Trečiadienį ryte Lietuvoje buvo pasiektas aukšto atmosferos slėgio pikas – jis buvo 1041–1046 hektopaskalių (hPa). Kilti atmosferos slėgis pradėjo jau pirmadienį, dėl to keletą pastarųjų dienų kai kurie žmonės galėjo jaustis prasčiau ir jausti galvos skausmą, silpnumą bei kitus negalavimus.
Pasak medikų, aukštas atmosferos slėgis labiausiai veikia pacientus, sergančius širdies, kraujagyslių ligomis, migrena, tačiau pajusti neaiškių varginančių simptomų gali ir įtemptai dirbantys žmonės.
LRT trumpai paaiškina, kam pavojingiausi atmosferos slėgio svyravimai ir kokius simptomus gali išprovokuoti arba paaštrinti.
Apie tai, jog šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas neįprastai aušktas atmosferos slėgis, savaitės pradžioje paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Pasak jų, pirmadienį popiet atmosferos slėgis buvo pasiekęs 1033-1037 hPa, o antradienį dieną jau apie 1038-1039 hPa ir toliau palengva kilo. Kaip ir tikėtasi, trečiadienio pirmoje pusėje jis pasiekė piką ir pakilo iki 1041–1046 hPa.
Kaip LRT.lt sakė Lietuvos hidrometerologijos tarnybos meterologas, taip pat vienas iš feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ įkūrėjų Gytis Valaika, artimiausią parą slėgis išliks panašus.
„Tačiau savaitgalį jau tikriausiai pasieks normalią, jeigu galima taip pavadinti, ribą“, – sakė meterologas.
Jis priminė, jog rekordo, kuris buvo pasiektas 2022 m. kovą, šios dienos skaičiai nepasiekė: pernai pavasarį atmosferos slėgis pakilo net iki 1047-1048 hPa.
Įtaką jaučia daug pacientų
Vidutinis atmosferos slėgis jūros lygyje siekia apie 1010-1013 hPa. Šis rodiklis garantuoja geriausią savijautą. Bet kokie slėgio nukrypimai (tiek į mažesnę, tiek ir į didesnę pusę) gali lemti įvairius negalavimus ar ryškesnius jų simptomus. Tyrimai rodo, kad labiausiai slėgio pokyčius jaučia pacientai, sergantys lėtiniu bronchitu ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Taip pat turintys hipertenziją arba hipotoniją, t. y. žmonėms, gyvenantys su aukštu arba žemu kraujo spaudimu.
Slėgio svyravimai taip pat dažnai išprovokuoja ryškesnius simptomus tiems ligoniams, kuriems diagnozuota turi širdies, galvos smegenų ir apatinių galūnių aterosklerozė, įvairios reumatinės ligos bei osteochondrozė – liga, pasireiškianti stuburo, kaklo, juosmens ir krūtinės srityse.
Atmosferos slėgio pokyčiai lemia ir alergiškų žmonių, sergančiųjų nervų sistemos ligomis savijautą.
Medikų teigimu, esant ryškesniems atmosferos slėgio pokyčiams prasčiau jaučiasi ne tik sergantieji lėtinėmis ligomis, bet ir, pavyzdžiui, intensyviai dirbantys, besimokantys žmonės.
Simptomai dažniausiai praeina savaime
Aukštam atmosferos slėgiui jautriausi yra pacientai, sergantys bronchine astma, turintys alergijų, taip pat hipertenziją ar hipotoniją.
Padidėjus slėgiui šiems žmonėms gali labiau nei įprastai skaudėti galvą. Dėl padidėjusio kraujagyslių tonuso, gali prasidėti spazmai, dažnai pasitaikantis simptomas – ir skausmai širdies plote.
Kai kuriems žmonėms gali sutrikti regėjimas – imti mirgėti akyse arba „užtemti“. Dauguma į medikus tuo metu (esant aukštam atmosferos slėgiui – LRT.lt) besikreipiančių pacientų skundžiasi bendrais viso organizmo negalavimais: kritusiu darbingumu, energijos stoka, silpnumu.
Paprastai, jei nėra itin sunkios būklės, atmosferos slėgio pokyčių sukelti negalavimai praeina savaime. Anot medikų, svarbu, jog vaistus reguliariai vartojantys pacientai tokiu metu jų neatsisakytų. Taip pat patariama rasti sau tinkamą būdą pagerinti savijautą. Tai gali būti mankšta (tik nereikėtų persitempti), kontrastinis dušas. Į mitybą galima įtraukti daugiau kalio turinčių produktų: varškės, bananų, džiovintų vaisių, pavyzdžiui, razinų ar abrikosų. Tačiau nereikėtų persivalgyti, be to, rekomenduojama mažiau vartoti druskos ir jos turinčių produktų.
Kadangi stipriau išreikšti negalavimai – laikini, šiuo periodu rekomenduojama sumažinti darbus, daugiau ilsėtis, miegoti.
