Sveikatos apsaugos ministerija siūlo bausti gydymo įstaigas, jei šios pateikia neteisingus duomenis Ligonių kasai. Per 100 gydytojų ir pacientų organizacijų jau kreipėsi į Seimą, prašydami projektą atmesti. Kritikai teigia, kad realybėje Ligonių kasos baudas tektų mokėti gydytojams. Anot ministrės Marijos Jakubauskienės, siekiama griežčiau prižiūrėti, kaip gydymo įstaigos naudoja valstybės biudžetą.
Po konsultacijos – paciento diagnozė ne tik e. sveikatoje, bet ir specialioje Valstybinės ligonių kasos sistemoje.
„Kiekvieną dieną tas kodavimas yra kiekvieno gydytojo problema, nes tai nurodo pinigų gavimą iš Ligonių kasų“, – komentuoja Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė akcentavo, kad Lietuvoje nėra nė vienos kitos profesijos, kuriai galiotų administracinės baudos „už darbą“.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas, jeigu jis būtų toks priimtas, galiotų visiems medikams. Tai galiotų ne tik gydytojams, kaip dabar kalbama, vadovams, ne – tai galiotų ir slaugytojams, ir kineziterapeutams, ir odontologams, bet kuriam medikui, kuris suveda bet kokį kodą į Ligonių kasų sistemą“, – kalbėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė A. Astafjeva.
A. Astafjeva akcentavo, kad pataisų priėmimas lemtų žalos perkėlimą medikams, nes gydymo įstaigų vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
„Vadovas turės būti nepriekaištingos reputacijos, vadinasi, visa administracinė žala bus numatyta kitam atsakingam asmeniui, iš principo tai yra medikas. (...) Galbūt įstaiga ir sumokės tą baudą, bet pati administracinė bauda ir pati prievolė jau bus medikui“, – teigė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Jos tvirtinimu, baudos skyrimas medikams lemtų jų pasitraukimą iš sistemos, nes „tai yra labai nesąžininga ir labai neteisinga“.
Tačiau ministerija siūlo bausti gydymo įstaigas arba atsakingus asmenis, kai šie pateikia neteisingus duomenis. Anot Šeimos gydytojų profesinės sąjungos, realybėje įspėjimas arba administracinė atsakomybė būtų skirta pačiam gydytojui. Pagal siūlymą, kai žala Privalomojo sveikatos draudimo fondui nesiekia 300 eurų, numatyta bauda nuo 80 iki 180 eurų.
„Suklysti tokiam krūviui, ypač, kai yra daug pacientų, – didelė tikimybė. Už netyčines klaidas, kad būtų medikai baudžiami... Tai yra labai nepalanku“, – sako A. Astafjeva.
Ar įspėti, ar skirti baudą, spręs pati Ligonių kasa. Ji, pasak sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės, ir inicijavo stiprinti galias.
„Tiesiog Valstybinei ligonių kasai suteiks stipresnes rankas atidžiau vykdyti priežiūrai“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė.
Ligonių kasos direktorius teigia – baudos yra prevencinė priemonė. Taip siekiama, kad gydymo įstaigos atsakingai naudotų valstybės biudžeto lėšas. Šiuo metu Privalomajame sveikatos draudimo fonde – beveik 4,5 milijardo eurų.
„Mums nėra pareiga ką nors nubausti, tai daugiau profilaktinė priemonė, kad tie, kas labai nori pagudrauti ir nori brangiau parduoti savo paslaugą, susimąstytų, kad bus šioks toks poveikis“, – pažymi Ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Jis ramina siūlymo kritikus, kad už mažareikšmius pažeidimus baudų neskirs. O kritikų per 100 – ir įvairios gydytojų profesinės sąjungos, ir pacientų organizacijos. Jos jau kreipėsi į Seimą, kad šis nesiimtų svarstyti pataisų.
Pasak teisininko Andrejaus Rudanovo, pastaraisiais metais gydymo įstaigos šalyje ne kartą yra apskundusios Valstybinės ligonių kasos finansavimo klausimus teisme.
„Įstaigos pradėdavo laimėti bylas, ne visas, bet ne mažą dalį prieš Valstybines ligonių kasas, teismai konstatuodavo labai aiškų faktą, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondui nepadaryta.
Einame sistemos griežtinimo keliu“, – sako Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.
Ligoninių asociacijos prezidentas sako – pokyčiais kriminalizuojama gydymo įstaigų veikla.
„Kontroliuoti tuos atitikmenis galima per tikslingus sistemų duomenų patikrinimus, <...> o ne eiti į tą griežtinimą, į tokį, sakyčiau, policinės valstybės modelį“, – komentuoja Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
„Mes visada buvome geras policininkas. Nenorime, kad kažkas, padaręs nedidelę operaciją, ją sukoduotų kaip labai sudėtingą, arba už vieną procedūrą prirašytų, kad atliko dvi procedūras. Nes kažkokiam kitam žmogui neliks pinigų“, – teigia Ligonių kasos direktorius G. Bendorius.
Jis pabrėžia, kad šiurkščių gydymo įstaigų nusižengimų šalyje kasmet mažėja. Ar Ligonių kasai teisė bausti bus suteikta, spręs Seimas.
Opozicija prašys ekspertinio vertinimo
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį teigė, kad pataisomis toliau kuriama „baimės medicina“, atimant galią iš medikų ir „darant tiesioginę žalą ne tik visiems medikams, bet ir pacientams“.
„Mes matome, kad Sveikatos apsaugos ministerija savo nekokybišką darbą, tai yra politinę atsakomybę už savo nekokybiškai parengtus projektus, permeta visam Seimui ir už jo slepiasi, užuot atnešusi tinkamus, su visa pacientų, medikų, socialinių partnerių bendruomene išdiskutuotus sprendimus“, – kalbėjo politikė.
Ji išreiškė Liberalų sąjūdžio poziciją nepritarti pakeitimams, ragindama SAM nedaryti klaidos, kuri „neišvengiamai atsidurs ginčuose teismuose“, ir nepakenkti sveikatos apsaugos sistemai.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Jurgitos Sejonienės, opozicija bandys pristabdyti pataisų svarstymą Seime.
„Neabejotinai reikalausime, kad būtų atliktas ekspertinis vertinimas. Kviesime dar kartą Sveikatos apsaugos ministeriją įsiklausyti į socialinių partnerių, ekspertų pasiūlymus“, – sakė parlamentarė.
Ji teigė, kad neatliktas realus projektų poveikio vertinimas, gautos neigiamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, kitų institucijų išvados.
