„Mirčių taip pat gali būti nuo erkinio encefalito – [miršta] maždaug iki 1 proc. visų susirgusių“, – priduria pašnekovė.
Anot dr. B. Zablockienės, įprastai erkiniu encefalitu užsikrečia neskiepyti ligoniai. Nors vakcina nuo šios ligos 100 proc. neapsaugo, ji sėkmingai padeda išvengti sunkių encefalito atvejų.
Kaip pažymi Santaros klinikų gydytoja, persirgus erkiniu encefalitu, liekamieji sveikatos reiškiniai pasireiškia maždaug trečdaliui ligonių. Tai gali būti pirštų drebėjimas, dėmesio ar koordinacijos sutrikimai. Jeigu galūnės buvo dalinai paralyžiuotos, reikalinga reabilitacija jų funkcijai pagerinti.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
