Šalyje itin trūksta odontologų padėjėjų – asistentą turi tik kas trečias gydytojas odontologas. Pasitaiko atvejų, kai klinikose įdarbinami atitinkamos kvalifikacijos neturintys asmenys, kurie pagal darbo sutartį dirba kaip administratoriai, tačiau iš tiesų asistuoja su pacientais dirbantiems gydytojams. Odontologų rūmai LRT RADIJUI tokią praktiką kritikuoja ir pabrėžia, kad reikia ieškoti būdų, kaip paruošti daugiau odontologų padėjėjų.
„Odontologijos klinika ieško gydytojo odontologo asistentės darbui visu etatu. Darbo pobūdis – asistuoti gydytojai darbo metu, paruošti darbo vietą prieš kiekvieną pacientą, rūpintis paciento komfortu ir gydytojo darbo ergonomika. Darbo patirtis ir išsilavinimas – nėra reikalingi“, – tokį darbo pasiūlymą LRT RADIJAS rado viename darbo skelbimų portale.
Panašių skelbimų čia yra ir daugiau. Iš pirmo žvilgsnio – pasiūlymas niekuo neišsiskiriantis, tačiau, pasidomėjus galiojančiomis higienos normomis, aiškėja, kad be specifinio išsilavinimo odontologo asistentu dirbti negalima.
„Asmuo, neturintis profesinės kvalifikacijos, dirbti negali. Gydytojo odontologo padėjėjo profesinė kvalifikacija yra įgyjama aukštojoje mokykloje, pabaigus odontologinės priežiūros studijų programą“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.
Paskambinus į darbo skelbimą įdėjusią kliniką, atsiliepusi administratorė nukreipia kitu numeriu ir rekomenduoja šiuo klausimu kreiptis į vieną iš odontologijos klinikos įkūrėjų. Susisiekus šis patikino, esą skelbime įsivėlė klaida ir klinika ieško ne gydytojo odontologo padėjėjo.
„Ten tiesiog gal per gražų skelbimą parašėm. Pats darbas bus tokio nekvalifikuoto pagalbinio personalo. Praktiškai visą darbą, kuriam reikalinga padėjėjo kvalifikacija, pas mus daro pačios gydytojos. (...) Iš tikro ieškom tokio tiesiog pagalbinio personalo“, – tvirtina klinikos bendraturtis Aurimas Zakarauskas.
Klinikos internetiniame puslapyje nurodyta, kad joje dirba keturios gydytojos odontologės ir trys administratorės. A. Zakarausko teigimu, įstaigoje dirbančios gydytojos visus darbus, kuriuos galėtų atlikti padėjėjas, daro pačios.
„Labai labai sunku surasti žmogų. Jeigu pridedi papildomų kriterijų, tai tampa iš viso sudėtinga. Mes priėmėme sprendimą, kad visus darbus, kuriems reikia išsilavinimo, perleidome pačioms gydytojoms.
Jos šiek tiek lėčiau dirba, gal mažiau darbų padaro, bet mes tiesiog nuėmėm [nuo klinikos] tam tikrą problemą. Turint asistentą, taip, tu gal galėtum plombą uždėti per pusę valandos. (...) Mes dabar tam skiriame valandą, kad gydytojas apskritai visus darbus galėtų pats pasidaryti“, – aiškina A. Zakarauskas.
Su LRT RADIJU bendravę, tačiau anonimais išlikti norėję odontologijos klinikose dirbantys asmenys pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai nauji darbuotojai įdarbinami administratoriaus pareigoms, tačiau iš tiesų dirba kaip gydytojo odontologo asistentai.
Anot Odontologų rūmų pirmininkės Vilmos Brukienės, jos atstovaujama įstaiga tokią praktiką vertina neigiamai ir ragina laikytis galiojančių teisės aktų.
„Kiekviena reglamentuota specialybė tam ir yra reglamentuojama. Tiesiog gali būti suteikta nepakankamai kokybiška odontologinė paslauga. Padėjėjas užsiima ir instrumentų paruošimu, ir dezinfekcija, sterilizavimu, tai žmogus, neturintis pakankamai žinių, galėtų klaidų padaryti. (...) Vienareikšmiškai teisės aktų reikia laikytis“, – įsitikinusi V. Brukienė.
Visgi, sutinka Odontologų rūmų pirmininkė, šiuo metu Lietuvoje odontologų padėjėjų išties labai trūksta.
„Tam, kad suteiktų kokybiškas paslaugas, kiekvienas gydytojas odontologas turėtų dirbti su vienu padėjėju. Ir ne tik gydytojas odontologas, bet ir burnos higienistas. Dabar Lietuvoje mes turime apie 4,5 tūkst. gydytojų odontologų, dar apie 1,5 tūkst. higienistų, (...) o padėjėjų – tik apie 2 tūkst., poreikis patenkinamas tik trečdaliu. Tai yra labai didelis trūkumas“, – problemą įvardija specialistė.
Pasitaiko atvejų, kai gydytojų odontologų padėjėjų stygiaus problema sprendžiama į šią poziciją įdarbinant kvalifikaciją įgijusius burnos higienistus.
Vis dėlto, anot Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkės Gitanos Rėderienės, tai nėra tinkamas sprendimas, nes toks elgesys gali turėti visiškai priešingą efektą – ateityje bus juntamas ne tik padėjėjų, bet ir tų pačių higienistų trūkumas.
„Mūsų duomenimis, apie pusė praktikuojančių burnos higienistų dirba dar ir odontologo padėjėjais, nes yra didelis [jų] poreikis, rinka neužpildyta šiais specialistais. Mūsų higienistai įsidarbindami susiduria su šia problema – prašoma jų, kad jie ir asistuotų, arba būna skelbimas, kad ieško burnos higienisto, o paaiškėja, kad klinikoje jis praktiškai turės tiesiog asistuoti“, – sako G. Rėderienė.
„Kai žmogus priverstas dirbti ne tą, ką tikėjosi, jauni žmonės greitai palieka darbo rinką ir išeina ieškoti kito darbo“, – priduria ji.
Pasak pašnekovės, problemą spręsti reikėtų sistemiškai – sprendimų turi ieškoti ne tik odontologai, bet ir aukštosios mokyklos, ruošiančios trūkstamus specialistus. Be to, prisidėti turėtų ir valstybė, kurios pinigais odontologų padėjėjai bei burnos higienistai yra ruošiami.
„Burnos higienistų įdarbinimas kaip padėjėjų yra problema, nes valstybė leidžia pinigus, kad paruoštų tuos specialistus, t. y. prevencijos specialistus, kurie padeda žmonėms stiprinti burnos sveikatą, kurie užsiima burnos ligų prevencija, o visuomenė jų kompetencijų neišnaudoja“, – pasakoja Lietuvos burnos higienistų draugijos pirmininkė.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
